Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-02-12 · Byla Nr. A2.6.-98-795/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-98-795/2016Nutarimas · 2016-02-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-215-557/2016Nutartis · 2016-04-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-3977-890/2016Nutartis · 2016-09-08Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
A2.6.-98-795/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04838-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-98-795/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04838-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
Registro objektas ROIK: 15054130461(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-12-21, 08.07 val., kelyje, adresu Rambyno g. 16, Klaipėda, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Be to, V. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai. Tokiu būdu V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama V. Š. pripažino, kad, vairuodama automobilį galėjo kliudyti kitą stovintį automobilį, su automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais sutinka, tačiau nepripažino pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. V. Š. nurodė, jog įvykio dieną vieną vaiką vežė į mokyklą, kitą vaiką į darželį. Važiuojant automobiliu vaikai garsiai paleido muziką, todėl negirdėjo kaip kliudė kitą automobilį. Kadangi prie jos gyvenamojo namo nebuvo kur pastatyti automobilį, todėl automobilį nusprendė pastatyti gretimoje gatvėje. Važiuojant iki pirmos sankryžos pastebėjo, kad jos automobilio veidrodėlis kabo, į stulpą įvažiavusi nebuvo, mano, jog veidrodėliu tokiame aukštyje negalėjo apgadinti kito automobilio. Pastačius automobilį Deimės gatvėje, automobilį paliko atrakintą, kadangi yra sugedusi spyna. Eismo įvykio metu buvo blaiva. Sekančią dieną po eismo įvykio jai paskambino policijos pareigūnas. Po to, ji susiekė su nukentėjusiuoju, norėjo atlyginti jam padarytą žalą, buvo paprašyta 800,00 Eur suma, jai pasakius, kad viena augina du mažamečius vaikus ir neturi tokių pinigų, dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju nesusitarė. V. Š. nurodė, jog automobilį pirko apgadintą, kelyje kuriame įvyko eismo įvykis, kelio danga yra duobėta, dėl to automobilį pasuko į šoną. Minėtu keliu važiuoja kasdien, po keletą kartų, yra pripratusi prie automobilio trankymo. Automobilis buvo draustas, tvarkingas, lauke buvo prieblanda, t. y. 8.00 val. ryto, kitų asmenų nematė, todėl neturėjo jokio pagrindo nesustoti. Eismo įvykio metu sustojusi nebuvo, neturėjo tokio tikslo, labai skubėjo. V. Š. nurodė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi 16 metų, nėra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pavyzdinga vairuotoja, turi teisinį išsilavinimą, žino pasišalinimo iš eismo įvykio pasekmes, viena augina du mažamečius vaikus, niekas jai nepadeda, dirba trijuose darbuose, vežioja vaikus į užsiėmimus, todėl automobilis jai yra reikalingas, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Liudytojas M. U. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 10) ir nurodė, jog jam dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, iš budėtojo gavo pranešimą, apie eismo įvykį Rambyno gatvėje, kurio metu apgadintas automobilis, o kitas automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, rastas apgadintas automobilis „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio nebuvo palikta jokių kontaktinių duomenų, kad nukentėjęs asmuo galėtų paskambinti. Eismo įvykis buvo užfiksuotas, paiimti paaiškinimai, padarytos fotonuotraukos, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Eismo įvykį matę liudytojai nurodė apgadinusio automobilio duomenis, tačiau netiksliai. Po kurio laiko, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Deimės gatvėje, t. y. apie 300 m nuo eismo įvykio vietos, stovi apgadintas automobilis, nuo kurio nueina galimai neblaivi moteris. Nuvykus į nurodytą vietą buvo rastas tvarkingai pastatytas minėtas baltos spalvos automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), matėsi, jog automobilis yra po eismo įvykio. Į įvykio vietą, kartu su liudininku atvažiavo nukentėjusysis. Buvo išmatuoti apgadintų automobilių apgadinimai, kurių aukštis atitiko. Po to, automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į aikštelę. Prie minėto automobilio vairuotojos nebuvo, jis su ja nebendravo. Liudytojas paaiškino, jog įvykio metu buvo rytas, galėjo būti tamsu, automobilyje „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo alkoholinių gėrimų butelių.

Liudytojas R. K. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 32) ir nurodė, jog pirmadienį, mėnesio nepamena, prie (duomenys neskelbtini) kontoros, esančios Rambyno gatvėje, kuomet R. B. buvo nuėjęs į kontorą, iš Rambyno gatvės pusės važiavo baltos spalvos nedidelis automobilis, kuris keleivio pusės, labiau priekine dalimi, kliudė, šonu prie šaligatvio, stovėjusį automobilį „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis po susidūrimo sustojo, jis ėjo link automobilio, buvo priėjęs beveik prie galinių durelių, norėjo vairuotojo paklausti, tačiau minėtas automobilis greitai nuvažiavo. Liudytojas paaiškino, jog eismo įvykio metu lauke buvo tamsu, girdėjo susidūrimo garsą, mano, jog kliudžiusio automobilio vairuotojas turėjo justi susidūrimą.

Liudytojas R. B. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 31) ir nurodė, jog automobiliu atvažiavo į darbą, turėjo parvežti R. K., nuėjo pasiimti kopėčių, R. K. liko prie automobilio. Išgirdo kaip asmenys sušuko, kad įvažiavo į jo automobilį, tuomet jis išbėgo į lauką ir už 300 metrų matė nuvažiuojantį šviesios spalvos automobilį. Eismo įvykio metu, buvo apie 8.00 val., lauke buvo daug bendradarbių, kurių vienas matė kliudžiusio automobilio valstybinio numerio vieną skaičių, kitas – kitą skaičių. Po to, vienas bendradarbis važiavo ir pamatė tolėliau stovintį minėtą automobilį, apie tai grįžęs pranešė jam. Bendradarbis kliudžiusį automobilį atpažino iš nudaužto veidrodėlio ir apgadinimų. Jis dalyvavo po eismo įvykio apžiūrint automobilių apgadinimus, kurie buvo sustatyti greta ir kurių apgadinimai atitiko. Kliudžiusio automobilio veidrodėlis kliudė automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklą, kuris liko purvinas, apgadintas automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) galinis sparnas ir galinis žibintas. Liudytojas nurodė, jog praėjus savaitei laiko po eismo įvykio, kliudžiusio automobilio vairuotoja susisiekė su juo. Pastaroji sakė, jog susidūrimo negirdėjo, nes garsiai grojo muzika, siūlė atlyginti žalą, tačiau jis atsakė, jog dėl to reikia tartis su įmonės direktoriumi, nes automobilis yra įmonės.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. U. 2015-12-12 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2015-12-21, jam dirbant kartu su vyriaus. patrule I. J., apie 08.07 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Rambyno g. 16, Klaipėdoje, yra eismo įvykis ir kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad atvyko minėtu adresu į ofisą ir grįžęs po kurio laiko prie automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo bendradarbis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris jam pranešė, kad šviesios spalvos automobilis, kuri valst. nr. (duomenys neskelbtini) (tačiau gali būti netikslūs) atsitrenkė į automobilį „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. 08.16 val. buvo gautas papildomas pranešimas, kad Deimės g. 6, Klaipėdoje, atvažiavo automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris ir statydama automobilį vos neįvažiavo į apšvietimo stulpą. Minėtas automobilis visas apdaužytas. Atvykus prie minėto automobilio ir sulyginus padarytus apgadinimus su automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pagadinimais, jie sutapo. Prie automobilio „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos nebuvo, automobilis buvo paliktas neužrakintas (b. l. 10).

R. B. 2015 m. gruodžio mėn. paaiškinime užfiksuota, kad 07.40 val., atvažiavo į darbą ir pastatė automobilį „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie Rambyno g. 16 namo. 08.03 val. išėjus iš ofiso bendradarbis pasakė, kad jo automobilį kliudė kitas šviesios spalvos automobilis, kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Šalies argumentai

R. K. 2015-12-21 paaiškinime užfiksuota, kad 2015-12-21, 08.05 val., eidamas prie automobilio išgirdo susidūrimo garsą. Kuomet kliudęs automobilis sustojo, jis ėjo link jo, tačiau minėtas automobilis iš vietos staigiai išvažiavo. Matė, jog iš eismo įvykio išvažiavęs automobilis buvo nedidelis, šviesios spalvos, valst. nr. galėtų būti (duomenys neskelbtini), gali būti, kad apgadintos minėto automobilio priekinės durelės (b. l. 32).

Eismo įvykio vietos schemomis nustatyta, kad 2015-12-21, 08.07 val., buvo nubraižytos eismo įvykio vietos schemos (b. l. 11, 12).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog užfiksuoti automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinės pusės sparno ir užpakalinio bamperio apgadinimai (b. l. 13).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 14-20).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 21-25).

Fotonuotraukose užfiksuota kelio danga ir greta stovintys automobiliai „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

2015-12-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 210 užfiksuota, jog automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21, 09.25 val., stovi Minijos g., Klaipėda, Deimės g. 6, Klaipėda, iš Minijos gatvės pusės, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėtas automobilis visas apdaužytas, nulaužtas vaizdo veidrodėlis, vertingų daiktų nėra. Minėtas automobilis nuvežtas į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėda (b. l. 26).

2015-12-22 leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuota, jog automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas V. Š. (b. l. 27).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, jog automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

(duomenys neskelbtini) 2016-01-01 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), H. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

(duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimu (duomenys neskelbtini)1 nustatyta, jog santuoka tarp R. Š. ir V. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog V. Š. 2015-12-21, 08.07 val., kelyje, adresu Rambyno g. 16, Klaipėda, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovintį automobilį „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atkreiptina, jog šią faktinę aplinkybę V. Š. pripažino teismo posėdžio metu ir jos neginčijo.

V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. Š. nurodė, jog 2015-12-21, 08.07 val., kelyje, adresu Rambyno g. 16, Klaipėda, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vežė vaikus į mokyklą ir darželį, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl negirdėjo kaip kliudė kitą automobilį. Be to, nurodė, jog automobilį pirko apgadintą, kelyje kuriame įvyko eismo įvykis, kelio danga yra duobėta, yra pripratusi prie automobilio trankymo, automobilis buvo draustas, tvarkingas, lauke buvo prieblanda, t. y. 8.00 val. ryto, kitų asmenų nematė, todėl neturėjo jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau tokia pažeidėjos pozicija traktuotina vienareikšmiai tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog eismo įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas R. K. tiek paaiškinime, duotame iš karto po eismo įvykio, tiek teismo posėdyje, atkreiptina itin detaliai nurodė ne tik eismo įvykio aplinkybes, jog girdėjo automobilių susidūrimo garsą, po ko, automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs ir dargi jam einant link minėto automobilio, automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos greitai nuvažiavo, tačiau tiksliai nurodė ir kliudžiusio automobilio spalvą - balta, ir du valstybinius numerius, iš kurių vienas teisingas - (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Š. teiginį, kad ji nepajuto automobilių „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kontakto, paneigia automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir fotolentelių matyti, jog užfiksuoti automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinės pusės sparno ir užpakalinio bamperio apgadinimai (b. l. 13, 14-20). Iš fotolentelių matyti automobilio „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės apgadinimai, bei akivaizdžiai matyti, jog nulaužtas minėto automobilio dešinės pusės galinio matymo vaizdo veidrodėlis (b. l. 21-25). Teismo posėdyje V. Š. nurodė, jog važiuojant iki pirmos sankryžos pastebėjo, kad jos automobilio „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlis kabo, tačiau mano, jog veidrodėliu tokiame aukštyje negalėjo apgadinti kito automobilio. Pažymėtina, jog apklausiamas teismo posėdyje liudytojas R. B. patvirtino, kad automobilio „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlis kliudė automobilio „Wolkswagen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklą, kuris po eismo įvykio liko purvinas. Taigi padarytų automobilių apgadinimų mastas rodo, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl akivaizdžiai juntamas. Todėl V. Š. akivaizdaus automobilių kontakto metu, negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, ir suprato sukėlusi eismo įvykį. Nors, kaip V. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ji smūgio negirdėjo ir paaiškino, kad jos automobilyje grojo muzika, todėl automobilių kontakto ji galėjo negirdėti. Tačiau atkreiptina, liudytojas R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad po susidūrimo automobilis „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs, ir jis jau buvo prie jo priėjęs, tačiau minėtas automobilis iš eismo įvykio vietos greitai išvažiavo. Taigi akivaizdu, jog kontaktas buvo stiprus ir juntamas, po ko V. Š. vairuodama automobilį sustojo. Teismas pažymi, kad liudytojai R. K. ir R. B. apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, pagrindžiančių liudytojų galinčių būti suinteresuoti neigiama administracinės bylos baigtimi V. Š. atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Taigi abejoti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. V. Š. nurodytos aplinkybės, jog eismo įvykio metu lauke buvo tamsu, kitų asmenų nematė, ir, kad jos automobilis buvo draustas bei tvarkingas, nepaneigia, kad V. Š. juto susidūrimą, tačiau nesustojo ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai, kad gatvė, kur įvyko susidūrimas, buvo duobėta, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimo, kad tokios kelio sąlygos galėjo apsunkinti jos galimybes pajusti automobilių kontaktą. Be to, byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog V. Š., eismo įvykio metu dėl klausos sutrikimų galėjo negirdėti automobilių susidūrimo kontakto. Duomenų, kad prieš įvykį, įvykio dieną, ar tuoj pat po eismo įvykio, V. Š. dėl sveikatos būklės kreipėsi į gydytojus, nepateikta. Byloje pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad V. Š. į gydytojus kreipėsi tik 2016-02-03, tai yra, praėjus pakankam laiko tarpui po eismo įvykio.

Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, kad V. Š., logiškai įvertinusi aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdama, kad būtent ji, vairuodama automobilį „Citroen C3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkdama saugaus šoninio atstumo ir dargi kliudydama stovintį automobilį jį apgadino, sukėlė eismo įvykį, tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdama aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, ir išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog V. Š. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. Š. skirtinos administracinės nuobaudos.

Teisminio nagrinėjimo metu V. Š. nurodė, jog viena augina du mažamečius vaikus, niekas jai nepadeda, dirba trijuose darbuose, vežioja vaikus į užsiėmimus, todėl automobilis jai yra reikalingas, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Teismas, skirdamas V. Š. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo pobūdžiu, tai yra vairuojant automobilį ir kliudant kitą transporto priemonę, po ko dargi tikslingai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, traktuotini kaip itin šiurkštūs, jos asmenybę – bausta administracine tvarka. Administracinę atsakomybę už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi šį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir jai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje. V. Š. įvardinta aplinkybė, jog ji privalo mažamečius vaikus vežti į užsiėmimus, negali vienareikšmiai būti traktuojamos kaip išskirtinės. Teismas pažymi, jog teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad administracinių nuobaudų tikslai V. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai minimalias, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, administracines nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. Š. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. Š. galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 15054130461 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė