- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1637-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- B. S., Š. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015 pagal pareiškėjų B. S. ir Š. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „M.“ (toliau UAB „M.“) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018 pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
Teismas areštavo B. S. asmeninės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų dalis - 3/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimus ir yra grėsmė, kad neareštavus minėto nekilnojamojo turto būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ar net padarytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu, tuo atveju, jeigu procesas byloje būtų atnaujintas ir pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja B. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį.
Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymai dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsti, nes teismas analogiško kreditoriaus prašymo dėl proceso atnaujinimo kitoje civilinėje byloje Nr. A2-24788-558/2016 netenkino. Šias aplinkybes bankroto administratorius teismui nutylėjo, dėl to buvo priimta nepagrįsta teismo nutartis.
Apeliantė pažymėjo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams, nes areštuoto turto vertė ženkliai didesnė nei kreditoriaus Valstybinio studijų fondo reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas fizinio asmens Š. S. bankroto administratorius UAB „M.“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas tenkino.
Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino nustatęs abi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas, t. y. pareikštas reikalavimas tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė, jog netaikius arešto būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018 pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratoriaus UAB „M.“ prašymą, nenustačius proceso atnaujinimo pagrindų. Šioje nutartyje teismas išsprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, nurodęs, jog nutarčiai įsiteisėjus, panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - B. S. asmeninės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), areštas. Dėl šios teismo nutarties bankroto administratorius teikė atskirąją skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1638-794/2018 atmestas ir nutartis palikta nepakeista. Taigi, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis įsiteisėjo.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1638-794/2018 palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, skundžiama 2018 m. sausio 19 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimas netikslingas, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukelia procesinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, kai apeliacinis procesas nutraukiamas, priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė yra sumokėjusi 38 Eur žyminio mokesčio, todėl jis apeliantei yra grąžintinas.
Apeliantė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 130 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato P. G. teisinę pagalbą surašant atskirąjį skundą, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir apeliacinės instancijos teisme nutraukus apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, kai apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį ar atskirąjį skundą nustato, kad skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir dėl to apeliacinis procesas nutrauktinas.
Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens Š. S. bankroto administratorius UAB „M.“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kartu prašydamas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors procesas buvo nutrauktas nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės bei nebuvo patenkintas apeliantės atskirasis skundas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės (taikytos pareiškėjo prašymu) buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 25 d. nutartimi, nustačius, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys buvo B. S. bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
Apeliantė bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti ne iš bylos šalies, o iš jos atstovo – bankroto administratoriaus. Šiuo atveju bankroto administratorius UAB „M.“ teikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bankroto administratoriaus vardu, po to, kai susipažino su jam perduotais dokumentais, nesutikdamas su pareiškėjų B. S. ir Š. S. turto ir prievolių pasidalijimu. Taigi, būtent bankroto administratoriaus veiksmai (pareiškimai ir prašymai, kurie teismų pripažinti kaip nepagrįsti) lėmė tai, kad B. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų dalyvaudama šioje byloje ir teikdama atskirąjį skundą. Dėl to B. S. patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisti iš Š. S. būtų neteisinga ir nesąžininga (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir realus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1341-186/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2425-391/2018 nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 29 d.
Priteisti B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „M.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.