Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-12180) prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovė) 1 633,18 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, 77,86 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 38 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjos A. P. (toliau – draudėja) buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis. Draudimo liudijime, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-08-29 iki 2024-08-28 buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė BMW, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - BMW). 2024-03-19, Šilainių pl. Kaunas buvo įvažiuota į nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadinta ieškovės draudėjos transporto priemonė BMW. Šio eismo įvykio aplinkybes patvirtina draudėjo pranešimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei nuotraukos. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė, dėl minėto eismo įvykio, atlygino padarytą žalą. Žala atlyginta išmokant 2288,73 Eur draudimo išmoką (99,99 Eur draudimo išmoka už pakaitinio automobilio nuomą (žalos dydį patvirtina sąskaita faktūra, žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą, pavedimas) + 2188,74 Eur draudimo išmoka už remontą (žalos dydį patvirtina sąmata, kurioje nurodytos bendros remonto išlaidos – 2318,74 Eur (tačiau atimama išskaita – 130 Eur), sąskaita faktūra, žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą, pavedimas).

3. Ieškovė pažymėjo, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 403,04 Eur. Taigi, nuostolio suma subrogacijai dėl šio įvykio metu padarytos žalos yra 1633,18 Eur (1533,19 Eur (2066,23 Eur – 403,04 Eur nusidėvėjimas – 130 Eur išskaita) + 99,99 Eur).

4. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pasisakė, kad savivaldybė kaip gatvės valdytoja atsako pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, padarytą automobiliui dėl to, kad jis įvažiavo į nepažymėtą duobę ir buvo apgadintas. Taip pat, kad sutartimi su rangovu nėra perduotos gatvės valdymo teisės. Šioje nutartyje konstatuota, jog „44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami savivaldybės, kaip savininkės, atsakomybę dėl gatvės konstrukciniais defektais padarytos žalos, tinkamai taikė CK 6.266 straipsnį, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis)“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vieno iš CK 6.266 straipsnyje nurodytų statinių – kelio – trūkumo sąvoką: kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (LAT 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41). Atsižvelgiant į tai, kelio trūkumu laikoma ženklais nepažymėta duobė kelyje (LAT 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai. Pavyzdžiui, savivaldybė atsakove buvo pripažinta byloje, kurioje žala atsirado automobiliui įvažiavus į kelio ženklais nepažymėtą duobę, nes ji buvo kelio savininkė (LAT 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).