- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1471-661/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkūvienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6000 Eur skolą, 4223,23 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 1500 Eur palūkanų už laiku negrąžintą paskolos sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog ieškovas V. S. paskolino atsakovui A. S. 6000 Eur sumą. Atsakovas skolos ieškovui negrąžino. Ieškovas ieškinį grindė paties atsakovo surašytu ir pasirašytu 2007 m. vasario 26 d. skolos rašteliu.
2. Atsakovas su ieškovo V. S. pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2006-2007 metais, atsakovas kartu su V. S. turėjęs bendrą verslą - veždavę iš Europos šalių automobilius į Lietuvą, juos čia remontuodavę ir parduodavę. Šiam versle naudoję abiejų (ieškovo ir atsakovo) pinigus, o gautą pelną pasidalindavę. 2007 metų pradžioje nutarus bendrą verslą užbaigti, tada kartu suskaičiavę visas išlaidas, pajamas ir susitarę, kad, išsiskiriant su V. S., aš (atsakovas) turėčiau jam grąžinti 6000 Eur (tai yra sumą, kurią jis dar turėtų gauti iš bendro verslo). Kadangi abu veždavę automobilius ir jų turėję, sutarė, kad šį pinigų skirtumą aš (atsakovas) atiduosiąs ieškovui perduodamas jam kokį nors savo atvežtą automobilį. Taigi, šiuo atveju ieškovas jokių pinigų atsakovui neskolinęs, teismui pateiktas raštelis tai ir atspindi, iš jo aiškiai matyti, kad tai nėra paskola („esu skolingas“, o ne skolinuosi ar gavau pinigus). Akivaizdu, kad ieškovo V. S. teismui pateiktas 2007 m. vasario 26 d. skolos raštelis nepatvirtina paskolos santykių egzistavimo. Šiame raštelyje nėra jokių duomenų apie tariamos skolos, t. y. pinigų perdavimą ieškovui bei tariamos paskolos grąžinimo terminus arba palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. S., 6000 Eur skolos, 1500 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7500 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. S. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, kad 2007-02-26 sudarytą skolos raštelį teismas vertina kaip paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 6000 Eur sumą. Pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad 2007-02-26 sudarytas dokumentas - skolos raštelis - patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes atsakovas skolos rašteliu aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 6000 Eur, todėl 2007-02-26 sudarytas dokumentas - skolos raštelis - laikytinas paskolos sutartimi. 2007-02-26 skolos raštelyje nebuvo nustatytos palūkanos už paskolintus atsakovui 6000 Eur. Neatlygintinės paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtina ir vėlesni ieškovo, kaip paskolos davėjo, veiksmai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
6. Apeliantas skundą grindžia tuo, jog atsakovo nuomone, labai svarbus yra raštelio turinys, kuriame nėra užfiksuota nei pinigų sumos perdavimo faktas, nei gavimo faktas, nei įsipareigojimo grąžinti faktas. 2007-02-26 raštelis neatitiko paskolos sutarties rašytinei formai keliamų reikalavimų. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai - jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą Nesant užfiksuotam paskolos suteikimo, pinigų perdavimo faktui, tokiam rašteliui, kuris neatitinka nustatytos formos, esant pas ieškovą, minėta prezumpcija negaliojo ir ieškovas privalėjo įrodyti 6000 Eur sumos perdavimą atsakovui. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių šioje byloje. Ieškovas jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimų, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
Atsiliepimas
7. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismui, konstatuojant, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 6000 Eur sumą pagal 2007-02-26 skolos raštelį, jokių abejonių nekėlė ir tas faktas, kad ieškovas negynė savo tariamai pažeistos teisės visus 10 metų. Ši aplinkybė ir įrodymų dėl raginimo grąžinti tariamą skolą nebuvimas, apelianto nuomone, sumažino tikimybę, jog skola egzistuoja.
8. Ieškovas V. S. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir iš į bylą pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos padarė pagrįstą išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos santykių.
9. 2017 m. vasario 26 d. skolos raštelio pavadinimas, jame vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai. Be to, jame yra nurodyta konkreti pinigų suma – 6000 Eur, kurią atsakovas skolingas ieškovui. Šiame skolos raštelyje yra atsakovo patvirtinimas, kad jis yra skolingas atsakovui. Jame nėra kokio nors ieškovo įsipareigojimo ateityje paskolinti atsakovui pinigus. Skolos raštelio tekstas yra surašytas paties atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino ir patvirtino, kad skolos raštelį išrašė ir pasirašė jis pats. Skolos raštelis yra pas ieškovą. Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir patvirtino, kad skolos raštelyje nurodyta reali atsakovo skola ieškovui. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra ir nebuvo.
10. Bylos duomenų visuma paneigia atsakovo išdėstytą versiją, jog 6000 Eur suma buvo ne paskola, o nutraukiant bendrą verslą atsakovo ieškovui grąžintina (priklausanti gauti) suma. Pirma, šalių byloje duoti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas kurį laiką kartu važiuodavo į užsienį pirkti automobilių. Automobiliai šalių buvo perkami kiekvieno atskirai, iš šalių asmeninių lėšų. Kartais, kuriai nors šaliai pritrūkus pinigų, kita šalis paskolindavo pinigus automobilio įsigijimui. Kartais šalys pirkdavo automobilį bendrai – dalį kainos už automobilį sumokant ieškovui iš savo asmeninių lėšų, dalį – atsakovui iš savo asmeninių lėšų. Tokiu būdu įsigijus automobilį, po jo pardavimo šalys pasidalindavo pelną proporcingai kiekvieno jų už automobilį sumokėtos kainos daliai. Tačiau bendro oficialaus verslo ieškovas ir atsakovas kartu nevykdė – jie nebuvo įsteigę jokios įmonės, nebuvo sudarę partnerystės sutarties ar pan. T.y. šalių vykdytas verslas buvo vykdomas neturint ir nenaudojant kokių nors bendrų lėšų, bendro biudžeto. Antra, į bylą ieškovo yra pateiktas 2007 m. vasario 27 d. atsakovo ieškovui išrašytas skolos raštelis. Byloje nėra ir nebuvo ginčo dėl to, kad tokio turinio rašteliais šalys įformindavo iš bendro verslo kilusius skolinius įsipareigojimus vienas kitam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Ginčas šioje byloje kilo dėl paskolos sutarties, kuri buvo sudaryta paprasta rašytine forma.
Dėl paskolos sutarties formos
13. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
15. Sudarant ginčo paskolos raštelį galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (579,24 Eur). Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (CK 1.72 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).
16. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 ).
Žemesnės instancijos teismas
17. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
18. Minėta, kad paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovą, teikia galimybę konstatuoti apelianto (atsakovo) prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad apeliantas (atsakovas) ją įvykdytų.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo
19. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
20. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
22. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
23. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad šalys 2007 m. pradžioje – skolos raštelio surašymo metu, nutarė užbaigti bendrą verslą – automobilių prekyba ir tuo pagrindu ginčo šalys dalinosi bendrą turtą, nekilo. Nustatyta, kad į bylą pateiktame 2007-02-26 sudarytame skolos raštelyje nėra nurodyta pinigų perdavimo fakto, pinigų paskirties. 2007-02-26 skolos raštelyje nurodytas tik faktas, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 6000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jis pats šį skolos raštelį surašė ir pasirašė, suprato jo turinį. Be to, atsakovas neginčijo, kad jis, skolos raštelio surašymo metu buvo skolingas ieškovui 6000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomai duomenų ir įrodymų (pateiktas kitas 2007-02-27 skolos raštelis), kad pateiktame 2007-02-26 sudarytame skolos raštelyje nurodyti 6000 Eur galėjo būti atsakovo grąžintina paskola ieškovui, kad tarp šalių buvo susidarę paskolos teisiniai santykiai. Teismas, tirtų įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo pateiktame 2007-02-26 atsakovo sudarytame skolos raštelyje nurodyti 6000 Eur yra ieškovo paskolinti pinigai atsakovui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Minėta, kad 2007-02-26 sudarytą skolos raštelį teismas vertina kaip paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 6000 Eur sumą. Kolegija laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia teigti, kad 2007-02-26 sudarytas dokumentas - skolos raštelis - patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – konkrečios pinigų sumos perdavimą, nes atsakovas skolos rašteliu aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 6000 Eur, todėl 2007-02-26 sudarytas dokumentas - skolos raštelis - laikytinas paskolos sutartimi. Šis atsakovo surašytas įsipareigojimas, kuriame vartojamos sąvokos, būdingos paskolos sutarčiai, ir iš kurio matyti, jog atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 6000 Eur, byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nėra paneigtas, nenuginčytas nustatyta tvarka. Pagrįstai šioje byloje įvertinta ir nenuosekli atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl nurodytos 6000 Eur sumos: nuo pareikšto ieškinio atsakovas gynėsi pinigų negavimo aplinkybe, tačiau įrodinėdamas su ieškovu atsiskaitymą - perduodamas didesnės vertės (10000 Eur) automobilį KIA, atsakovas skolos raštelio iš ieškovo neatsiėmęs, tačiau pinigų negavimo, automobilio perdavimo, skolos raštelio neatsiėmimo aplinkybių neįrodinėjo ir šių motyvų bei argumentų nenurodė ir jais nesivadovavo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl skolos išlaikymo priteisimo.
26. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas V. S. pateikė duomenis apie šioje byloje patirtas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
28. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.
31. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.
32. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).
33. Ieškovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra teisinio pagrindo.
34. Šioje byloje buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsiliepimą parengė advokatas A. V., dalyvavęs ir pirmosios instancijos teisme.
35. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1.5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovui už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinos išlaidos šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 1.5 X 926,7 eurų = 1390,05 eurų.
36. Kadangi, kaip jau minėta, ieškovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo, priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šio, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, bei įvertinus tai, jog byloje nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi, nereikalauja specifinių tam tikros srities advokato žinių, tas pats advokatas rengė dokumentus ieškovui ir pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į priteistinų piniginių sumų dydį, bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 eurų sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. S. (A. S.) a.k. 3750726796, ieškovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos 500 eurų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.