Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-08 · Byla Nr. ATP-215-557/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-98-795/2016Nutarimas · 2016-02-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-215-557/2016Nutartis · 2016-04-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-3977-890/2016Nutartis · 2016-09-08Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
ATP-215-557/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04838-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-215-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04838-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.;2.7.4.5.;2.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu V. Š. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2015-12-21 08.07 val., kelyje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Be to, V. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešusi nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė KET 9, 126, 222 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo nutarimą pakeisti, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir taikant ATPK 30¹ nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nutarta pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Pažymi, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymi, kad minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai taip padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2013).

Nurodo, kad apylinkės teismas vertindamas apeliantės atsakomybę už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą, nepakankamai atsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumą ir V. Š. netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. jog V. Š. vairuotojo pažymėjimą turi jau apie 16 metų, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, kas patvirtina, jog V. Š. padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, po pažeidimo padarymo netrukdė policijos pareigūnams išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir šiuo metu gailisi dėl pažeidimo, į tai, kad V. Š. yra išsiskyrusi, viena augina du mažamečius vaikus, kuriuos ji vežioja į mokyklą, užklasinius užsiėmimus, į tai, kad siekdama užtikrinti mažamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, ji dirba trijuose darbuose ir automobilis jai yra būtina susisiekimo priemonė, į tai, kad V. Š. turi klausos sutrikimą (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti gydytojų išrašai), t. y. jai yra diagnozuotas neurosensorinis prikurtimas, ausies nervų neatstatomas pažeidimas, ir tai įvykio metu turėjo tiesioginės įtakos – V. Š. negirdėjo automobilių susidūrimo kontakto, į tai, kad eismo įvykį padarė būdama blaivi. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams labai pablogintų V. Š. finansinę padėtį bei sukeltų daug nepatogumų mažamečių vaikų priežiūroje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nelinkusi daryti pažeidimų. Tai, kad ji suvokė padaryto pažeidimo pasekmes, patvirtina tai, jog V. Š. susisiekė su nukentėjusiuoju, norėjo atlyginti padarytą žalą (arba nukentėjusiajam suremontuoti automobilį savo sąskaita), tačiau nukentėjusysis su tuo nesutiko. Nukentėjusiajam pažeidimu padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu, kadangi pažeidėjos vairuotas automobilis buvo draustas. Pastebėtina ir tai, kad V. Š. padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių ir negrįžtamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas išvadą V. Š. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams grindžia ir tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tačiau, nepaisant minėtų argumentų, teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, jog tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau buvo minėta, V. Š. vairuoja jau apie 16 metų, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, ji turi klausos sutrikimą, dėl kurio ji negirdėjo automobilių kontakto, yra sukūrusi teigiamus socialinius santykius. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. Š. pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, taip pat nebuvo siekis išvengti žalos atlyginimo.

Pažymi, kad įvertinus šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas turėjo pritaikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatytas minimalus. Tačiau teismas, vertindamas galimybę taikyti ATPK 30¹ str. apeliantės atžvilgiu, visas jos atsakomybę švelninančias aplinkybes vertino tik kaip siekį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, nors pats nustatė, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantei nesuprantama, kas šiuo konkrečiu atveju užkerta galimybę taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. Pastebi, kad apylinkės teismas to nemotyvavo, tik pasisakė, kad V. Š. nurodyta aplinkybė, jog ji privalo mažamečius vaikus vežti į užsiėmimus, negali vienareikšmiškai būti traktuojama kaip išskirtinė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laiko akivaizdžiu, jog V. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra aiškiai per griežta nuobauda, neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pažeidėjos asmenybės, teisingumo ir protingumo principų bei ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl yra pagrindas ją keisti. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra paskiriant mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas minimalus. Tai, kad V. Š. suvokė padarytų pažeidimų pasekmes, patvirtina tai, jog ji sumokėjo teismo paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantė skunde sutinka su jai paskirta pinigine bauda, tačiau nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jai paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, ir prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas.

ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 metams.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas V. Š. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo pobūdžiu, tai yra vairuojant automobilį ir kliudant kitą transporto priemonę, po to tikslingai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, traktuotini kaip itin šiurkštūs, jos asmenybę – bausta administracine tvarka. Dėl šio pažeidimo padarymo jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. ir jai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje, pažymėjo, kad V. Š. įvardinta aplinkybė, jog ji privalo mažamečius vaikus vežti į užsiėmimus, negali vienareikšmiai būti traktuojama kaip išskirtinė, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Pagal sankciją ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė, kad išgėrusi nebuvo (b. l. 37). Nors pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas M. U. nurodė, jog iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Deimės g., t. y. apie 300 m nuo eismo įvykio vietos, stovi apgadintas automobilis, nuo kurio nueina moteris, kuri gali būti neblaivi (b. l. 44), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Š. eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi. Be to, tas pats liudytojas M. U. nurodė, kad nuvykus prie minėto baltos spalvos automobilio, jis buvo pastatytas tvarkingai, nebuvo niekur įvažiavęs (b. l. 44). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog iš eismo įvykio vietos V. Š. pasitraukė dėl girtumo, greičiau dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei sukeltą žalą.

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką matyti, kad esant panašioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. apie 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18 pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d., teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O. T. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą švelninto, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val., vairuodamas automobilį „Mazda 323“ ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priimdama sprendimą LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai. Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu laikė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M. D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių.

Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 apie 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iš jo pasišalino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G. R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti. G. R. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu, G. R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 str. 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis ATPK 30¹ str., ją švelnino, paskyrė 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.

Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, todėl susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiškvietęs policijos, V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, skirdami V. K. nuobaudą, nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą), be to, nors teismai nurodė ir reikšminga laikė tai, kad V. K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio viršijimo, ne už eismo įvykio sukėlimą, taigi šis teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas. V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo pareigos krovinių pervežimas, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiūlyti kito darbo, netekus darbo tikėtina, kad sumokėti paskirtą baudą jam būtų sudėtinga, taigi iš esmės būtų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 str. 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3300 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.

Aptartos teismų praktikos kontekste nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas šonu prabrėžiant ir įlenkiant stovintį automobilį ir nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, byloje yra duomenys, kad po pažeidimo padarymo V. Š. susisiekė su nukentėjusiuoju, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino, per 16 metų vairavimo stažą nebuvo nė karto bausta už KET taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir rūpinantis dviem mažamečiais vaikais, be to, pažeidėja jau sumokėjo pirmos instancijos teismo paskirtą 896 Eur baudą.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. V. Š. paskirtas ilgalaikis 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nors ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nurodyta tokio dydžio papildoma nuobauda yra minimali) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, šią nuobaudą sumažinti. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, ir pažeidėjai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrus švelnesnę papildomą nuobaudą nei numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. palikus apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (LAT nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 30¹ str., V. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams terminą sutrumpinti iki vienerių metų. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. Š. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas