Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės R. L. ir atsakovo V. L. santuoka sudaryta Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1994 m. rugsėjo 10 d., įrašo Nr. 178 (b. l. 3). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 7-8). V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11), 0.2981 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), 3.1200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), 1.5000 ha žemės sklypas, kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), 1.6000 ha žemės sklypas, kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), viešame registre įregistruoti pagal 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) 9.4400 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) viešame registre įregistruotas V. L. vardu pagal 2001-12-03 apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Ieškovė R. L. registruoto nekilnojamo turto neturi (b. l. 17). V. L. vardu yra registruotas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Ieškovės R. L. vardu registruotas automobilis Skoda Felicia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Abu sutuoktiniai dirba, gauna pastovias pajamas (b. l. 20, 43-44).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas V. L. su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką esant abiejų kaltei nesutinka ir nurodo, kad būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji pati išėjo iš namų ir paliko šeimą, o jis savo kaltės neįžvelgia, nes jis šeima rūpinosi.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad jų santuoka yra iširusi, jos atkurti nėra jokių realių galimybių, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, t. y. dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – jis nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos gerbūvio, niekur nedirbo, nepadėjo išlaikyti vaikų, o jos kaltė dėl santuokos iširimo yra ta, kad ji neištvėrusi tokios situacijos paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Atsakovas tuo tarpu teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovė, nes ji susirado kitą vyrą, todėl paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai.

Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimas, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. šalys kartu negyvena, jokių artimų santykių nepalaiko, bendro šeimos ūkio neveda, negyvena sutuoktinių gyvenimo, maždaug du metus. Taigi sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių teismas turi vertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo momento, taip pat ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvendamas santuokoje niekur nedirbo, jis ūkininkavo kartu su F. B., su ja vedė bendra ūkį. Ieškovė, gyvendama santuokoje, visą laiką dirbo, tačiau kaip paaiškino posėdžio metu, jai trūko vyro dėmesio bei moralinės ir materialinės paramos. Ieškovė teigė, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, jai viena teko vaikų išlaikymo našta, todėl ji pavargo nuo tokios nuolatinės situacijos ir galiausiai persikėlė gyventi atskirai. Nors atsakovas ir teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji susirado kitą vyrą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įstatymo įrodymais.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Nutraukus santuoką ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – L., atsakovui – L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovas, nei atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Apibendrindama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę 5000 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Nurodo, kad gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų buvo atlikti koridoriaus bei vonios remonto darbai, pastatyta lauko pavėsinė, taip pat buvo atnaujinta buitinė technika, įsigytas šaldytuvas, šaldiklis, dujinė viryklė, pirkti baldai: sekcija, dviejų durų spinta bei lova. Kadangi ji persikėlė gyventi kitur, o su atsakovu liko gyventi abu jų pilnamečiai vaikai, ieškovė visus daiktus paliko atsakovui bei iš jo prašė priteisti piniginę kompensaciją. Be to, ieškovė daugiau kaip 20 metų dirbo ir iš gaunamo darbo užmokesčio išlaikė nepilnamečius vaikus, mokėjo mokesčius Atsakovas V. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo atlikti remonto darbai, pastatyta lauko pavėsinė, pirkta nauja buitinė technika ir baldai, pripažino, kad ieškovė prisidėjo savo lėšomis prie šeimos gerbūvio. Atsakovas nesutiko ieškovei mokėti piniginę kompensaciją. Jis patvirtino, kad nedirbo ir nuolatinių pajamų negavo. Jis padėjo ūkininkauti F. B. ūkyje. Tik F. B. mirus, jis pradėjo dirbti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gyvendamas santuokoje su R. L., kartu su F. B. įsigijo 10 ha miško sklypą. Šio miško sklypo įgijimui jis panaudojo santuokines lėšas ir apie tai savo sutuoktinės neinformavo. Nupirktas miško sklypas buvo registruotas F. B. vardu, ir tai patvirtina, kad sutuoktinio elgesys nebuvo sąžiningas R. L. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia visą įgytą šalių turtą priteisti atsakovui V. L., kartu jį įpareigojant kompensuoti ieškovei R. L. jos dalį pinigais, priteisiant 5000 Eur kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl automobilio Skoda Felicia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruoto R. L. vardu ginčo tarp šalių nėra automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas R. L..

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas bei išregistruotas, todėl į dalintino turto balansą jis neįtrauktinas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą R. L. ir V. L. neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 250,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 250,00 Eur žyminio mokesčio (150,00 eurų už turto padalijimą ir 100,00 eurų už santuokos nutraukimą) kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą (b. l. 40) sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

1. Nutraukti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – L. ir L.

3. Pripažinti asmenine V. L. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus:

3.1. (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 19405 Eur; malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 162 Eur; daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 600 Eur; tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 678 Eur; garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 443 Eur; tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 257 Eur; viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 269 Eur ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 397 Eur, viešame registre įregistruotus Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. KR1924 pagrindu;

3.2. (duomenys neskelbtini) esantį 0.2981 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 7(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2343 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

3.3. (duomenys neskelbtini) esantį 3.1200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3389 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

3.4. (duomenys neskelbtini). esantį 1.5000 ha žemės sklypą, kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1179 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

3.5. (duomenys neskelbtini) esantį 9.4400 ha žemės sklyąs, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 4969 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2001-12-03 apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

3.6. (duomenys neskelbtini) esantį 1.6000 ha žemės sklypą, kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1764 Eur, viešame registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu, 2013-06-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

4. Automobilį Skoda Felicia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotą R. L. vardu priteisti R. L.

6. Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovei R. L. 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją.

Ieškinį dalyje dėl automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo V. L. atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio ir 8,30 Eur (aštuonis eurus, 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 00 ct) advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.