- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2-1316-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00830-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- AB „Litgrid“, UAB „Tetas“
- Ieškovas
- AB „Achema“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Achema“ ieškinį atsakovams AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (el. bylos 1 t., b. l. 89-98) prašė priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 2 326 964,40 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2013-04-02 AB „Litgrid“ pateikė paraišką ieškovui dėl remonto darbų elektros tinkle, kurie turėjo būti atlikti iki 2013-04-30. Atlikti operatyviniai elektros tinklų perjungimai, kuriuos baigus nuo 2013-04-02 14:27 val. Jonavos TP šynos Š2-110 atjungtos remontui, o ieškovo elektros tinklo maitinimas pervestas į rezervinio el. maitinimo režimą. 2013-04-19 AB „Litgrid“ TVG vyresnysis inžinierius el. paštu pateikė AB „Achema“ vyr. energetikui tris paraiškas dėl įrenginių atjungimo: 2013-04-18, Nr. 30271, AJ L-Skaruliai 1, dėl L-Skaruliai 1 RED-REC P1 atjungimo; 2013-04-19, Nr. 30283, AJ L-Azotas 2, dėl L-Azotas2-2 techninės priežiūros; 2013-04-19, Nr. 30284, AJ L-Azotas 1, dėl L-Azotas1-2 techninės priežiūros. Pagal pateiktas paraiškas buvo prašoma atjungti maitinimą 2013-04-02 išskirtai AB „Achema“ 110 kV žiedo daliai, kadangi AB „Litgrid“ vienu metu norėjo atlikti darbus linijoje L-Skaruliai 1 esant atjungtai L-Azotas 2. Paraiškų Nr. 30271 ir Nr. 30283 vykdymas kartu nėra galimas, kadangi prieštarauja „Operatyvinių nurodymų AB ,,Achema“ patikimam elektros tiekimui užtikrinti“ lentelės pastaboms Nr. I ir Nr. II. AB „Achema“ EC energetikas 2013-04-22 išsiuntė el. laišku suderinimo sąlygas, pagal kurias prieš pradedant vykdyti darbus reikia atlikti perjungimus: iš Kauno TP per Jonavos TP šynų sekciją Š3-110 užmaitinti OL Jonava-Santaka 2 ir AB „Achema“ 110 kV žiedą išskirti kitoje vietoje. AB „Litgrid“ vyresnysis inžinierius nesuprato ieškovo atsakymo dėl paraiškų derinimo, telefonu susisiekė su ieškovo elektros cecho viršininku dėl siųsto el. laiško turinio patikslinimo. Ieškovo atstovas akcentavo, kad visų trijų paraiškų vykdymas vienu metu galimas atlikus perjungimus pagal suderinimą ir taip užtikrinus elektros tiekimą ieškovui iš dviejų šaltinių. AB „Litgrid“ vyresnysis inžinierius leido vykdyti darbus pagal nesuderintas paraiškas. 2013-04-23 9:08 val. AB „Litgrid“ Sistemos valdymo centro Tinklo valdymo grupės dispečeris, gavęs sutikimą iš AB ,,Achema“ budinčio, 9:11 val. leido vykdyti operatyvinius perjungimus Jonavos TP pagal perjungimų lapelį Nr. 478-20. Perjungimo darbus vykdė UAB „Tetas“ darbuotojai, perjungimai baigti 9:30 val. AB „Litgrid“ darbuotojas 9:31 val. pastotės budinčiam elektrikui leido vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti atlikti jungtuvo L-Skaruliai 1 remonto darbus iki 2013-04-30, 16:00 val. 2013-04-26, 9:20 val. Jonavos TP budintis elektrikas gavo TVG dispečerio leidimą ruošti darbo vietą pagal nurodymą Nr. TETAS-AJ-74 ir leisti dirbti UAB „Tetas“ darbų vykdytojui Jonavos TP RAA +R19 panelyje L-Skaruliai 1 REC-RED. Darbo vietos paruošimas panelyje L-Skaruliai REC-RED buvo atliktas neįvykdžius paraiškos Nr. 30271 suderinimui nustatytų sąlygų. Apie atliekamus darbus ieškovas nebuvo informuotas. RAA komplekto U2 ((duomenys neskelbtini) darbo vieta, skirta vykdyti linijos diferencinės apsaugos suveikimo bandymus, buvo paruošta pagal LITGRID RAA darbuotojų pateiktą programą Nr. 19-2. Ši programa neatitiko linijos esamo režimo. 2013-04-29, nuo 9:20 val. UAB „Tetas“ darbų vykdytojas pagal Nurodymą Nr. TETAS- AJ-74 tęsė darbus Jonavos TP RAA panelyje +R19 RED terminale.
3. RED terminale pradėjus tikrinti 110 kV OL Jonava - Skaruliai 1 diferencinės apsaugos charakteristiką, iš bandymo stendo buvo dirbtinai suformuotas padidėjusios srovės parametras, o diferencinės apsaugos komplektas Skarulių TP L-Jonava 1 gavęs informaciją optiniu ryšiu suprato, kad srovių nebalansas atsirado dėl trumpojo jungimosi linijoje ir 11:39 val. pasiuntė signalą išjungti L-Jonava 1 jungtuvą. Skarulių TP išsijungė jungtuvas L-Jonava 1. Be įtampos liko Skarulių TP šynos Š1-110 ir prie jų prijungtas transformatorius T-1, 110 kV AB „Achema“ vidaus tinklo kabelinė linija Skaruliai-Azotas, TP-Azotas šynos Š2-110 ir prie jų prijungtas transformatorius T-2. Po Skarulių TP jungtuvo L-Jonava išsijungimo 2013-04-29, 11:42 val. iš AB „Litgrid“ DVG budinčio buvo gauta informacija, kad jungtuvas galimai atjungtas atliekant diferencinių apsaugų bandymus Jonavos TP. Kadangi tikra DA suveikimo ir Skarulių TP jungtuvo L-Jonava atsijungimo priežastis buvo neaiški – ieškovo elektros cecho viršininko nurodymu buvo sujungtas vidinis 110 kV žiedas, t. Y. 2013-04-29, 11:45 val. įjungtas Skarulių TP šynų jungtuvas TS- 100, 11:47 val. įjungtas Azoto TP šynų jungtuvas TS-100 ir tuo pačiu atstatytas elektros energijos tiekimas ieškovo vartotojams. Taip pat, atstatant elektros energijos tiekimą AB „Achema“ vartotojams, 6 kV vidaus tinkle buvo vykdomi ar vyko perjungimai. 2013-04-29, 12:09 val. kilus įtarimui, kad TP-Skaruliai jungtuvo L-Jonava 1 atsijungimo priežastimi galėjo būti darbai, tolimesnis darbų vykdymas buvo sustabdytas.
4. 2013-04-29 atsakovai AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ neinformavę ieškovo pradėjo bandymus elektros tinkle, dirbtinai įjungė diferencinę apsaugą bei nuotoliniu būdu išjungė ieškovui priklausantį elektros įrenginį (L-Jonava 1 jungtuvą), ir nutraukė elektros tiekimą ieškovo gamybiniams įrenginiams, dėl kurių sustabdymo ieškovas patyrė nuostolius. Buvo sudaryta tyrimo komisija elektros gedimo priežastims ištirti. Po komisijos posėdžių VEI atstovai elektroniniu paštu pateikdavo apibendrintas ir aptartas formuluotes kitiems Komisijos nariams. Tyrimo Akte tiek aplinkybės, tiek išvados dėl kaltų asmenų iš esmės nekėlė abejonių. Paskutinė 2013-08-13 tyrimo Akto versija iš esmės skiriasi nuo ankstesnių, parengta be AB „Achema“ atstovų dalyvavimo ir aptarimo, joje pateikta kardinaliai priešinga išvada. Tyrimo Aktą VEI pateikė ieškovui 2013-10-02. 2013-04-29 įvykusio sutrikimo AB „Litgrid“ įrenginiuose metu buvo atjungtas vienas iš dviejų ieškovo 110 kV tinklą maitinančių šaltinių. Ieškovo įrenginiai liko be elektros maitinimo. Dėl įvykusio elektros įtampos dingimo sustojo ieškovo pagrindinės gamybos amoniako cechas Nr. 1 ir karbamido cechas, įtampos kritimas ir persijungimai AB „Achema“ 6 kV tinkle neigiamai paveikė eilę kitų gamybinių įrenginių, AB Achema“ atskiruose padaliniuose pagaminamos produkcijos apimtis reikšmingai sumažėjo. Elektros gedimą ir jo priežastis vertino ekspertas - Kauno technologijos universitetas, kuris 2016-04-26 pateikė savo išvadą, jog dėl gedimo atsakingi atsakovai. Atsakovai atlikdami darbus pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų. AB „Litgrid“ iniciatyva buvo pradėti elektros tinklo priežiūros darbai, kuriuos atliko tos srities specialistai AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ darbuotojai. Būtent tų darbų pasėkoje įvyko elektros tiekimo ieškovui sutrikimai, nulėmę ieškovo gamyklos agregatų sustabdymą, todėl būtent atsakovai yra atsakingi už šiuos veiksmus. Priverstinai sustabdžius AB Achema“ gamybinius įrenginius, buvo nesunaudotas nupirktas gamtinių dujų kiekis, sutrikdytas dujų vartojimo tolygumas, nuostolingai stabdymo - paleidimo metu buvo naudojami energetiniai resursai, dalis elektros priverstinai buvo išduota į išorės elektros energijos tinklus, taip pat susidarė prastova savalaikiai nepateikus ieškovo produkcijos į jūrų uoste laukiančius laivus, dėl ko ieškovas patyrė ne tik nuostolių, bet ir netesybų. Ieškovo patirti nuostoliai turi būti skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginius nuostolius sudaro: 1) sunaudoti energetiniai ištekliai stabdant ir atnaujinant gamybinius įrenginius - 531 674,66 Eur, patvirtina ieškovo 2013-09-04 raštas Nr. 002/2449. Po elektros gedimo įrenginių paleidimo metu buvo sunaudota 1303,906 tm3 gamtinių dujų, kurių savikaina siekė 478 689,24 Eur; 2) netesybos, kurias ieškovas sumokėjo dėl laiku nepateiktos produkcijos - Litfert SARL ZAC dėl laivo Harbour Leader prastovos 2013 m. gegužės 1-8 d. bendrą 35 426,40 Eur sumą. Ieškovo netiesioginius nuostolius sudaro: 1) negautos pajamos už nepagamintą ir neparduotą karbamidą, bendra nuostolių suma sudaro 244 653,41 Eur; 2) nebelikus karbamido buvo sustabdytas KAS skyrius. Vietoj 2013-04-29 - 2013-04-30 laikotarpiu planuotų pagaminti 7 000 tonų KAS, dėl sustabdymo buvo pagaminta tik 2 265 t, todėl liko nepagaminta 4 735 tonų KAS, todėl negautos pajamos susidarė 1 116 608,66 Eur; 3) dėl avarijos buvo nepagaminta 1 335 tonos KAN, bendra negautų pajamų suma siekia 319 030,51 Eur; 4) dėl avarijos buvo nepagaminta 140 tonu KFD, bendra negautų pajamų suma siekia 53 497,45 Eur; 5) dėl avarijos buvo nepagamintos 244 tonos AdBlue, bendra negautų pajamų suma 26076,22 Eur. Bendra netiesioginių nuostolių suma sudaro 1 759 864,34 Eur. Šiuo atveju aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste dėl kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas, bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Ieškovas patyrė žalos dėl atsakovų veiksmų. Atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai, kuriais buvo padaryta žala ieškovui, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą solidariai. Atsakovų kaip verslo profesionalų darbuotojų veiksmai lėmė pasekmes, todėl ieškovui padaryta žala yra tiesioginis jų veiklos padarinys. Iš atsakovo priteistinos 6% procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas AB „Litgrid“ pateiktu atsiliepimu (1 t., b. l. 106-113) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir AB „Litgrid“ 2010 m. liepos 1 d. sudarė Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį Nr.432-2010-032E/305F/SUT-59-10 (nauja redakcija nuo 2013-01-01), kuria AB „Litgrid“ įsipareigojo teikti elektros energijos perdavimo paslaugą ieškovui ir persiųsti elektros energiją iki sutartyje nustatytos AB „Litgrid“ ir ieškovo elektros tinklų nuosavybės ribos. Šia sutartimi šalys sutarė ne tik dėl elektros perdavimo paslaugos teikimo sąlygų, bet ir dėl elektros perdavimo tinklų bei kitų įrenginių remonto tvarkos, įskaitant šalių teises ir pareigas remontinio režimo atveju. AB „Litgrid“ priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir ieškovui priklausančiame 110/6 kV prijunginyje 2013-04-29 įvyko sutrikimas, kuris vėliau išplito ieškovo vidiniame elektros tinkle. Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta komisija ištyrė 2013-04-29 įvykio aplinkybes, nustatė jo priežastis ir dėl šio įvykio surašė 2013-08-13 „Gedimo įvykusio AB „Achema“ elektros tinkle tyrimo aktą Nr.7“, kuriame nurodė, jog ieškovo gamybos ir technologinių įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastimi yra tai, kad ieškovas netinkamai parengė savo lokalų 6 kV elektros tinklą remontiniam elektros energijos tiekimo rėžimui, taip pat, neužtikrino 6/0,4 kV transformatorinės pastotės relinės apsaugos ir automatikos įrenginių veikimo. Pažymėjo, jog nėra prielaidų ir sąlygų AB „Litgrid“ civilinei atsakomybei dėl patirtos žalos kilti, nes AB „Litgrid“ užtikrino elektros energijos tiekimo patikimumą pagal sutarties reikalavimus, o nuostolių ieškovas patyrė dėl savo paties neteisėtų veiksmų.
6. Ieškovas neįrodinėja, jog AB „Litgrid“ kokiu nors būdų pažeidė sutartį, t. y. nereikalauja AB „Litgrid“ sutartinės atsakomybės. Galiojant šalių sudarytai sutarčiai, ieškovas negali reikalauti deliktinės atsakomybės. AB „Litgrid“ tinkamai teikė paslaugas pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus: užtikrino energijos tiekimą ieškovui iš 2 atskirų šaltinių, įvykus sutrikimui užtikrino, kad ieškovui būtų garantuotas sutarties ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis elektros energijos tiekimas visomis esamomis linijomis, kuriomis yra teikiama elektros energijos perdavimo paslauga ieškovui. Elektros energijos tiekimas ieškovui nebuvo nutrauktas ilgesniam laikui nei yra reikalinga leistinam automatiniam perjungimui. Remonto darbų atlikimo tvarką ieškovas ir AB „Litgrid“ suderino 2013-04-02, taigi, nuo 2013-04-02 ieškovas žinojo apie suplanuotus remonto darbus ir privalėjo savo vidiniame tinkle atlikti šalių suderintus bei sklandžiam elektros įrenginių remonto darbų atlikimui būtinus veiksmus. Ieškovo budintis darbuotojas 2013-04-23 suteikė leidimą atjungti įrenginį Jonavos transformatorių pastotėje L-Skaruliai 1, nors remontui atlikti reikalingi pasirengimo darbai ieškovo vidiniame tinkle nebuvo atlikti. Pagal sutartį, elektros įrenginių valdymo atsakomybės ribos sutampa įrenginių nuosavybės ribomis, todėl, AB „Litgrid“ negali būti atsakingas už tai, jog reikiami darbai būtų laiku atlikti ieškovo nuosavybėje esančiame vidiniame tinkle. Už šiuos darbus atsakingas ieškovas. Visus darbus AB „Litgrid“ vykdė pagal šalių suderinto remontinio režimo sąlygas, tuo tarpu ieškovas nesilaikė remontinio režimo sąlygų ir neatliko šalių sutartų darbų jam priklausančiame tinkle ir taip pažeidė remontinio režimo sąlygas, sutarties bei teisės aktų nuostatas, ieškovo įrenginiai 2013-04-29 išsijungė dėl ieškovo veiksmų. Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta komisija konstatavo, kad 2013-04-29 įvykio metu, elektros įtampa ant AB „Litgrid“ ir ieškovo elektros tinklų ribos buvo visose šešiose 110 kV oro linijose, kuriomis tiekiama elektros energija ieškovui, taigi, AB „Litgrid“ tinkamai vykdė sutartyje ir teisės aktuose numatytus reikalavimus Ieškovas privalo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių šaltinių, privalo įrengti lokalų elektros tinklą ir automatiką taip, kad operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riboje operatoriui perjungus kitą nepriklausomą elektros šaltinį, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti įrenginius ar imtuvus energija. Ieškovas neužtikrino nepertraukiamo aprūpinimo elektra iš nuosavų autonominių šaltinių, nenumatė ir neįdiegė techninių priemonių, reikalingų technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti.
7. AB „Litgrid“ neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir AB „Litgrid“ kaltės. Atsakovas sąžiningai vykdė sutartį, bendradarbiavo su ieškovu, iš anksto suderino remonto darbų atlikimo tvarką ir visus darbus atliko griežtai laikydamasis suderinto remontinio režimo sąlygų, tuo tarpu pats ieškovas nesielgė rūpestingai, kad galėtų išvengti nuostolių. Ieškovas neįrodė, jog UAB „Litgrid“ būtų pažeidęs sutartį. Priežastinis ryšys teisiškai reikšmingas yra kai ieškovas įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t. y. AB „Litgrid“ neteisėtus veiksmus. Nuostolių ieškovas patyrė dėl gamybos įrenginių išsijungimo, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų ir neįrodo, kad ieškovo gamybos įrenginių atsijungimą sąlygojo AB „Litgrid“ neteisėti veiksmai, kurie glaudžiai susiję su ieškovo gamybos įrenginių veiklos sutrikimu. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad ieškovo įrenginių atsijungimą sąlygojo paties ieškovo neveikimas. Netiesioginis priežastinis ryšys gali būti pripažįstamas tinkama deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, tačiau negali būti laikomas tinkama sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Nėra priežastinio ryšio tarp AB „Litgrid“ veiksmų ir ieškovo tariamai patirtų nuostolių. Sutartis numato ribotą šalių atsakomybę, o ieškovas tinkamai nepagrindė tariamai patirtų nuostolių dydžio. AB „Litgrid“ atsakomybė apribota tiesioginiais nuostoliais, t. y. negautos pajamos nėra atlyginamos. Sutartyje atsakovui numatyta teisė laikinai atjungti ieškovo elektros įrenginius, jei tai objektyviai reikalinga dėl elektros energijos perdavimo tinklų ar kitų įrenginių remonto ar priežiūros darbų. Tokiu atveju, atsakovas neatlygina ieškovui pastarojo ir/ar trečiųjų asmenų nuostolių, patirtų tinklų naudotojo įrenginių atjungimo sutartyje nustatyta tvarka, jei toks atjungimas buvo pagrįstas ir būtinas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės numato atvejus, kuriems esant perdavimo sistemos operatorius nėra atsakingas už vartotojo patirtus nuostolius - AB „Litgrid“ neatlygina ieškovo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo.
8. Siekdamas pagrįsti tariamai patirtus nuostolius, ieškovas pateikė tik Ekonomikos-finansų direktoriaus E. V. pasirašytą raštą dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžio, patirtų sustabdžius ir paleidus gamybos įrenginius. Pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja nuostolius už laikotarpį nuo 2013-04-29 12 val. iki 2013-04-30 10 val., nors sutrikimas dėl kurio ieškovas patyrė tariamų nuostolių, tęsėsi tik 6 min. - 2013-04-29 nuo 11:39 val. iki 11:45 val. Netesybas už laiku į uostą nepateiktą produkciją ieškovas suskaičiavo už 9 parų laikotarpį, trukusį nuo 2013 m. gegužės 1 iki 8 d. Byloje netaikytinos deliktinę AB „Litgrid“ atsakomybę reglamentuojančios nuostatos, įskaitant susijusias su solidarios atsakovų atsakomybės taikymu. Be to, ieškovas neįrodė, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos taikyti solidarią atsakomybę deliktiniams santykiams. Kauno technologijų universitetas nėra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka tirti įvykių energetikos objektuose, jo atstovai nėra skirti ekspertais šioje byloje, todėl šios įstaigos 2016-04-26 raštu Nr.DV19-F-03-18 pateikti atsakymai į klausimus, susijusius su 2013-04-29 įvykio aplinkybėmis, vertintini kritiškai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas UAB „Tetas“ atsiliepimu (2 t., b. l. 1-20) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-03-29 tarp AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ pasirašyta rangos sutartis Nr. SUT-90-13/Nr. 88200/513015K, kuria UAB „Tetas“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus pagal jam AB „Litgrid“ pateikiamus darbų užsakymus. Rangos sutarties pagrindu AB „Litgrid“ pateikus užsakymą, UAB „Tetas“ turėjo atlikti 330/110/10 kV Jonavos TP šyninių skyriklių remonto darbus. AB „Litgrid“ 2013-04-02 suderino su ieškovu elektros įrenginių remonto darbų atlikimo tvarką, laikotarpiui nuo 2013-04-02 iki 2013-04-30 įvestas remontinis režimas. UAB „Tetas“ reikalingiems darbams atlikti 2013-04-18 pateikė AB „Litgrid“ Sistemos valdymo departamentui Sistemos valdymo centrui Įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271 – Jonavos TP atjungti jungtuvą L-Skaruliai 1 RAA patikrinimui. UAB „Tetas“ apie paraiškos suderinimą buvo informuotas 2013-04-23, UAB „Tetas“ pagal paraišką leista dirbti nuo 2013-04-23 iki 2013-04-30, tad, gavus leidimą, pagal UAB „Tetas“ parengtą ir su AB „Litgrid“ suderintą perjungimų lapelį Nr. 478-20 UAB „Tetas“: 2013-04-23 Jonavos TP atjungė jungtuvą L- Skaruliai 1 RAA remontui, paruošė darbo vietą ir pradėjo darbus Jonavos TP RAA+R19 panelyje L-Skaruliai 1 REC-RED taip kaip buvo numatyta UAB „Litgrid“ parengtoje programoje. 2013-04-29, UAB „Tetas“ tęsiant darbus Jonavos TP RAA panelyje +R19 RED terminale AB „Litgrid“ priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir ieškovui priklausančiame 110/6 kV prijunginyje įvyko sutrikimas, kuris išplito ieškovo vidaus tinkle. Valstybinės energetikos inspekcijos sudaryta tyrimo komisija ištyrė įvykusio sutrikimo aplinkybes ir nurodė, kad AB „Achema“ gamybos ir technologinių įrenginių išsijungimo sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas.
10. Sprendžiant dėl UAB „Tetas“ civilinės atsakomybės reikia atsižvelgti į tai, kad visas šalis sieja sutartiniai santykiai ir nors ieškovo ir UAB „Tetas“ nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai, egzistavo sutartinių santykių grandinė. 2013-04-29 sutrikimas įvyko ir ieškovo gamybos įrenginiai išsijungė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Sutrikimas ieškovo elektros tinkle įvyko todėl, kad ieškovas neįvykdė pareigos atjungti diferencinę apsaugą. Ieškovas šią apsaugą privalėjo išjungti, nes buvo įvestas remontinis režimas. Be to, įrenginiai privalėjo būti išjungti ir pagal gamintojo instrukciją ir jungtuvo Skarulių TP L-Jonava 1 nuosavybė, jo operatyvinis valdymas ir tvarkymas yra priskirtas ieškovo atsakomybei. Komisijos akte taip pat nurodyta, kad ieškovas privalėjo išjungti diferencinę apsaugą. Elektros energijos tiekimas taip pat nutrūko dėl ieškovo neužtikrinto elektros energijos tiekimo patikimumo. Įvedus remontinį režimą, ieškovas privalėjo atlikti savo elektros tinklo konfigūracijos pakeitimus bei autonominius šaltinius prijungti taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius elektros energija, tačiau ieškovo 6 kV elektros tinklas ir autonominiai šaltiniai neaprūpino sutrikimo metu atsijungusios elektros tinklo dalies elektros energija. Ieškovas privalėjo įrengti lokalų elektros tinklą, autonominį šaltinį ir automatiką taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, ieškovui reikalinga elektros energija būtų gaunama iš kitų šaltinių. Komisijos akte konstatuota, kad ieškovas po remontinio režimo įvedimo privalėjo autonominius šaltinius prijungti taip, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui iš vieno šaltinio, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius elektros energija. Ieškovo nurodomos sutrikimo pasekmės yra paties ieškovo veiksmų pasekmė, nes TP-54 pirmos sekcijos automatinio rezervo įjungimo metu, vietoj to, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas TP-54 pirmos sekcijos vartotojams, buvo klaidingai išjungta TP-54 antroji sekcija ir minėti cechai sustojo. Komisijos akte užfiksuoti atsakovų padaryti pažeidimai yra neesminiai, formalūs, nes komisija priėjo išvados, kad ieškovo įrenginių išsijungimo priežastys yra ieškovo veiksmai.
11. Visus veiksmus UAB „Tetas“ privalėjo derinti su AB „Litgrid“, su ieškovu remontinio režimo sąlygas turėjo derinti AB „Litgrid“. UAB „Tetas“ darbus atliko laikydamasis iš anksto suderintų veiksmų su AB „Litgrid“, viską atliko pagal parengtą programą, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB „Tetas“ veiksmus neteisėtais. UAB „Tetas“ neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakovo kaltės. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė didžiausią rizikos laipsnį dėl galimo elektros tiekimo jo įrenginiams sutrikimo/nutrūkimo. Atsakovų atlikti veiksmai nebuvo priežastimi nuostoliams atsirasti, taigi, UAB „Tetas“ atlikti veiksmai (ar neveikimas) nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu ieškovo įrenginių veiklos sutrikimu. Be to, UAB „Tetas“ civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti svarstomas tik įrodžius, kad jis pažeidė rangos sutartį. Ieškovas nepateikia argumentų ir įrodymų, kad įvykusio sutrikimo tyrimas buvo atliktas netinkamo subjekto, kad komisija atliko tyrimą nesilaikydama Avarijų ir sutrikimų tyrimo nuostatų reikalavimų, kad išvados buvo įformintos netinkamai, o tai, kad ieškovui nepriimtinos komisijos išvados, nesudaro pagrindo nesivadovauti aktu. Ieškovo pateikta KTU nuomonė vertintina kritiškai, nes KTU nėra įgaliotas tirti įvykių energetikos objektuose, joje nurodyti asmenys nedalyvavo tiriant sutrikimų priežastis, nuomonė neatitinka teisės aktuose tokiam dokumentui keliamų reikalavimų bei ši nuomonė parengta bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo užsakymu, atsakant į šališkai ieškovo suformuluotus klausimus, joje nepasisakoma dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas nuostolius grindžia tik savo deklaracijomis, kurios vertintinos kaip ieškovo subjektyvūs teiginiai, nepagrįsti įrodymais. Neaišku, kuo vadovaujantis apskaičiuotos atitinkamos nuostolių sumos. Nors sutrikimas ieškovo tinkle truko nuo 2013-04-29 11:39 val. iki 2013-04-29 11:45 val., ieškovas nuostolius skaičiuoja nuo 2013-04-29 12:00 val. iki 2013-04-30 10:00 val. Ieškovas neturi pasirengęs avarijų sutrikimų likvidavimo elektros įrenginiuose instrukcijos ir nėra apsibrėžęs atsakingų darbuotojų už technologinių procesų valdymą pareigų, ieškovas nebuvo tinkamai pasiruošęs sutrikimo likvidavimui, ir neįrodė, kad sustojusių įrenginių nebuvo galima paleisti greičiau nei per 22 val. Ieškovas į nuostolius įskaičiuoja netesybas, kurias sumokėjo Litfert SARL ZAC dėl laivo prastovos nuo 2013-05-01 iki 2013-05-08. Tačiau trūkstama produkcija galėjo būti pagaminta ir pateikta į laivą ne vėliau kaip 2013-05-02, todėl skaičiuojamas 8 dienų laikotarpis nepagrįstas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad produkcijos patekimo vėlavimas susidarė dėl įvykusio sutrikimo. Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartimi susitarta dėl ribotos šalių atsakomybės – negautos pajamos neatlyginamos. Turėtų būti ribojama ir UAB „Tetas“ atsakomybė, nes priešingu atveju, ji būtų neprotinga ir neproporcinga. Atsakovų veiksmai, kuriuos ieškovas nurodo kaip neva neteisėtus, savo turiniu bei pobūdžiu yra visiškai skirtingi, todėl negalima teigti, jog priežastinio ryšio tarp atsakovų ir tariamai ieškovui atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Atsakovo AB „Litgrid“ veiksmai negalėjo sukelti ieškovui žalos. Taigi, solidarioji atsakovų atsakomybė negalima.
Šalies argumentai
12. Ieškovas 2017-02-09 pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 1 759 864,34 Eur negautų pajamų. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi ieškovo AB „Achema“ atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtas, byla šioje dalyje nutraukta.
13. Ieškovas AB „Achema“ pateiktu dubliku (t. 2, b. l. 58-63) prašė priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 567 101,06 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovų pozicija dėl ieškovo atsakomybės už avarijos pasekmes neteisinga, nes atsakovams nebuvo leista tolesnė remonto eiga, todėl jie neturėjo teisės pradėti ir vykdyti remonto darbų. Ieškovo atstovas AB „Litgrid“ atstovui pranešė kokius veiksmus reikia atlikti, norint įvykdyti paraiškas, tačiau atsakovai to nepadarė ir 2013-04-29 pradėjo remontuoti savo elektros tiekimo liniją. Pirminė priežastis yra ta, kad AB „Litgrid“ dispečeris leido UAB „Tetas“ darbuotojams vykdyti remonto darbus pagal iš anksto nesuderintas paraiškas. AB „Litgrid“ neįvykdė ieškovo išduotų paraiškų darbams suderinimo sąlygų, buvo leista dirbti UAB „Tetas“ darbuotojams linijoje, kuri buvo vienintelis maitinimo šaltinis. Toks remontinis režimas numatytas ieškovo ir AB „Litgrid“ sutartyje. Darbai šioje linijoje negalėjo būti vykdomi. Jei būtų įvykdytos ieškovo sąlygos, AB „Litgrid“ savo pastotėje, o AB „Achema“ pas save būtų atlikę perjungimus ir AB „Achema“ 110 kV žiedą padalinę kitoje vietoje, tai irgi numatyta perdavimo paslaugos priede dėl remontinio režimo. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas pats turėjo įvertinti remontinį režimą ir atitinkamai parengti savo elektros tinklą vykstantiems remonto darbams. Elektros tinklas veikė remontiniu režimu nuo 2013-04-02, tai buvo žinoma visiems bylos dalyviams, todėl ieškovo darbuotojai atsakingai dalyvavo remonto procese, nagrinėjo paraiškas remonto darbams. Tik dėl to, kad atsakovai savo tinkle dirbtinai suveikdino diferencinę apsaugą ir pasiuntė signalą į ieškovo tinklą, jame buvo automatiškai atjungtas jungtuvas L-Jn1, dingo įtampa pagal tarp šalių pasirašytus Operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti. Ieškovo įrenginiai sustojo dėl elektros tinklo avarijos, nes jos metu nebuvo tiekiama elektros energija. Dėl sustabdyto amoniako cecho pagal technologijas sustojo ir nuo jo priklausomas bei susijęs karbamido cechas. Atsakovų veiksmai, t. y. remonto organizavimas ir vykdymas lėmė tai, kad elektros tinkle kilo ir išplito elektros energijos sutrikimai, kurie sąlygojo ir vėlesnius ieškovo gamybos sutrikimus. AB „Litgrid“ neįvykdė AB „Achema“ paraiškų suderinimo sąlygų, o UAB „Tetas“ atliko darbus nesaugiomis sąlygomis ir sutrikdė elektros energijos tinklo tinkamą veikimą. Ieškovas neatliko jokių veiksmų ir neprisiėmė jokios rizikos, kai atsakovai ėmėsi atlikti remonto darbus. Būtent atsakovai, kurie ruošėsi ir vykdė remonto darbus visame elektros energijos tiekimo tinkle, įskaitant ir ieškovo gamybos įrenginiams būtinos energijos tiekimo užtikrinimą ir turėjo pasirūpinti, kad jų veiksmais nebūtų sukelta žala ieškovui. Ieškovas nebuvo prisiėmęs rizikos, nes dėl šalių veiksmų buvo susitarta Operatyviniuose nurodymuose AB „Achema“ patikimam elektros tiekimui užtikrinti, kurių 5 punkte nustatyta, kokių veiksmų šalys turi imtis tais atvejais, kai ilgiau nei 1-ai darbo dienai atjungiamas elektros energijos tiekimas Jonavos TP. Kompetentingos mokslo institucijos išvada turėtų būti laikoma pagrįstu ir pakankamu įrodymu. Mokslo institucijos pateiktas situacijos ir jos priežasčių vertinimas paneigia VEI sudarytos komisijos tyrimo akto informaciją, todėl šiuo įrodymu gali būti remiamasi. Ieškovas mėgino teisme nuginčyti VEI aktą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, tačiau administraciniai teismai bylą nagrinėti atsisakė, laikydamiesi pozicijos, kad VEI komisijos aktas yra įrodymas, kuris gali būti nuginčijamas civilinėje byloje pateikiamais kitais įrodymais. Atsakovai bendrai vykdė elektros tinklo remonto darbus, atliko įvairias užduotis, kurių išskirti neišeina, neįmanoma atskirai įvertinti kiekvieno atsakovo veiksmų pasekmes ir padarytą žalą, todėl jų padaryta žala turi būti vertinama kaip padaryta bendrai ir turi būti atlyginama solidariai.
Atsiliepimas
14. Atsakovas AB „Litgrid“ tripliku (2 t., b. l. 64-68) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad komisijos išvadose aiškiai nurodoma, kad įrenginių išsijungimas ir sustojimas įvyko dėl ieškovo veiksmų. Remontinė schema su ieškovu suderinta 2013-04-02, ieškovas nuo šios datos turėjo atlikti būtinus savo vidaus tinklo pakeitimus, tačiau jų neatliko ir tai sąlygojo 2013-04-29 sutrikimą. Ieškovas leido vykdyti darbus jei elektros energijos tiekimas bus užtikrintas iš dviejų šaltinių – remonto darbų atlikimo metu ši sąlyga buvo įvykdyta, be to, ieškovo pamainos budintis 2013-04-23 davė sutikimą vykdyti operatyvinius perjungimus. Ieškovo pareigą įvertinti remontinį režimą ir pagal tai parengti savo tinklą jo metu vykstantiems remonto darbams, numato šalių pasirašyta sutartis bei teisės aktai, tačiau ieškovas jų nesilaikė. Paties ieškovo nerūpestingumas sąlygojo, jog ieškovas negalėjo panaudoti autonominių elektros energijos šaltinių siekdamas užsitikrinti nenutraukiamą elektros energijos tiekimą. Remonto metu elektros energijos tiekimas ant ieškovo ir AB „Litgrid“ elektros įrenginių nuosavybės ribos visą laiką buvo užtikrinamas visomis 6 linijomis. Ieškovo turimi autonominiai elektros energijos šaltiniai nėra išbandyti darbui atsietai nuo elektros energijos perdavimo tinklo (arba bandymai nebuvo derinami su operatoriumi), todėl šie šaltiniai nėra laikytini tinkama priemone užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą. Sutartis bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės įpareigojo ieškovą numatyti bei įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti, tačiau ieškovas nenurodo jokių techninių priemonių, kurias jis buvo įdiegęs ir taikė, siekdamas išvengti nuostolių įrenginių stabdymo atveju. Visi AB „Litgrid“ atlikti atjungimai buvo suderinti, remonto darbai atlikti gavus visus reikalingus leidimus, o neigiamos 2013-04-29 įvykio pasekmės kilo dėl ieškovo kaltės. Byloje nėra aplinkybių sudarančių pagrindą abejoti VEI kompetencija ar jos atlikto tyrimo rezultatais. KTU nėra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka tirti įvykių energetikos objektuose, todėl KTU pateikta nuomonė nepaneigia komisijos atlikto tyrimo rezultatų. Taip pat nežinoma, ar KTU buvo pateikta visa ir išsami medžiaga, susijusi su 2013-04-29 įvykiu, atsakovai neturėjo galimybės pateikti savo vertinimo KTU.
15. Atsakovas UAB „Tetas“ tripliku (2 t., b. l. 69-72) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovas neneigė, jog remonto darbų atlikimo metu turėjo išjungti diferencinę apsaugą, taip pat aplinkybės, kad jos neišjungė. Ieškovas nurodo, kad atsakovai darbų metu privalėjo laikytis ieškovo atstovo 2013-04-22 el. laiške esančių nurodymų, tačiau šio laiško nėra byloje. Nuoroda į el. laišką nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas privalėjo išjungti diferencinę apsaugą. Ieškovo pareiga išjungti diferencinę apsaugą įtvirtinta teisės aktuose, aplinkybę, kad ieškovas turėjo tokią pareigą patvirtina ir komisijos aktas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad avarija ieškovo elektros tinkle įvyko dėl žmogiškųjų atsakovų darbuotojų klaidų, nes įrenginių išsijungimo priežastys yra ieškovo veiksmai. UAB „Tetas“ darbus atliko laikydamasis iš anksto suderintų veiksmų su UAB „Litgrid“, pagal parengtą programą, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB „Tetas“ veiksmų neteisėtais, ypač kai UAB „Tetas“ nebuvo žinomos UAB „Litgrid“ ir ieškovo remontinio režimo sąlygų derinimo detalės, UAB „Tetas“ neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „Litgrid“ nurodymų teisėtumu. Ieškovas elgėsi neatsakingai ir pats sukėlė ieškinyje deklaruojamą žalą, kurios atlyginimo nepagrįstai reikalauja iš atsakovų. Aplinkybė, kad ieškovas nesėkmingai bandė nuginčyti komisijos aktą teisme, nelemia ir negali lemti išvados, jog KTU nuomonė yra viršesnė už aktą. Didesnė įrodomoji galia turėtų būti skiriama aktui, o KTU nuomonė turėtų būti vertinama kritiškai. Ieškovas dublike atsisakė negautų pajamų reikalavimo, o tai patvirtina, kad ieškovo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra deklaratyvus bei nepagrįstas. Ieškovas nuotolių sumas grindžia tik savo paties deklaracijomis, tačiau tokios deklaracijos vertintinos kaip subjektyvūs ieškovo teiginiai, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Taigi, ieškovas neįrodė nei patirtos žalos, nei jos dydžio. Tai, jog ieškovui „neišeina“ išskirti atsakovų atliktų užduočių, nereiškia, kad atsakovų atsakomybė yra solidari. Atsakovai atliko skirtingus veiksmus, veikė pagal skirtingas sutartis, todėl solidarioji atsakomybė negalima.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
16. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2012-12-31 tarp ieškovo AB „Achema“ ir atsakovo AB „Litgrid“ buvo sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)12/174F Dėl 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 432-2010-032E/305F, SUT-59-10 išdėstymo nauja redakcija, kuriuo šalys susitarė sutartį išdėstyti nauja redakcija (1 t., b. l. 114-162). Sutartimi AB „Litgrid“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti AB „Achema“ elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, o AB „Achema“ įsipareigojo sumokėti AB „Litgrid“ už suteiktą perdavimo paslaugą bei už generuotą į perdavimo tinklus ir suvartotą ir suvartotą iš jų reaktyviąją energiją. Pagal sutartį, AB „Litgrid“ elektros energiją į AB „Litgrid“ objektus perduoda iki elektros energijos perdavimo tinklų ir AB „Litgrid“ elektros tinklų nuosavybės ribos. Atsakovai AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ 2013-03-29 sudarė Rangos sutartį, kuria UAB „Tetas“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus, o AB „Litgrid“ įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir per sutartyje nurodytus terminus (2 t., b. l. 21-36).
17. AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus 2013-02-04 įsakymu Nr. 13-12 buvo patvirtintas Darbų organizavimo ir vykdymo Litgrid AB perdavimo tinklo įrenginiuose tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja AB „Litgrid“ darbuotojų ir rangovų vykdomų darbų organizavimą ir atlikimą bendrovės perdavimo tinklo įrenginiuose tvarką (2 t., b. l. 38-52). AB „Achema“ ir AB „Litgrid“ yra patvirtinusios Litgrid AB sistemos valdymo centro vakarų regiono tinklo valdymo grupės ir AB „Achema“ operatyvinių darbuotojų tarpusavio santykių nuostatus (3 t., b. l. 138-144). Į bylą pateikti AB „Achema“ Elektros cecho nuostatai, Vyriausiojo energetiko skyriaus nuostatai, Avarijų likvidavimo planas, žurnalo išrašai, Pamainos inžinieriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcija, Cecho viršininko pavaduotojo pareigų, saugos ir sveikatos instrukcija (4 t., b. l. 2-172, 174-190).
18. 2013-03-27 atsakovas AB „Litgrid“ pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30200, kuria ieškovas buvo informuotas apie remonto darbus AB „Litgrid tinkle balandžio 2-30 dienomis (1 t., b. l. 69-70), ir kurios pagrindu buvo atlikti perjungimai ir įvestas remontinis elektros energijos tiekimo režimas. 2013-04-02 atsakovas ieškovui pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271 (1 t., b. l. 16, 63), o 2013-04-19 pateikė įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30283, kurioje nurodyti darbai buvo užbaigti 2013-04-24. 2013-04-29 įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas. AB „Achema“ elektros cecho viršininkas M. S. 2013-04-30 pateikė Tarnybinį pranešimą Dėl TP-Skaruliai L-Jonava 1 110 kV ETL atjungimo (4 t., b. l. 173). 2013-04-29 įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo AB „Achema“ priežastims ištirti buvo sudaryta komisija, kuri 2013-08-13 Gedimo įvykusio AB Achema elektros tinkle tyrimo aktu Nr. 7, patvirtintu Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo, ištyrė pateiktus duomenis ir nustatė gedimo priežastis (1 t., b. l. 11- 50, 59-63, 65-83). AB „Litgrid“ 2013-07-24 teikė komisijos pirmininkui pastebėjimus dėl akto bei dėl AB „Achema“ pateiktų pastabų (7 t., b. l. 103-124), be to, 2013-08-01 AB „Litgrid“ pateikė Valstybinei energetikos komisijai poziciją dėl sutartinių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų pažeidimo (7 t., b. l. 125-130). Valstybinė energetikos inspekcija pateiktu raštu paaiškino, jog akte pagrįstai 2013-04-29 įvykis kvalifikuotas kaip sutrikimas, gedimas prasidėjo ir išplito AB „Achema“ priklausančiuose įrenginiuose, surašytas aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, o AB „Achema“ darbuotojų, buvusių komisijoje, nesutikimas su akto išvadomis pažymėtas po komisijos narių parašais (7 t., b. l. 94-97).
19. AB „Achema“ gamybos direktoriaus rašte nurodoma, kad dėl įvykusio gedimo ieškovas patyrė papildomas išlaidas gamtinėms dujoms, taip pat išlaidas dėl prastovos (1 t., b. l. 57-58). Į bylą pateikti ieškovo nuostolių skaičiavimai, iš kurių matyti, kad AB „Achema“ duomenimis minimalūs iš atsakovų reikalautini nuostoliai sudaro 2 326 964,40 Eur (1 t., b. l. 55-56).
20. Byloje buvo paskirta ekspertizė elektros tiekimo sutrikimo priežastims nustatyti ir ekspertai pateikė išvadą, jog „AB „Achema“ vidinis 110 kV ir 6 kV elektros tinklas yra išvystytas tinkamai. Nors įtampa šio įvykio metu buvo išlaikyta visose šešiose 110 kV oro linijose, tačiau elektrą tiekiant pagal suderintą remontinę schemą, kuri pertraukia vidinį 110 kV žiedą, AB „Achema“ neturėjo techninės galimybės užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą savo svarbiems elektros įrenginiams per savo vidaus elektros tinklus. AB „Achema“ ir Litgrid AB sutartyje „Operatyviniai nurodymai AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti“ remontinės schemos atveju nėra numatytas nepertraukiamas elektros energijos tiekimo užtikrinimas iš 110 kV elektros tinklų, nors Sutartyje numatyta I tiekimo patikimumo kategorija. AB „Achema“ remontinės schemos režimu neturi techninių galimybių pasinaudoti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą svarbiems savo elektros įrenginiams, panaudojant savo vidaus 110 kV ir 6 kV elektros tinklus ir turimus energijos šaltinius, kaip reikalauja elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 80 p. (4 t., b. l. 192-198).
Dėl ieškinio reikalavimų
21. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalies normų lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
22. Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 str. 2 d.). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-327-687/2015).
23. Nagrinėjamu atveju kaip buvo minėta, tarp AB „Litgrid“ ir AB „Achema“ 2012-12-31 buvo sudarytas Susitarimas Dėl 2010 m. liepos 1 d. elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 432-2010-032E/305F, SUT-59-10 išdėstymo nauja redakcija, kuriuo šalys susitarė sutartį išdėstyti nauja redakcija. Sutartimi AB „Litgrid“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti AB „Achema“ elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, o AB „Achema“ įsipareigojo sumokėti AB „Litgrid“ už suteiktą perdavimo paslaugą bei už generuotą į perdavimo tinklus ir suvartotą ir suvartotą iš jų reaktyviąją energiją. Pagal sutartį AB „Litgrid“ elektros energiją į AB „Litgrid“ objektus perduoda iki elektros energijos perdavimo tinklų ir AB „Litgrid“ elektros tinklų nuosavybės ribos. Šios sutarties 7.2 punkte numatyta, kad teikiant perdavimo paslaugą tinklų naudotojui gali būti nustatomi normalus, remontinis ar avarinis elektros energijos tiekimo ir perdavimo režimai, kurių metu tinklų naudotojo objektui (elektros įrenginiams) užtikrinamos aprūpinimo elektros energija sąlygos nustatomos sutartimi ir Taisyklėmis ir/ar kitais norminiais teisės aktais. Pagal sutarties 12.1 punktą, šalys atsako už tinkamą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Taisyklėse ir kituose teisės aktuose bei sutartyje nustatyta apimtimi, tvarka bei sąlygomis. Taigi, šalys sutartimi susitarė dėl elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugos, numatė galimybę taikyti remontinį režimą. Perdavimo tinklo remonto darbų atlikimui AB „Litgrid“ pasitelkė atsakovą UAB „Tetas“, tarp jų 2013-03-29 buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria UAB „Tetas“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti perdavimo tinklo Jonavos 330/110/10 kV TP remonto ir techninės priežiūros darbus, o AB „Litgrid“ įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir per sutartyje nurodytus terminus. Kadangi tiek ieškovą AB „Achema“ ir atsakovą AB „Litgrid“, tiek atsakovus AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ siejo sutartiniai santykiai, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, jog nagrinėjamu atveju taikytina deliktinė atsakomybė, kadangi AB „Litgrid“ elektros energiją AB „Achema“ teikė pagal sutarties sąlygas, šalių tarpusavio santykiai buvo apibrėžti sutartimis, kurios apima ir remontinio režimo taikymą, todėl byloje nagrinėtinos sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos.
24. Taigi, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 str. 1 d., sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 str. 2 d.). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 str.) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Litgrid“ elektros perdavimo tinkle atliko remonto darbus, buvo įvestas remontinis režimas. AB „Litgrid“ priklausančiame 330/110/10 KV Jonavos TP L-Skaruliai 1 prijunginyje ir AB „Achema“ priklausančiame 110/6 kV prijunginyje įvyko sutrikimas, kuris vėliau išplito AB „Achema“ vidiniame elektros tinkle. AB „Achema“ vidinis tinklas sudarytas iš 6 110 kV elektros tiekimo linijų, prijungtų prie AB „Litgrid“ 110 kV šynų 330/110/10 kV Jonavos TP, trijų 110 kV vidaus elektros tiekimo linijų, kurios jungia 3 110/6 kV transformatorių pastotes: TP-Skaruliai, TP-Azotas ir TP-Santaka su prijungtiniais. Taip pat prie lokalaus AB „Achema“ tinklo prijungti du elektros generatoriai. Sutrikimas įvyko 2013-04-29 11:39 val. atsijungus jungtuvui Skarulių TP L-Jonava 1 ir buvo lokalizuotas 2013-04-29 11:45 val. įjungus Skarulių TP TS-100. Dėl šio sutrikimo netekus elektros energijos maitinimo avariniu būdu sustojo AB „Achema“ Amoniako A-1 ir karbamido cechai. Ieškovas nurodo, jog minėtas sutrikimas įvyko dėl atsakovų AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ veiksmų, tuo tarpu atsakovai teigia, kad sutrikimas – ieškovo veiksmų pasekmė.
26. AB „Litgrid“ ir AB „Achema“ sudarytos sutarties 7.2.2. punkte įtvirtinta, kad remontinio režimo atveju vieno iš nepriklausomų elektros energijos šaltinių (elektros tinklų ar įrenginių dalies) remonto metu tinklų naudotojo, turinčio pirmą (I) ar antrą (II) patikimumo kategoriją, elektros tinklas ir įrenginiai bus prijungti prie vieno elektros energijos šaltinio. Tinklų naudotojas turi įvertinti normalų, remontinį ar avarinį elektros energijos persiuntimo režimus ir į juos atsižvelgti bei imtis priemonių, kad išvengtų pavojaus žmogaus sveikatai bei gyvybei, aplinkai ar nesugadintų savo įrenginių ar kito turto. Ypač svarių elektros imtuvų savininkas ar naudotojas, įvertinęs automatinio perjungimo į kitą nepriklausomą elektros energijos šaltinį operatoriaus tinkluose trukmės įtaką įmonės technologiniams procesams, esant būtinybei turi įsirengti autonominį aprūpinimo elektros energija šaltinį su tinkamai veikiančia automatika, kuri prijungtų išjungtą elektros imtuvą prie autonominio šaltinio (Sutarties 7.5 punktas). Pažymėtina, jog 2011-11-21 AB „Litgrid“ ir AB „Achema“ pasirašė Operatyvinius nurodymus AB „Achema“ patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti, kuriuose numatyta, kokie pakeitimai turi būti įvykdyti prieš pakeičiant normalų AB „Achema“ elektros energijos tiekimo režimą (1 t., b. l. 81-82).
27. Darbų vykdymą relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose reglamentuoja 2012-10-29 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211 patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 68 punkte numatyta, kad įrenginiams išjungti remontui ir naujiems įrenginiams įjungti turi būti pateikiama operatyvinė paraiška. Pagal Taisyklių 1190 punktą, relinės apsaugos ir automatikos įrenginių išjungimas turi būti įforminamas operatyvine paraiška. Jeigu yra pavojus, kad relinės apsaugos ir automatikos įtaisai gali veikti netinkamai, jie turi būti išjungiami pagal 1191 punkto reikalavimus be aukštesnes pareigas einančių darbuotojų leidimo, bet vėliau būtina apie tai juos informuoti ir įforminti paraišką. Vykdantys darbus relinės apsaugos ir automatikos grandinėse turi turėti atlikimo schemas, o 110 kV ir aukštesnės įtampos įrenginių relinės apsaugos ir elektros automatikos grandinėse – dar ir darbų sekos tipines arba specialiąsias programas. Vykdant darbus sudėtinguose relinės apsaugos ir automatikos įrenginiuose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių, kad klaidingai nebūtų išjungti ar įjungti kiti įrenginiai (Taisyklių 1193 punktas). Be to, Taisyklių 1424 punkte numatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška.
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
29. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
30. Nagrinėjamu atveju byloje, minėta, buvo paskirta ekspertizė, paskirti ekspertai pateikė išvadą, tačiau apklausti teismo posėdžio metu ekspertai V. Š. ir A. B. nurodė, jog atlikti ekspertinį vertinimą teismo buvo paskirti pirmą kartą, jie nėra susipažinę su Ekspertų etikos kodeksu, Teismo ekspertizės įstatymu, surašydami ekspertizės išvadas jie šiais aktais nesivadovavo. Ekspertas V. Š. pripažino, jog ekspertizės akte yra techninių klaidų, broko, netikslumų, ekspertizės akte nurodyta 2013-04-19 paraiška Nr. 30283, kuri nėra pateikta į bylą. Be to, V. Š. dirbo AB „Litgrid“, taip pat vedė mokymus tiek AB „Litgrid“, tiek AB „Achema“ darbuotojams. A. B. paaiškino, jog dirbo Lietuvos energijoje, nuo kurios dabar atsiskyrė AB „Litgrid“, dėstė KTU, AB „Achema“ studiją rengusius KTU darbuotojus pažįsta. Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Šiuo atveju ekspertas V. Š., jo konsultacinė įmonė vedė mokymus šalių darbuotojams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, sprendžia, jog byloje esantis ekspertizės aktas bei jame pateiktos išvados kelia abejonių, todėl pagrindo juo vadovautis nėra.
31. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją, į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto (KTU) įvykusio sutrikimo vertinimą, kuriame nurodoma, kad gedimą AB „Achemos“ elektros tinkle lėmė atsakovų UAB „Tetas“ ir UAB „Litgrid“ darbuotojų veiksmai (1 t., b. l. 51-54), tačiau AB „Litgrid“ kreipėsi į KTU su prašymu įvertinti rašte pateiktų išvadų atitikimą įvykio aplinkybėms, o esant pagrindui paneigti rašte išdėstytas išvadas, ir pateikė tyrimo komisijos duomenis bei aktą (2 t., b. l. 92-159), KTU 2016-08-30 raštu informavo, jog visiškai pritaria Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimo akte Nr. 7 pateiktoms išvadoms (2 t., b. l. 91).
32. 2013-04-29 įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo AB „Achema“ priežastims ištirti sudaryta komisija, kuri 2013-08-13 Gedimo įvykusio AB Achema elektros tinkle tyrimo aktu Nr. 7, patvirtintu Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo, ištyrė pateiktus duomenis ir nustatė gedimo priežastis (1 t., b. l. 11- 50, 59-63, 65-83). Komisijos parengtame akte nurodyta išvada – jei AB „Achema“ būtų nepažeidusi nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. būtų apibrėžusi atsakingų asmenų pareigas pareiginėse instrukcijose, tinkamai parinkusi tinklo veikimo schemą, užtikrinusi autonominių šaltinių tinkamą veikimą, iš anksto pasiruošusi avarijų ir sutrikimų likvidavimo instrukcijas, - galimai nebūtų įvykęs tiriamas sutrikimas ir nebūtų kilusios esamos pasekmės. Akte pateikiama galutinė išvada - AB „Achemos“ gamybos ir technologinių įrenginių (Amoniako A-1 ir karbamido cechų) išsijungimo ir sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą oficialaus rašytinio įrodymo sąvoką ir gali būti ginčijami civilinėje byloje laikantis taisyklių, nustatytų oficialių rašytinių įrodymų ginčijimui. Šiuo atveju ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis VEI akto nenuginčijo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. paaiškino, jog buvo komisijos nariu, aktas nepagrįstas, nes kalta ne tik AB „Achema“, bet ir AB „Litgrid“. Taip pat paaiškino, jog buvo surašytas aktas, pasirašytas komisijos narių ir pirmininko, nebuvo tik AB „Litgrid“ atstovų parašų, tačiau viršininkas pasakė, kad aktas nesąmonė ir liepė atlikti tyrimą AB „Achema“ pusėje. Atlikus šį tyrimą aktas buvo perrašytas, atsakomybę perkeliant AB „Achema“. Teismas šio liudytojo paaiškinimus vertina kritiškai, nes pats liudytojas paaiškino, kad ne kartą yra teikęs skundus dėl Valstybinės energetikos inspekcijos ir jos vadovo veiksmų teismams, Seimui ir Prezidentei, tačiau tik praėjus 5 metams po ginčo akto surašymo suabejojo jo teisingumu ir dabar nusprendė tai atkleisti. Be to, liudytojo V. R. parodymai nesutapo su kitų teismo posėdyje paklaustų komisijos narių – komisijos pirmininko V. V. bei V. V. paaiškinimais, kurie nuosekliai nurodė kaip vyko komisijos darbas bei kaip buvo priimtas į bylą pateiktas aktas. Tokiu būdu atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą turi būti vadovaujamasi Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-08-13 aktu.
33. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Litgrid“ 2013-04-18 pateikė ieškovui AB „Achema“ derinti Įrenginio atjungimo paraišką Nr. 30271. Ieškovas nurodo, jog atsakovai darbų pagal šią paraišką atlikti negalėjo, nes ji nebuvo suderinta su ieškovu ir dėl šios priežasties ieškovui kilo žala. Atsakovo vertinimu minėta paraiška buvo suderinta, todėl jis darbus atliko pagal sutartį. VEI sudarytos komisijos akte konstatuota, kad pažyma Nr. 30271 AB „Litgrid“ ir AB „Achema“ buvo suderinta. Taisyklių 1424 punkte numatyta, kad operatyvinis darbuotojas turi teisę operatyviai (be paraiškos) leisti remontuoti įrenginį tik savo pamainos metu. Leidimas ilgesniam laikui turi būti įformintas paraiška. Pažymėtina, jog ieškovo budintis darbuotojas suteikė leidimą AB „Litgrid“ darbuotojui vykdyti operatyvinius perjungimus. AB „Achema“ buvo žinoma apie remontinio režimo įvedimą, su ieškovu buvo derintos darbų atlikimo paraiškos, tačiau jis neatliko būtinų veiksmų tinkamam šio remontinio režimo vykdymui. Nors VEI sudarytos komisijos akte konstatuoti AB „Litgrid“ tam tikri atlikti pažeidimai, tačiau komisijos išvadoje konstatuojama, jog AB „Achemos“ gamybos ir technologinių įrenginių (Amoniako A-1 ir karbamido cechų) išsijungimo ir sustojimo priežastys yra netinkamai paruoštas AB „Achema“ lokalus 6 kV elektros tinklas remontiniam elektros energijos tiekimo režimui ir AB „Achema“ 6/0,4 kV transformatorinės pastotės TP-54 relinės apsaugos ir automatikos įrenginių neselektyvus ir klaidingas veikimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi byloje nustatyta, kad įrenginių išsijungimo ir sustojimo priežastis - pačios AB „Achemos“ netinkami veiksmai.
34. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas patirtos žalos dydį įrodinėja 2016-04-26 AB „Achema“ ekonomikos-finansų direktoriaus vieninteliu dokumentu, t. y. raštu Dėl 2013-04-29 elektros sutrikimo metu patirtų nuostolių. Atsakovai žalos dydžio klausimą bei abejones dėl prašomos priteisti žalos kėlė procesiniuose dokumentuose, todėl ieškovas turėjo galimybę ir pareigą pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, tačiau to nepadarė, įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, į bylą nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog ieškovas, be atsakovų neteisėtų veiksmų, neįrodė patirtos žalos dydžio kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Tokiu būdu ieškovui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat patirtos žalos, nėra pagrindo nustatinėti priežastinį ryšį ar atsakovų kaltę.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo AB „Achema“ ieškinys atsakovams AB „Litgrid“ ir AB „Tetas“ atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
37. Atsakovas AB „Litgrid“ prašo priteisti jo naudai 23 565,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 t., b. l. 98-108). Atsakovo AB „Litgrid“ atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, teikė atsiliepimus į ieškovo prašymus, paaiškinimus, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rašytinius paaiškinimus, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti detalizavime nurodomos tokios paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga ir teisinės konsultacijos dėl pareikšto ieškinio, prašymo dėl pakartotinės ekspertizės rengimas; prašymo dėl pakartotinės ekspertizės rengimas ir įrodymų rinkimas, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais, rengimasis teismo posėdžiui; atstovavimas teismo posėdyje, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais, prašymų teismui rengimas; prašymo dėl naujų įrodymų neprijungimo rengimas ir įrodymų rinkimas, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais; rengimasis teismo posėdžiui; atstovavimas teismo posėdyje, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais, prašymų teismui rengimas; kliento konsultacijos bylos eigos klausimais; atstovavimas teismo posėdyje, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais, prašymų teismui rengimas; pasirengimas ir dalyvavimas posėdyje, gynybinės strategijos tikslinimas po posėdžio metu išsakytų argumentų; pasirengimas posėdžiui, naujų įrodymų tyrimas ir dalyvavimas posėdyje; pasirengimas posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimas. Teismo vertinimu dokumentų analizė, strategijos rengimas, kliento konsultacijos bylos eigos klausimais ir panašus parengiamieji darbai yra sudėtinė procesinio dokumento rengimo ar atstovavimo teismo posėdyje dalis, kurių kaštai priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, patenka į procesinio dokumento parengimo ar atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Be to, atsakovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, jog šioje byloje buvo būtinas kelių advokatų ar advokatų padėjėjų dalyvavimas, nes keliami skirtingi teisiniai klausimai. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 4 punktas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Teismas su atsakovo argumentu dėl byloje būtinumo dalyvauti keliems advokatams nesutinka. Nors byloje keliami klausimai, reikalaujantys specialių žinių, tačiau būtinybės byloje pasitelkti du advokatus nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo vertinimu atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovo AB „Litgrid“ naudai 8 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į ieškinį, dubliko, prašymų, paaiškinimų, atsiliepimų pateikimas, atstovavimas teismo posėdžiuose).
38. Atsakovas UAB „Tetas“ prašo priteisti jo naudai 11 740,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (7t., b. l. 82-90). Prašyme atlyginti UAB „Tetas“ patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nurodoma, kad atstovas rengė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl įrodymų prijungimo, komplektavo bylos medžiagą ir ruošėsi teismo posėdžiui, analizavo ieškovo prašymą ir liudytojų parodymus, planavo teisinius veiksmus, rengėsi teismo posėdžiui ir baigiamajai kalbai, atstovavo teisme, dalyvavo pasitarime dėl pasirengimo kitam teismo posėdžiui, informavo klientą, atliko teismo ekspertizės analizę, informavo klientą ir susirašinėjo dėl tolimesnių veiksmų, dalyvavo pasitarime su klientu dėl ekspertizės ir tolesnių procesinių veiksmų, susitiko su klientu, analizavo ieškovo prašymą dėl ekspertų kandidatūrų, informavo klientą, rengė rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo ir eksperto nušalinimo, analizavo ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir pateiktų ekspertų kandidatūrų, informavo klientą, teikė konsultaciją el. laišku klientui, susirašinėjo su atsakovo teisininkais, rengė atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teikė konsultaciją el. laišku dėl bylos eigos, dalyvavo pasitarime, susipažino su bylos medžiaga, rengėsi atstovavimui bei atstovavo teisme, rengėsi teismo posėdžiui, atstovavo teisme, tarėsi su klientu, rengė tripliką, analizavo AB „Litgrid“ tripliką, analizavo ieškinį su priedais, planavo kliento gynybos strategiją, veiksmus ir argumentus, dalyvavo pasitarime, rengė atsiliepimus į AB „Litgrid“ prašymus rengė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, rengėsi teismo posėdžiui, rengė atsakymą auditoriams, tarėsi su klientu, susitiko su klientu, derino klausimus ekspertui, rengėsi teismo posėdžiui, rengė prašymą dėl liudytojų apklausos. Kaip jau minėta, teismo vertinimu dokumentų analizė, strategijos rengimas, susitikimai su klientu, kliento konsultacijos susitikimų metu, konsultacijos elektroniniu paštu ir kiti parengiamieji darbai yra sudėtinė procesinio dokumento rengimo, atstovavimo teismo posėdyje dalis ir šie kaštai priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti patenka į procesinio dokumento parengimo ar atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta atsakovo UAB „Tetas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, UAB „Tetas“ naudai iš atsakovo priteistina 8 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo ir tripliko parengimas, prašymų, atsiliepimų į kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymus pateikimas, atstovavimas teismo posėdžiuose).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo AB „Achema“ ieškinio atsakovams AB „Litgrid“ ir UAB „Tetas“ netenkinti.
Priteisti iš ieškovo AB „Achema“ (į. k. 156667399) atsakovo AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) naudai 8 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB „Achema“ atsakovo UAB „Tetas“ (į. k. 300513148) naudai 8 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.