- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- I1-7663-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01418-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 35) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 45-46) nurodė, jog neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2021-09-14, 3 sektoriuje laikotarpiu nuo 2021-09-14 iki 2022-06-30. Teigė, kad visu ginčo laikotarpiu pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo privatumo duše. Duše tekdavo praustis su dar keliais asmenimis, prausykloje nuteistųjų srautas siekdavo 50 ir daugiau asmenų. Kiti nuteistieji ir pareigūnai (iš jų daugiausiai moterys) galėjo netrukdomai stebėti pareiškėją, kadangi dušuose nėra įrengta matomumą ribojančių pertvarų, o dušinės duryse esantis langelis, nebuvo pridengtas metaliniu lakštu. Taip pat teigė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2 ir 6 būriuose bei 3 sektoriaus 9 būryje nebuvo įrengto laisvalaikio užimtumo kambario. Nurodė, kad įstaiga neorganizavo pareiškėjui jokio laisvalaikio užimtumo, suvaržė jo laisvę užsiimti prasminga veikla. Dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė orumo pažeidimą, kančias, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą, diskomfortą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l3-18) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog pataisos įstaigos 1 sektoriaus ir 3 sektoriaus bendrosiose nuteistųjų dušinėse pertvarų nėra, kadangi to nenumato teisės aktai. Pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo už tai priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2 būryje laisvalaikio kambarys įrengtas, 6-7 būriuose laisvalaikio kambarių nėra, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 1 sektoriuje įrengta biblioteka, todėl išreiškus norą nuteistieji gali skaityti knygas ar spaudą. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būryje šiuo metu laisvalaikio kambarys nuteistiesiems įrengtas, ame yra visas būtinas inventorius. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam kilusiomis neigiamomis pasekmėmis. Taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas tinkamai organizuoja nuteistųjų užimtumą, įstaigoje yra patvirtintos dienotvarkės, kuriose yra numatytos ne mažiau kaip 8 valandos įvairioms užimtumo formoms įgyvendinti. Pataisos įstaigos pateiktos pažymos apie pareiškėjo dalyvavimą Pravieniškių PN-AK organizuotose užimtumo veiklose patvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas užimtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2022-06-30.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas teigė, jog ginčo laikotarpiu maudantis duše nebuvo užtikrintas privatumas. Dušo patalpose nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, todėl kiti asmenys jį matydavo. Atsakovės atstovas neneigė, kad dušuose pertvaros nėra įrengtos ir sutiko, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų (b. l. 13-14, 33).
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl dušuose neįrengtų matomumą ribojančių pertvarų, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-12-21), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-21) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra.
Vis dėlto, vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2022-06-30 maudėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau, nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., LVAT 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2019-04-19 iki 2022-06-30) turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 168 kartus, todėl, teismo vertinimu, 168 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.
Pareiškėjas teigė, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2 ir 6 būriuose bei 3 sektoriaus 9 būryje nebuvo įrengtų laisvalaikio kambarių.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 5.8 punkte buvo numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-21, 6.8 punkte numatyta analogiška nuostata, jog įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). 8.9 punkte reglamentuota, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).
Bylos duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-04-24 iki 2020-07-15 bausmę atliko Pravieniškių PN-AK paprastojoje grupėje, o nuo 2020-07-24 iki 2021-09-14 drausmės grupėje (b. l. 20).
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą pripažino, kad 1 sektoriaus 6-7 būriuose laisvalaikio kambarių nėra (b. l. 14). Atsakovės atsakovo teigimu, 1 sektoriaus 2 būryje laisvalaikio kambarys įrengtas, taip pat šiuo metu laisvalaikio kambarys įrengtas ir 3 sektoriaus 9 būryje (b. l. 33), tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių objektyvių įrodymų nepateikė.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl poilsio patalpos įrengimo (b. l. 5, 6). 2022-06-21 atsakyme Nr. 7-3336 pataisos įstaigos administracija pripažino, jog 3 sektoriaus 9 būrio laisvalaikio kambarys dar nėra pilnai įrengtas, kadangi trūksta tam tikrų baldų ir įrangos, atsakyme taip pat nurodytos kambario neįrengimo priežastys. 2022-06-28 atsakyme Nr. 7-3516 Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 3 sektoriaus 9 būrio laisvalaikio kambarys aprūpintas televizoriumi ir stalo žaidimais, tačiau dėl kito inventoriaus ir baldų nepasisakyta. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog dėl laisvalaikio kambario įregimo jis su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamento 2022-07-28 atsakyme Nr. 2S-2090 teigiama, jog įvertinus skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl 3 sektoriaus 9 būryje neįrengto laisvalaikio kambario yra iš dalies pagrįstas. Kalėjimų departamento duomenimis, laisvalaikio kambarys (pareiškėjo skundų pateikimo metu) nebuvo pilnai sukomplektuotas reikiamais baldais ir įranga, taip pat jame nebuvo televizoriaus, kuris pagal Aprūpinimo normą yra privalomas. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu 3 sektoriaus 9 būrio laisvalaikio kambarys aprūpintas televizoriumi, kambaryje yra spinta, 2 stalai, kėdės, Resocializacijos skyriaus darbuotojai besikreipiantiems nuteistiesiems išduoda stalo žaidimus (b. l. 36).
Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Atsakovės atstovas patvirtino, jog laisvalaikio kambariai 1 sektoriaus 6-7 būriuose nėra įrengti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 3 sektoriaus 9 būrio laisvalaikio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams, jog įstaigos 1 sektoriaus 2 būryje ir 3 sektoriaus 9 būryje laisvalaikio kambariai įrengti, pagrįsti. Atsakovės atstovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui.
Pagal nuoseklią LVAT praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 5.8 punkto, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-21, 6.8 punkto ir 8.9 punkto reikalavimus ir neužtikrino pareiškėjui teisės į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose.
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neorganizavo ir nevykdė jokio pareiškėjo užimtumo, nesudarė galimybių pozityviai leisti laisvą laiką.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 126 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: darbinė veikla; darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose pataisos įstaigos administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK administracijos 2022-06-20 atsakymo Nr. 7-3282 (b. l. 7-8) matyti, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl užimtumo galimybių nesuteikimo. Atsakyme konstatuota, kad pareiškėjas turi galimybių užsiimti tam tikra pozityvia veikla ir praturtinti savo laisvalaikį, pasiūlos įvairios užimtumo formos ir jų įgyvendinimo būdai.
Į bylą pateikti atsakovės atstovo duomenys (b. l. 22-23) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo įvairiose užimtumo programose: bėgimo maratone, gyvenamųjų patalpų puošime, sielovados mokymuose, viktorinose, krepšinio varžybose, futbolo varžybose, Velykinių margučių marginimo ir ridenimo veikloje, tritaškių turnyre, įvairių filmų peržiūrose, smiginio varžybose, įvairiuose teminiuose renginiuose ir kt. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės A. D. 2022-07-25 pažymoje apie pareiškėjo dalyvavimą užimtume nurodyta, jog nuteistasis iniciatyvos dalyvauti užsiėmimuose nerodo. Nuteistasis vieną kartą išreiškė norą dėl priemonių užimtumui išdavimo. Taip pat lankė anglų kalbos papildomus užsiėmimus, kuriuos vėliau atsisakė lankyti nenurodydamas priežasties (b. l. 22).
Iš 1 sektoriaus nuteistųjų dienotvarkių (b. l. 26-29), 3 sektoriaus nuteistųjų dienotvarkių (b. l. 31-32) nustatyta, kad pareiškėjams pagal dienotvarkę kiekvieną dieną buvo skirtas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinei reabilitacijai, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui. Atsakovės atstovas 2022-06-20 atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 7-3282 pažymėjo, kad pagal turimas galimybes pareiškėjui gali būti skiriamos rankdarbiams reikalingos priemonės, jis gali naudotis bibliotekos paslaugomis, pagal patvirtintą grafiką gali naudotis sporto aikštynu, gali susitikti su nevyriausybinių organizacijų atstovais, atvykstančiais į pataisos įstaigą ir kt. (b. l. 7-8).
Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo į bylą pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir išaiškinta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos galima suprasti, jog pareiškėjas kartais atsisakydavo šiomis galimybėmis pasinaudoti savo iniciatyva.
Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo, kokiose konkrečiai pozityvaus užimtumo priemonės jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, nedetalizavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2022-06-30 pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu (privatumas buvo pažeistas 168 dienas), taip pat pareiškėjo gyvenimo sąlygas atitinkamai pablogino laisvalaikio kambario neįrengimas. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 str.). Nustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalą.
Duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos būklės nesikreipė (b. l. 24-25).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 30 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu be pertvarų), mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2022-06-22 pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 168 kartus), į pareiškėjo patirtą diskomfortą. Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (žr., pvz., LVAT 2022-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 252 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. V. (gim. 1992-01-09) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 252 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.