Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-393/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
1-42-393/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53642-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Albinas Miliauskas, Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-393/2021;Proceso Nr. 1-01-1-53642-2019-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.2; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, Jurgitai Petrauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,nukentėjusiajai G. B., jos atstovui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G., 2019 m. gruodžio 19 d., apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, ko pasekmėje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją L. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. B. buvo padarytas sužalojimas, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, kurio pasekmėje, dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios ūmų širdies – plaučių nepakankamumą, įvyko L. B. mirtis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis A. G. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis pensininkas, nedirba, turi sveikatos problemų dėl stuburo. Gyvena su žmona, kuri taip pat pensininkė. Pragyvena tik iš gaunamos pensijos, kuri yra 340 eurų, kitų pajamų neturi. 2019 m. gruodžio 19 d. ryte susiruošė vykti iš namų į ligoninę pas gydytojus, važiavo žmonos S. O. G. vardu registruotu automobiliu "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ligoninėje jis buvo iki maždaug 09 val. 25 min., iš ligoninės važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, pasuko į (duomenys neskelbtini). Ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikūręs restoranas "(duomenys neskelbtini) " yra pėsčiųjų perėja, vairuojamo automobilio greitis buvo labai nedidelis, gali būti, kad jis buvo iki 20 kilometrų per valandą, kelio danga buvo padengta plikledžiu. Jam priartėjus prie pėsčiųjų perėjos, jis žvilgtelėjo per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, o kai akis vėl nukreipė į kelią, jis pamatė, kad prieš jo automobilį, perėjoje, yra moteris. Kuria kryptimi ėjo moteris, jis pasakyti negali, kadangi jis to nematė. Pamatęs moterį, jis iš karto staigiai pradėjo stabdyti automobilį, staigiai stabdomas automobilis slydo, sustojimo momentu jis automobilio "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkė į perėjoje buvusią moterį. Nuo smūgio, ant automobilio variklio dangčio atsirado nedidelis įlenkimas. Smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau moteris nuo jo krito perėjoje ant žemės. Pamatęs tai, jis iš karto išlipo, priėjo prie ant žemės nukritusios moters. Ji buvo sąmoninga, su juo bendravo. Tada prie jų priėjo kažkokia nepažįstama moteris praeivė, kuri padėjo jam partrenktą moterį pakelti ir pastatyti ant kojų. Kai pavedė moterį ant šaligatvio, jis paklausė, ar jai kažką skauda. Ji pasakė, kad jai skauda koją. Kažkas iš praeivių paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį ir iškvietė medikus. Atvykę medikai išvežė į VšĮ "Lazdijų ligoninės" priėmimo skyrių. Kai medikai išsivežė moterį, už kelių minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jie išmatavo eismo įvykio vietą, ją nufotografavo. Po to jie vyko į Lazdijų rajono policijos komisariatą, kur pildė eismo įvykio dokumentaciją. Jis sutinka, kad eismo įvykio metu galėjo padaryti kojos šlaunikaulio kaklelio lūžimą, kurio pasekmėje, dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios ūmų širdies – plaučių nepakankamumą, įvyko L. B. mirtis. Jis ligoninėje L. B. lankė, buvo ir slaugos skyriuje, jos atsiprašė. Taip pat buvo ir jos laidotuvėse, kuomet ji buvo pašarvota, taip pat atsiprašė ir giminaičių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti įrodymai:

Nukentėjusiosios L. B. parodymai, patvirtina, kad 2019-12-19 ryte, atėjo į Lazdijų miestą, buvo prekybos centre "(duomenys neskelbtini) ", iš "(duomenys neskelbtini) " išėjo prieš 10 valandą ryto ir ėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Priėjo Kauno gatvę ties "(duomenys neskelbtini) " restoranu, jai reikėjo pereiti į kitą kelio pusę, kelią kirto per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, eidama į pėsčiųjų perėją apsidairė, į ją įėjo tik tada, kai įsitikino, kad tai daryti yra saugu. Kai ėjo į perėją, ji žiūrėjo į kairę pusę. Iš kairės pusės jokių automobilių nebuvo. Ji taip pat pasuko galvą ir į dešinę pusę ir matė, kad iš tos pusės atvažiuoja automobilis, kuris po truputėlį lėtėjo, todėl ji suprato, kad vairuotojas perėjoje ją pastebėjo ir sustabdys automobilį, kad ją praleistų. Kai ji buvo perėjusi daugiau negu pusė perėjos, t. y. įėjo į kitą eismo juostą, ji staiga pasuko galvą į dešinę pusę ir pastebėjo, kad tas jos minėtas automobilis, kuris stojo jos praleisti, yra visai prie pat jos ir tada tik pajuto, kad tas automobilis savo priekine dalimi trenkėsi į jos kojas. Koks buvo automobilis, ji neįsidėmėjo. Buvo labai slidu, gatvės nebuvo pabarstytos, buvo plikledis. Ji pajuto labai didelį skausmą ir krito ant žemės perėjoje parblokšta automobilio. Po nukritimo bandė atsistoti pati, tačiau jai to padaryti nepavyko, labai skaudėjo koją. Kažkas iš aplink buvusių žmonių iškvietė pagalbą. Kol jie laukė greitosios pagalbos, kažkokie nepažįstami žmonės ją pastatė ant kojų, tačiau ji pati savarankiškai pastovėti negalėjo, skaudėjo koją, todėl praeiviai jai padėjo stovėti tol, kol atvyko medikai. Atvykę medikai pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas kairės kojos lūžis. Vairuotojo, kuris vairavo automobilį, ji nepažįsta (T. 1, b. l. 137-139).

Nukentėjusiosios G. B. parodymai, patvirtina, kad L. B. jos mama. Ji gyvendavo arba pas mamą L. B., arba pas senelį su teta ir jos šeima. 2019-12-19 jai teta O. P., pasakė, kad prie "(duomenys neskelbtini) " jos mamą partrenkė automobilis. Žino, kad atvykę medikai jos mamą L. B. nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kur operavo šlaunikaulį, po operacijos mama buvo gydoma ligoninėje. Jai mama pasakojo, kad ji ėjo nuo "(duomenys neskelbtini) " pusės link "(duomenys neskelbtini) " pusės ir jau įpusėjus pėsčiųjų perėją, beveik ją pilnai perėjus, ją partrenkė automobilis, kurį vairavo A. G.. Po Naujų metų mamą L. B. perkėlė į slaugos skyrių kur 2020-01-19 ji mirė. Kuomet mama mirė, ji kartu su teta O. P. nuėjo pas A. G. į namus ir pasakė, kad mama mirė, bei paprašė, kad jis prisidėtų prie mamos laidojimo išlaidų, tačiau jis jokių pinigų nedavė ir pasakė, kad jos kreiptųsi į jo draudimą, kadangi jis turi atlyginti išlaidas. Ji į ,,Ergo" draudimo bendrovę kreipėsi. Draudimo bendrovė išmokėjo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti. Jos santykiai su mama buvo geri, jos nekonfliktuodavo, gerai sutardavo. Ji daugiau neturi brolių ir sesių, yra vienturtė. Ji savo tėčio nepažįsta. Žino, kad A. G. jos motiną ligoninėje lankė, buvo atėjęs gal tris kartus, taip pat buvo atėjęs ir į šarvojimo salę bei pareiškė užuojautą. Palaiko savo patikslintą ieškinį ir prašo iš draudimo bendrovės papildomai priteisti 1443 Eur turtinei žalai ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. P. 2020-12-19 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtina, kad Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai A. G. ir S. Ž. 2019-12-19 apie 09 val. 53 min. iš Alytaus apskr. VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti prie (duomenys neskelbtini), kur automobilis "Audi", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, kuri patyrė kojos traumą. Nuvykus į įvykio vietą, prie pėsčiųjų perėjos buvo rastas nežymiai apgadintas automobilis "Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkta moteris greitosios medicinos pagalbos automobiliu jau buvo išvežta į VšĮ "Lazdijų ligoninės" priėmimo skyrių apžiūrai. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad A. G., būdamas blaivus, vairuodamas žmonos vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido į pėsčiųjų perėją įėjusios pėsčiosios L. B.ir ją pėsčiųjų perėjoje partrenkė. Po pirminės apžiūros L. B. buvo konstatuotas kairės kojos šlaunikaulio kaklelio lūžis, ji paguldyta į VšĮ "Lazdijų ligoninės" traumatologijos skyrių. Automobilis „Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas vairuotojui A. G.(T. 1, b. l. 1-4).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, patvirtina, kad įvykio vieta yra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Įvykio vieta yra šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kairės pusės eismo juostoje, stovi automobilis "Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (fotonuotraukos Nr. 1, 2,3). Automobilio priekinė ratų ašis nuo kairės pusės (pagal savo stovėjimo kryptį) pėsčiųjų tako krašto nutolusi 5,2 m. atstumu, galinė ašis - 5,3 m. atstumu. Automobilio priekinė ratų ašis nuo dešinės pusės pėsčiųjų tako krašto nutolusi 1,95 m. atstumu, galinė ašis - 1,85 m. atstumu. Automobilis stovi pėsčiųjų perėjos ribose, važiuojamojoje dalyje, pietryčių kryptimi. Ant automobilio variklio dangčio yra matomas nedidelis įlenkimas. Kelio tipas - asfaltas, būklė - plikledis. Galiojantys kelio ženklai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Pėsčiųjų perėja", esantys abejose kelio pusėse ir "Stovėti draudžiama", esantys abejose kelio pusėse (T. 1, b. l. 14-20, 28).

Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, duomenų bazės "Kelių transporto priemonės registracijos žurnalas pagal VIN kodą" išrašas, patvirtina, kad automobilio "Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas nuo 2008-04-11 yra S. O. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (T. 1, b. l. 21, 22)

Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Ž.2020-12-19 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, patvirtina, kad 2019-12-19 dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. G., 09 val. 53 min., gavo pranešimą iš Alytaus apskr. VPK budėtojo, kad automobilis "Audi", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, gim. (duomenys neskelbtini) m., kojos trauma. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. G., kuris paaiškino, kad važiavo iš Lazdijų miesto ligoninės namo su automobiliu ,,Audi 80" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia restorano (duomenys neskelbtini) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį. Jiems atvykus, moterį jau buvo išsivežę medikai į Lazdijų miesto ligoninę detalesnei apžiūrai. A. G. nurodė, kad moters pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo dėl aprasojusio automobilio priekinio stiklo ir šviečiančios saulės šviesos (T. 1, b. l. 28).

Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad įvykio metu automobilis ,,Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas draudimo bendrovėje "ERGO Insurance SE" Lietuvos filiale, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2019-04-12 iki 2020-04-16 (T. 1, b. l. 31-34).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, patvirtina, kad 2019-12-19, 11.02 val., A. G. buvo nustatyta 0,00 promilių (T. 1, b. l. 35-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad L. B. kliniškai nustatyta kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant kairio klubo sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, tiek smogiant judančio automobilio dalimis, tiek krentant ir kairio klubo sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio kaklo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nesant mirusiosios L. B. autopsijos duomenų, nėra galimybės duoti kategorišką išvadą dėl nukentėjusiosios mirties priežasties ir priežastinio ryšio su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu. Vertinant pateiktuose medicinos dokumentuose esančius klinikinius duomenis (anamnezėje operacija ir ilgalaikis gulimas režimas, staigus būklės pablogėjimas - dusulys, dažnas kvėpavimas, tachikardija, arterinio kraujospūdžio kritimas, kraujo įsotinimo deguonimi sumažėjimas, elektrokardiografiškai - sinusinė tachikardija, sumažėjęs dantelių voltažas S₁, Q₃ deviracijose, T neigiamas dantelis III derivacijoje, dalinė dešinės Hiso pluošto kojytės blokada, P pulmonale dantelis, kraujo tyrime- D-dimerų rodiklio padidėjimas), neatmetama nukentėjusiosios mirties dėl plaučių arterijos tromboembolijos, išsivysčiusios padaryto sužalojimo (kairio šlaunikaulio kaklo lūžio) pasekmėje, galimybė (T. 1, b. l. 50-51)

Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad L. B. mirė 2020-01-19. Tiesioginė mirties priežastis - ūmus kardiopulmoninis nepakankamumas. Pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį - plaučių embolija, nurodant ūminę plautinę širdį. Kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi - būklė po šlaunikaulio kaklo osteosintezės (T. 1, b. l. 68).

Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. L. 2020-04-29 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad gautoje specialisto išvadoje nurodoma, kad nesant L. B. kūno autopsijos duomenų, nėra duomenų duoti kategorišką išvadą dėl mirusiosios mirties priežasties ir priežastinio ryšio su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu. 2020-04-29 mobiliojo ryšio telefonu susisiekus su G. B., ji informavo, kad jos motina L. B., 2020-01-21 buvo palaidota, o iš Lazdijų ligoninės L. B. medicininiai dokumentai, epikrizė gauta 2020-01-21. Atskirai policijos pareigūnai iš Lazdijų ligoninės negavo informacijos dėl L. B. mirties. G. B. buvo informuota apie gautą specialisto išvadą, ji nurodė, kad ji ir toliau palaiko tokį patį savo civilinio ieškinio dydį, šiuo metu jo nemažina, nurodė, kad A. G. susisiekęs su ja nebuvo ir nekalbėjo apie taikymąsi ar kitokiais klausimais (T. 1, b. l. 108-109).

Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. L. 2020-04-14 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. O. P. apklausos, patvirtina, kad pie įvykį buvo pranešta iš mobiliojo ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-04-14 apie 13.25 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su pranešėja, kaip paaiškėjo, tai S. O. P., kuri paaiškino, kad 2019-12-19, eidama (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad prie restorano (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos stovi automobilis bei šalia stovi moteris, kurią laikė vyras. Priėjusi paklausė, ar nereikia iškviesti pagalbos ir tie žmonės paprašė paskambinti 112 ir pranešti apie įvykį, kadangi jie neturėjo mobiliojo ryšio telefono. S. O. P. pranešė apie įvykį, paskambindama 112 ir išėjo, jau nesulaukė kol atvyko medikai ar policijos pareigūnai. Kaip teigė. S. O. P., ji nematė paties momento, kuomet buvo partrenkta moteris, tačiau būdama su tais asmenimis įvykio vietoje taip suprato, kad vairuotojas nepraleido pėsčiųjų perėja einančios moters ir ją partrenkė, dėl ko jai labai skaudėjo koją. Ji prisimena, kad ta moteris laikė iškėlusi koją, kadangi jai skaudėjo, ji skausmo emocijas išreiškė žodžiais. S. O. P. nei automobilio vairuotojo, nei nukentėjusiosios moters nepažįsta (T. 1, b. l. 163-164).

2020-07-05 VĮ „Lazdijų ligoninės raštas“ patvirtina (T. II, b. l. 116), kad medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojas anesteziologas – reanimatologas nurodė mirties priežastį: ūmus kardiopulmoninis nepakankamumas. Pagrindinė liga: plaučių embolija, nurodant plautinę širdį. Kitas svarbias būkles sąlygojusias pacientės mirtį: būklė po šlaunikaulio kaulo osteosintezės.

Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. B. mirtis įvyko dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios ūmų širdies – plaučių nepakankamumą. Plaučių arterijos tromboembolijos priežastis buvo kairio šlaunikaulio lūžio sukeltos pasekmės – didžiojo kraujo apytakos rato, tidėtina kairės kojos venų trombozė. Tarp 2019 m. gruodžio 19 d. L. B. eismo įvykio metu patirtos traumos – šlaunikaulio kaklo lūžio ir jos mirties yra priežastinis ryšys (T. II, b. l. 188-190).

Liudytoja S. O. G. paaiškino, kad ji prašo teismo ja patikėti ir paskirti laiduotoja. Jos santykiai su vyru artimi, jie apie 50 metų gyvena santuokoje. Vyras labai pergyvena dėl to kas atsitiko. Apie įvykį ji sužinojo iš sūnaus, o vėliau ir iš paties vyro, kai jis grįžo iš policijos. Vyras yra doras ir sąžiningas žmogus. Sulaukė garbaus amžiaus ir taip atsitiko pirmą kartą. Ji taip pat jau gauna senatvės pensiją, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką vyrui, nes jų ryšiai yra artimi.

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo sustojęs automobilis ir pats kaltinamasis, alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumą nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus.

Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją L. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. B. buvo padarytas sužalojimas, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas ir dėl plaučių arterijos tromboembolijos, sukėlusios ūmų širdies – plaučių nepakankamumą, įvyko L. B. mirtis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nėra teistas (T. II, b. l. 34), administracine nebaustas, pensininkas, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Iš pateiktos seniūnijos charakteristikos (T. II, b. l. 42) matyti, kad nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio seniūnija negavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo žmona S. O. G. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra neatsargus, už jį yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo žmona (T. II, b. l . 32), ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, charakterizuojama gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad S. O. G. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmoną, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, jis nebuvo baustas, antra vertus atsižvelgiant į sunkias pasekmes, į šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nukentėjusioji buvo sužalota einant pėsčiųjų perėjoje, jai einant iš kairės į dešinę, t. y. vairuotojui ji ėjo iš kairės pusės, jau buvo perėjusi vieną eismo juostą, kaltinamajam automobilį pristabdžius, negalėjo tikėtis, kad automobilis nebus sustabdytas, į kaltinamojo amžių, į jo sveikatą, kaltinamajam, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienuolikos mėnesių terminui.

2020-05-05 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. turtui, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausta turtu disponuoti. 2020 m. gruodžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškinio išsprendimo klausimas

Nukentėjusioji G. B. pareiškė ieškinį dėl 1417,71 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (T. I, b. l. 99-103). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atlygino nukentėjusiajai G. B. neturtinę žalą ir turtinę žalą ir 2020-11-26 išmokėjo 11 045,71 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. 10 000 Eur neturtinei žalai ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti. (T. III, b. l. 1-2).

Vėliau buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per Lietuvos filialą, 1443 Eur turtinei žalai (kapavietės sutvarkymui) ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys grindžiamas ir nukentėjusios atstovas nurodė, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės žalos atlyginimo atveju visiškos žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos negalima tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Reikalinga kiekvienu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis naujausia teismine praktika dėl neturtinės žalos dydžių, nustatyta, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvus tėvui/motinai. Padarytą neturtinę žalą žuvus motinai vertina nukentėjusioji 35 000 Eur suma. Tai pagrįsta protingumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktika. Dalį patirtos žalos draudimo bendrovė jau atlygino – išmokėjo 10 000 Eur. Taip pat dalis turtinės žalos irgi atlyginta, išmokėta 1045,71 Eur. Nukentėjusioji G. B. prašo priteisti ir 1443 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokia suma prašoma priteisti vadovaujantis UAB „L.“ sąmata kapavietės sutvarkymui.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-219-628/2020 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą po 2017 m. lapkričio 16 d. šio įstatymo pakeitimų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, draudimo suma nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusioji G. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės jos patirtos žalos atlyginimo. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašyta iš Ergo Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą priteisti 1443 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat pažymėta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai G. B. sumokėjo atitinkamai 10 000 Eur dėl motinos žūties ir 1045,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos padarinius (eismo įvykio metu žuvo žmogus, dėl to dukra neteko motinos), į fizinių, dvasinių ir emocinių išgyvenimų sunkumą (nukentėjusioji patyrė ir patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus), į žalą padariusio asmens neatsargią kaltę, į artimus, glaudžius nukentėjusiosios ir motinos, kuri žuvo, santykius, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Žalą padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Draudimo bendrovės turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Civiliniai ieškovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, šioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai, vadovaujasi ir teismų praktikoje nurodytais priteistinais neturtinės žalos dydžiais, kasacinės instancijos teismo nutarčių pavyzdžiai yra Nr. 2K-196-2009, 2K-539-2010, 2K-150-2011, 2K-90-2012, 2K-294-303/2018 ir 2K-219-628/2020, taip pat analizuoja tai, kaip konkrečiai reiškėsi patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, pažymi apie G. B. dvasines kančias, emocinę depresiją, socialinį jos kontekstą – tai buvo patys artimiausi dukros ir motinos santykiai, kurių jau nebegalima atkurti, G. B. mokėsi vidurinėje mokykloje ir buvo finansiškai priklausoma nuo žuvusios motinos.

Išnagrinėjęs bylą teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei išsamiai išanalizavęs konkrečiose bylose priteistinų neturtinių žalų dydžių tendencijas, nusprendė, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala dėl motinos žūties yra didesnė, nei atlygino draudimo bendrovė (10 000 Eur). Teismas priteisia dar 10 000 Eur žalos, nustatydamas 20 000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. B.. Atskaičius jau draudimo bendrovės sumokėtą sumą nukentėjusiajai – 10 000 Eur iš draudimo bendrovės dar papildomai priteistina suma. Pažymėtina, jog ši suma yra didesnė už teismų paprastai priteisiamą neturtinės žalos vidurkį. Dar labiau didinti priteistinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo, nes teismas kaip visumą įvertino visas CK 6.250 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, vadovavosi teismų praktika ir protingumo bei teisingumo principais

Taip pat nukentėjusioji pagrįstai ir teisėtai prašo priteisti neatlygintą draudimo bendrovės turtinę išlaidų dalį kapo sutvarkymui. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, reikšdama ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ji nežinojo kiek kainuos jai kapo sutvarkymas, nes tuo metu ji neturėjo piniginių lėšų ir dėl to niekur nesikreipė. Šiuo metu ji pateikė teismui UAB „L.“ sąmatą dėl kapavietės sutvarkymo, kurioje yra nurodyta, kad reikalinga 1443 Eur suma. Ji nėra didelė. Ir nors draudimo bendrovė nesutinka atlyginti šios turtinės žalos, nes tai nėra realiai patirtos išlaidos, tačiau iš CK 6.249 straipsnio 3 dalies reglamentavimo, akivaizdu, kad galima atlyginti ir būsimas išlaidas, žalos padarymo faktas yra akivaizdus, išlaidos yra akivaizdžios ir lengvai įrodomos. Teismas mano, kad šis nukentėjusios reikalavimas yra visiškai pagrįstas, jo dydis yra įrodytas pridėta sąmata ir ji priteistina nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės. Tokią praktiką formuoja ir Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019 ir baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo A. G. išieškotinos nukentėjusios ir civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiant pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą 481,44 (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 44 ct) už antrinę teisinę pagalbą (T. III, b. l. 35-36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį žmonos S. O. G. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 11 (vienuolikai) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. 481,44 (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 44 ct) Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Kauno skyriui už G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš Ergo Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą nukentėjusiajai G. B. 1443 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris) Eur turtinės ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti A. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. G. ir laiduotojai S. O. G. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Irma Blekaitienė