Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, individualios veiklos savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustato:

D. K. (D. K.) kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: jis, būdamas darbingas, pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, privalėdamas mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą po 400 Lt dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-11-27 m. iki dukros pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra, nuo 2008-11-27 iki 2008-12-01 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas dukros išlaikymui 230 Lt, nuo 2008-12-01 iki 2009-06-02 iš vis nemokėjo lėšų dukros išlaikymui, nuo 2009-06-02 iki 2009-11-10 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas dukros išlaikymui 1120 Lt, nuo 2009-11-10 iki 2011-08-01 išvis nemokėjo lėšų dukros išlaikymui, nuo 2011-08-01 iki 2011-09-05 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas dukros išlaikymui 335,70 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2012-09-04 išvis nemokėjo lėšų dukros išlaikymui. Bendras D. K. dukros išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. lapkričio 27d. sudaro 15004,07 Lt.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad išlaikyti vaiką neatsisako, to daryti nevengė, tinkamai išlaikyti vaiko negalėjo dėl sunkios finansinės padėties. Nukentėjusioji J. A. yra jo buvusi sugyventinė, jų dukra Ksenija gimė 2004m. 2009 metais, kuomet turėjo darbą UAB „S.S.“ ir pastovias pajamas, išlaikymą teikdavo. Kurį laiką buvo bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje, iš bedarbio pašalpos antstolis taip pat išskaičiuodavo išlaikymą. Darbo biržoje jokio darbo jam nepasiūlė, todėl pats įkūrė savo individualią įmonę. Tačiau verslas nesisekė, įmonė dirbo nuostolingai, o 2010 m. įmonė buvo apvogta, pavogta visa įranga, jo darbuotojo mašina, turėjo 8000 litų nuostolį, todėl negalėjo vykdyti įmonės veiklos apie puse metų. Teismas priteisė iš kaltinamųjų padarytą žalą, bet tik dabar kaltinamieji pradėjo mokėti priteistą žalą, antstolis iš tos žalos išskaičiavo lėšas nukentėjusiajai. Dėl susiklosčiusių aplinkybių jis negalėjo tinkamai teikti išlaikymo vaikui. Turėjo skolą už dirbtuves, ją mokėjo, įmonė turėjo skolų SODRAI. Apie 1,5-2 metus neturėjo pajamų. Įmonės neuždarė, nes žinojo, kad verslas per vienerius metus neduoda pajamų, reikia užsitarnauti įmonės vardą, be to įmonę sunku uždaryti. Turint įmonę darbo biržoje niekas neregistruoja. Nuo 2009-11-10 iki 2011-08-01 nemokėjo vaiko išlaikymui, nes praktiškai įmonė nevykdė jokios veiklos, jis turėjo atiduoti 10000 litų skolą ir užsidirbti naujai įrangai. Tik 2012 metų pabaigoje pradėjo gauti pastovias pajamas, iki 2012 m. spalio mėnesio buvo sunkus laikotarpis įmonės veikloje, įrenginėjo naujas patalpas, negaudavo pajamų. Gyvena su sugyventine T., turi su ja dukrą A. K.. Viso jis turi ir išlaiko tris vaikus. Moka išlaikymą ne tik dukrai K. K., bet ir dukrai K. M.- teismas priteisė išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Materialiai jam padeda jo tėvai, kurie sumoka 600 Lt mokesčius už butą ir 600 Lt paskolą už butą bankui. Taip pat padeda ir sugyventinės tėvai. Šiuo metu yra pagerėjusi finansinė padėtis ir sutinka mokėti išlaikymą po 400 Lt bei įsiskolinimą taip pat po 400 Lt, per metus laiko galėtų padegti įsiskolinimą. 2013m. vasario 17 d. pervedė 800 litų, 2013m. kovo 15 d. pervedė 800 litų K. K. išlaikymui, daugiau sumokėti neturi finansinių galimybių. Klientai atsiskaito pavedimais, grynųjų pinigų jis negauna, visus pinigus išskaičiuoja antstolis, nes sąskaita areštuota. Visą laiką dirbo legaliai, kitų pajamų neturėjo, tik šiuo metu turi pastovias pajamas. Jei nukentėjusioji nurodytų sumą, paėmęs paskolą sumokėtų visą sumą iki dukros K. pilnametystės.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis važinėjo su gražiomis mašinomis, vadinasi turėjo pinigų, tačiau išlaikymo neteikė. Yra įsiskolinęs nuo 2008 m. iki 2012 m. lapkričio mėnesio. Ji pati turi kitą šeimą, dar vieną vaiką, tačiau bendrauti su dukra K. kaltinamajam nedraudė, jis pats nenorėjo bendrauti su vaiku.

2012-12-12 apklausta ikteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad nuo 2008-11-27 D. K. mokėjo lėšas dukros išlaikymui, bet mokėjo nereguliariai. Iki šiol M. K. sumokėjo 5180,93 Lt, yra nesumokėjęs 14019,07 litų. Viso D. K. per antstolį A.Selezniovą pervedė pinigus 9 kartus. Dar asmeniškai pats pervedė 5 kartus: 2008-12-01 – 230 Lt, 2009-06-02 – 200 Lt, 2009-07-10 – 200 Lt, 2009-08-28 – 200 Lt, 2009-11-10 – 520 Lt. Per antstolį pervedė: 2011-08-11–150 Lt, 2011-09-07–335,70 Lt, 2011-09-21–445, 11 Lt, 2011-11-05–445,11 Lt, 2011-12-01–329, 91 Lt, 2011-12-30–212,08 Lt, 2012-10-31–608,52 Lt, 2012-11-30–595,50 Lt. (b.l. 9-10).

Iš 2009-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš D. K. priteistas dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas, periodinėmis išmokomis po 400 Lt. per mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., nuo 2008-11-27 iki K. K. pilnametystės (b.l.31-33).

Iš 2012-12-18 antstolio Aleksandro Selezniovo rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/10/05054, pradėta vykdyti pagal 2010 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1040-796/2009 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. K., išieškotojos K. K. naudai. Iš skolininko D. K. išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą:

2011-08-01 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 245,88 Lt;

2011-09-05 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 521,22 Lt;

2011-09-07 pervesta 335,70 Lt J. A. į sąskaita (duomenys neskelbtini);

2011-09-20 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 521,22 Lt;

2011-09-21 pervesta 445,11 Lt J. A. į sąskaita (duomenys neskelbtini);

2011-11-02 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 521,22 Lt;

2011-11-05 pervesta 445,11 Lt J. A. į sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2011-11-18 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 390,24 Lt;

2011-12-01 pervesta 329,91 Lt J. A. į sąskaita (duomenys neskelbtini);

2011-12-27 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 256,28 Lt;

2011-12-30 pervesta 212,08 Lt J. A. į sąskaita (duomenys neskelbtini);

2012-09-04 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 0,25 Lt;

2012-10-09 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 96,77 Lt;

2012-10-17 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 514,50 Lt;

2012-10-31 pervesta 608,52 Lt J. A. į sąskaita (duomenys neskelbtini);

2012-11-26 išieškota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 595,50 Lt.

Antstolio kontoroje 2012 m. gruodžio 12 d. gautas išieškotojos J. A. raštas, kuriuo informuoja, kad „...iš D. K. vaiko išlaikymui buvo gauta nuo 2008-11-27 iki 2012-12-12 – 1350 litų, įmokos gautos nuo D. K. asmeniškai: 2008-12-01-230,00 Lt; 2009-06-02 - 200,00 Lt; 2009-07-10-200,00 Lt; 2009-08-28-200,00 Lt; 2009-11-10-520,00 Lt. Įsiskolinimas pagal 2010 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1040-796/2009 iki 2012 m. lapkričio 27 d. sudaro 15004,07 Lt (įskaitant pervestas ir gautas asmeniškai piniginės lėšas sumoje 4321,93Lt) įšieškotojos K. K. naudai (b.l. 20).

Iš 2012-12-19 VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto dėl duomenų pateikimo ir jo priedo pažymos apie asmens socialinį draudimą matyti, kad nuo 2009-11-03 D. K. vykdo inividualią veiklą ir nuo 2009-11-03 iki 2009-12-31 turėjo 960,50 Lt draudžiamųjų pajamų. Nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. liepos 21d. gavo 5316,04 Lt nedarbo draudimo išmoką (b.l. 22-25, 28-29).

Iš 2012-11-19 D. K. individualios veiklos pažymos apie gautas pajamas matyti, kad jis nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio gavo 4507,77 Lt pajamų (b.l.86).

Iš 2013-02-17 mokėjimo nurodymo matyti, kad D. K. antstoliui Aleksandrui Selezniovui už vaiko išlaikymą J. V. A. pervedė 800 Lt (b.l.87-88).

Iš 2013-03-15 mokėjimo nurodymo matyti, kad D. K. J. A. už vaiko išlaikymą pervedė 800 Lt (b.l. 114).

Iš 2011-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-158/2011 matyti, kad 2010 m. vasario 11 d. į 12 d. naktį, įsibrovus į D. K. garažą Nr.410, esantį garažų kooperatyve „Miškas”, Kaštonų gatvėje, Klaipėdoje, buvo pagrobti D. K. priklausantys daiktai: kompresorius, suvirinimo aparatas, elektrodų virinimo aparatas, įrankių komplektas „Topex”, hidraulinis 3T keltuvas, poliravimo mašinėlė, šlifavimo mašinėlė „Hitachi”, drėlė, elektrinis laužtuvas, pneumatinis suktuvas „Kingtony”, 2 dažymo pistoletai, aukšto slėgio 10 metrų ilgio žarna, trys įrankių komplektai, statybinis fenas, sugadintas signalizacijos blokas, elektros lempos. Iš viso pagrobta D. K. priklausančio turto už 8930 Lt bei sugadinta turto už 850 Lt (b.l. 101-113).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis D. K. nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. liepos 21 d. gavo 5316,04 Lt nedarbo draudimo išmoką, tai yra į mėnesį gavo vidutiniškai po 886 litus. Už šį laikotarpį asmeniškai pats nukentėjusiajai pervedė 400 litų. Nuo 2009-11-03 D. K. vykdo inividualią veiklą. Nuo 2009-11-03 iki 2009-12-31 gaudamas 960,50 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009-11-10 savanoriškai nukentėjusiajai sumokėjo 520 litų (b.l. 20, 22-25). Nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio D. K. iš individualios veiklos gavo 4507,77 Lt pajamų, tai yra po 375 litus į mėnesį (b.l.86). Kaip matyti iš šių duomenų, nurodytais laikotarpiais D. K. gautos pajamos buvo nepakankamos, kad jų užtektų teikti išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį, net ir tuo atveju, jeigu visos pajamos būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis D. K. turi dar du vaikus, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas.

Kaip matyti, kaltinime nurodytu laikotarpiu D. K. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, o nepavykus susirasti darbo, kaip nurodė D. K., jis pats ėmėsi individualios veiklos ir pradėjo remontuoti automobilius garaže. Vagystės iš garažo, kuriame D. K. vykdė savo individualią veiklą, metu, buvo pavogti darbinei veiklai vykdyti būtini įrankai, iš viso pagrobta D. K. priklausančio turto už 8930 Lt. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 89-92, 101-113). Visos šios aplinkybės rodo, kad D. K., negalėdamas susirasti darbo, pats pradėjo individualią veiklą, rodė aktyvius veiksmus, kuriais stengėsi gerinti savo materialinę padėtį, tačiau po vagystės netekus darbo įrankių ir esant sunkioje materialinėje padėtyje, nebuvo galima greitai atstatyti individualios veiklos. Pažymėtina ir tai, kad D. K. nesuradęs darbo, 2009 metais pradėjo vykdyti individualią veiklą, tuo laikotarpiu prasidėjo visuotinė ekonominė krizė, todėl tikėtina, kad naujai pradėta individuali veikla nedavė gerų finansinių rezultatų ir pakankamai pajamų.

Teismo sprendimą, kuriuo iš D. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priverstinai vykdo antstolio Aleksandro Selezniovo kontora (b.l. 20). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad be antstolio pats D. K. savanoriškai mokėjo pinigines lėšas vaiko išlaikymui nukentėjusiajai J. A.: 2008-12-01–230,00 Lt; 2009-06-02– 200,00 Lt; 2009-07-10–200,00 Lt; 2009-08-28–200,00 Lt; 2009-11-10–520,00 Lt. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad D. K. kokia nors veika būtų apsunkinęs antstolio vykdomo teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo vykdymą. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad D. K. vengė dirbti, dirbo nelegaliai ar turėjo kokių nors neapskaitytų pajamų, turto, iš ko būtų galima mokėti išlaikymą vaikui.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad išlaikymą vaikui turėjęs mokėti D. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo sunkioje materialinėje padėtyje, tai trukdė jam vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, nes jo gautų pajamų tam nepakako, nors savo veiksmais jis stengėsi tiek teikti išlaikymą, tiek ir gerinti savo materialinę padėtį. Jo sunki materialinė padėtis nagrinėjamu atveju pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios jis nereguliariai mokėjo išlaikymą vaikui ar tam tikrais laikotarpiais jo iš viso nemokėjo. Vien tai, kad D. K. nereguliariai mokėjo vaikui išlaikymo, ar tam tikrais laikotarpiais iš viso nemokėjo išlaikymo, negali būti pripažinta Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytu vengimu pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už BK 164 str. numatytą veiką, labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis D. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis tam tikrą laiką tyčia nedirbo ar dirbo nelegaliai, slėpė savo pajamas, turėjo turto ar lėšų, tačiau tyčia neteikė vaikui išlaikymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. K. (D. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.