- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1007-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00831-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- S. K., mažajai bendrijai „S.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams S. K. (S. K.) ir mažajai bendrijai „S.“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pradėti atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „S.“ (toliau – ir bendrija) veiklos tyrimą; 2) nustačius, kad atsakovės MB „S.“ direktoriaus atsakovo S. K. veikla yra netinkama, pašalinti jį iš pareigų ir laikinai atsakovės MB „S.“ direktoriaus pareigas pavesti vykdyti ieškovui; 3) įpareigoti atsakovės MB „S.“ direktorių atsakovą S. K. sušaukti ataskaitinį bendrijos susirinkimą; 4) įpareigoti atsakovės MB „S.“ direktorių atsakovą S. K. pateikti ieškinyje nurodytus dokumentus, kurių pagrindu ieškovas galėtų patikslinti savo ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad MB „S.“ steigėjais buvo ieškovas R. B. ir atsakovas S. K., abiejų indėlis buvo po 50 proc. Bendrijos direktoriumi buvo paskirtas S. K.. 2023 m. sausio mėn. atsakovo S. K. elgesys ieškovo atžvilgiu pasikeitė, jis pradėjo mažiau bendrauti, nesitarė dėl sprendimų, neteikė informacijos ir kt. Ieškovui pradėjo skambinti bendrijos užsakovai ir tiekėjai, skųsdamiesi dėl sutarčių nevykdymo, neapmokėtų užsakymų. Pasiteiravus įmonės, kuri tvarko MB „S.“ buhalterinę apskaitą, paaiškėjo, kad per kelis paskutinius mėnesius atsakovas S. K. išgrynino daugiau kaip 73 000 Eur ir juos panaudojo ne bendrijos tikslams. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas S. K. pateiktų dokumentus, pagrindžiančius nurodytų lėšų panaudojimą, surengtų finansinės atskaitomybės klausimu susirinkimą, tačiau susirinkimas nebuvo surengtas ir informacija nebuvo suteikta. Pasak ieškovo, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai S. K. ir MB „S.“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ieškinį palikti nenagrinėtą, taip pat iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Nurodė, kad ieškovo narystė bendrijoje pasibaigė 2023 m. birželio 22 d. Ieškovas ieškinio pareiškimo dieną nebuvo bendrijos nariu, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl bendrijos veiklos tyrimo inicijavimo.
5. Byloje 2023 m. rugsėjo 25 d. iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ buvo gauti duomenys su istorija apie juridinio asmens (bendrijos) dalyvius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir MB „S.“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
8. Pirmosios instancijos teismas pagal aktualius VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatė, kad ieškovas nuo 2023 m. birželio 23 d. nebėra MB ,,S.“ nariu (iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad nuo 2023 m. birželio 23 d. vienintelis MB ,,S.“ narys yra atsakovas S. K.). Teismas nusprendė, jog yra pagrindas bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, nes po ieškinio priėmimo paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovas nepatenka į asmenų, galinčių pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis apie MB „S.“ dalyvius, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 2022 m. gegužės 18 d. bendrijos nario įnašo perleidimo sutarties bei 2022 m. gegužės 18 d. bendrijos nario sprendimo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Šiuo metu byloje nėra priimtas sprendimas, kuriuo būtų nuginčytas R. B. dalininko ir nario statusas MB „S.“, todėl duomenys, pateikti VĮ „Registrų centras“, neatitinka realybės.
9.2. Atsakovas S. K. buvo pateikęs teismui prašymą stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla. Apie tokį prašymą ieškovas buvo informuotas ir jam buvo nustatytas terminas iki 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą, tačiau nesulaukus atsiliepimo buvo priimta skundžiama teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
11. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį dėl juridinio asmens – MB „S.“ veiklos tyrimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio tenkinimas negali sukelti ieškovui jokių teisių ir pareigų, kadangi jis nėra juridinio asmens, kurio veiklos tyrimą prašoma inicijuoti, nariu, civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme.
12. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra ieškovo teisinis suinteresuotumas, nes CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Asmuo paprastai neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, jei asmuo reiškia ieškinį siekdamas įgyvendinti kitam asmeniui priklausančią teisę, tam, kad toks ieškinys būtų priimtas ir nagrinėjamas, ieškovas turi aiškiai pagrįsti savo locus standi (liet. teisę kreiptis į teismą). Galimybė teisme reikalauti įgyvendinti kito asmens teisę yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią į teismą kreipiamasi tik dėl savo subjektinių teisių ir interesų gynimo, todėl aiškintina siaurai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 37 punktas).
14. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kuris sudaro teisės kreiptis į teismą prielaidą, yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).
15. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
16. Juridinio asmens veiklos tyrimas – savarankiškas civilinių teisių gynybos būdas, dėl kurio taikymo teisė kreiptis į teismą suteikiama ribotam asmenų ratui.
17. Pagal CK 2.125 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi šie asmenys: 1) vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo; 2) vienas ar keli ūkinės bendrijos dalyviai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų įnašų į bendriją; 3) vienas ar keli mažosios bendrijos nariai, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų įnašų į mažąją bendriją; 4) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai, kurių pajai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų pajų; 5) juridinio asmens dalyviai, išskyrus CK 2.35 ir 2.37 straipsniuose nurodytų juridinių asmenų ir šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų dalyvius, turintys ne mažiau kaip 1/5 visų balsų; 6) asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teisė suteikta.
18. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad teisė inicijuoti mažosios bendrijos veiklos tyrimą suteikiama vienam ar keliems mažosios bendrijos nariams, kurių įnašai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų įnašų į mažąją bendriją. Vadinasi, ieškovui teikiant ieškinį dėl MB „S.“ veiklos tyrimo, jam kilo pareiga pagrįsti subjektinės teisės inicijuoti tokį veiklos tyrimą turėjimą.
19. Byloje kilus abejonėms, ar ieškovas turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, pirmosios instancijos teismas susipažino su VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešais duomenimis. Remiantis tais duomenimis nustatyta, kad MB „S.“ vadovu yra S. K., kuris yra ir vienintelis bendrijos narys. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą informaciją taip pat nustatyta, kad ieškovas R. B. bendrijos nariu buvo nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 22 d.
20. Gautų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas, nesantis bendrijos, kurios veiklos tyrimą prašo atlikti, nariu, neturi įstatymu suteiktos teisės inicijuoti MB „S.“ veiklos tyrimą, todėl civilinę bylą nutraukė.
21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi viešo registro duomenimis, nes jie neatitinka realios faktinės situacijos. Skunde nurodoma, kad kol nėra išspręstas ginčas dėl MB „S.“ akcijų (dalių) perleidimo teisėtumo, kuris (ginčas) nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, MB „S.“ dalyvių pranešimai apie ieškovo narystės bendrijoje pasibaigimą nelaikytini teisėtais, o pagal tokius pranešimus viešajame registre atliktas įrašas nesudarė pagrindo teismui nutraukti civilinę bylą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-15533-918/2023 duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad MB „S.“ ir S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti tarp atsakovo R. B. ir atsakovės B. G. 2022 m. gegužės 18 d. sudarytą mažosios bendrijos nario įnašo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl B. G. nuosavybės teise nepriklausančio daikto pardavimo; pripažinti tarp atsakovų R. B. ir B. G. 2022 m. gegužės 18 d. sudarytą mažosios bendrijos nario įnašo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl ieškovo S. K. pirmenybės teisės įsigyti bendrijos nario įnašus pažeidimo; taikyti dvišalę restituciją natūra, t. y. įpareigoti R. B. grąžinti B. G. jos perduotas ieškovės MB S. nario teises, o B. G. įpareigoti grąžinti R. B. jo sumokėtą 1 (vieną) eurą.
23. Nurodytoje byloje pareikštame ieškinyje teigiama, kad B. G. 2022 m. gegužės 9 d. įsteigė MB „S.“, 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ji į bendrijos narius priėmė S. K.. Pastarajam tapo žinoma, kad 2022 m. gegužės 18 d. sutartimi B. G. perleido R. B. savo narystę MB „S.“. Šios sutarties pagrindu R. B. tapo MB „S.“ nariu. Vilniaus miesto apylinkės teisme pateiktame ieškinyje S. K. ginčija B. G. sprendimą perleisti R. B. narystę MB „S.“ ir teigia, kad tokiu sprendimu buvo pažeistos S. K. teisės.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. B. teigia, kad jis savo narystės bendrijoje niekam neperleido, todėl duomenys VĮ „Registrų centras“ apie jo narystės bendrijoje pasibaigimą neatitinka realios faktinės situacijos.
25. Sprendžiant, ar ieškovas R. B., dėl kurio narystės MB „S.“ yra nagrinėjamas teisminis ginčas, turėjo teisę inicijuoti bendrijos veiklos tyrimą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018). Tačiau Juridinių asmenų registro duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau kol nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, jos laikomos teisingomis (CK 4.262 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad teismas priėmė procesinį sprendimą pasirėmęs dokumentu, kuriame nurodyta informacija yra netiksli (netikra), nepateikė savo teisę reikšti tokį ieškinį patvirtinančių ar oficialiame dokumente (juridinių asmenų registre) esančią informaciją paneigiančių įrodymų.
26. Kaip jau nurodyta, VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui registro duomenis apie MB „S.“ dalyvius su istorija (dokumento registracijos Nr. DOK-34804), iš kurių matyti, kad civilinės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo metu ieškovas R. B. nebuvo MB „S.“ nariu. Šio oficialaus įrodymo pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovas nelaikytinas materialiai suinteresuotu asmeniu, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, todėl nutraukė civilinę bylą. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl MB „S.“ narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nesudarė pagrindo teismui kitaip vertinti aptartos faktinės situacijos byloje. Teismas, remdamasis oficialiais rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, kad civilinė byla buvo pradėta pagal pareiškimą asmens, kuriam nėra suteikta teisė reikšti ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, todėl pagrįstai priėmė procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą.
27. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad apelianto teisės buvo pažeistos ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ir 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmęs atsakovės MB „S.“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-15533-918/2023, nustatė ieškovui 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl šio prašymo, tačiau nesibaigus paskirtam nuomonės pateikimo terminui priėmė skundžiamą nutartį.
28. Sutiktina su apeliantu, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, t. y. nesibaigus nustatytam terminui pateikti atsiliepimą dėl prašymo sustabdyti bylą, tačiau ši aplinkybė nelemia ieškovo procesinių teisių pažeidimo, kadangi 2023 m. rugsėjo 25 d. gavęs duomenis iš VĮ „Registrų centras“, teismas nustatė, kad yra pagrindas nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą. Esant tokiai aplinkybei, svarstyti civilinės bylos sustabdymo klausimą neliko teisinės prasmės.
29. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias bylos nutraukimo teisinius pagrindus, atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.