- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-102-768/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (toliau – ir Nuteistasis) atstovo advokato M. M. (toliau – ir Apeliantas, ir Gynėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams,
vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, 2 metus 6 mėnesius uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
nukentėjusiojo A. S. (toliau – ir Nukentėjusysis) naudai priteista: iš (duomenys neskelbtini) – 5 000 Eur neturtinės žalos, iš J. P. – 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 2 d., laikotarpiu tarp 14.00 val. ir 15.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nurodytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairuodamas ūkininkui J. P. priklausantį traktorių „MTZ-82.1 Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje dalyje sumontuotas frontalinis krautuvas „Laumetris“ su kaušu biriems kroviniams vežti, bei tempdamas prie traktoriaus pritvirtintą priekabą, vairuojamo traktoriaus kauše vežė sėdinčius keturis žmones, tarp kurių buvo ir A. S.. Vairuojant traktorių, ant kaušo priekinio krašto sėdėjęs A. S. nukrito ant žemės, po ko J. P. traktoriaus iš karto nesustabdė ir, toliau važiuodamas, galiniu kairės pusės traktoriaus ratu prispaudė A. S.. Šiais veiksmais kaltinamasis J. P. nesilaikė KET 18 punkte nurodytos pareigos imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti bei draudimo važiuoti, jeigu yra keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms, taip pat nesilaikė KET 189 punkte nurodyto reikalavimo keleivius vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose, šiais veiksmais dėl nusikalstamo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam A. S. buvo padarytos kraujosruvos dubens minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinio sėdmens, dešinės šlaunies srityje, kairėje blauzdoje, šlaplės plyšimas, dešinės pusės daugybiniai skeveldriniai dubens kaulų lūžiai, suardantys dubens žiedo vientisumą, kas komplikavosi mažakraujyste po nukraujavimo, šlapimo takų infekcija, sepsiu, abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko A. S. 2020 m. lapkričio 4 d. 5.00 val. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. P. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, palikti nenagrinėtą Nukentėjusiojo civilinį ieškinį.
1.1. Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo įrodytu Nuteistojo neblaivumą įvykio metu remdamasis išimtinai liudytojų parodymais, kurie yra tarpusavyje prieštaringi, kadangi liudytojai nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes dėl J. P. suvartoto alkoholio kiekio, alkoholį vartojusių asmenų skaičiaus, butelio talpos. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatoms. Teismas vertino, kad pati savaime alkoholinio gėrimo rūšis – degtinė – sudaro pagrindą teigti, kad net ir be specialisto išvados galima konstatuoti, jog asmuo yra neblaivus ir neblaivumas negalėjo dingti nuo pietų pertraukos pabaigos iki eismo įvykio. Anot Atstovo, tokia išvada vertintina kaip subjektyvi teismo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais moksliniais ar medicininiais duomenimis. Vien aplinkybė, kad buvo vartota degtinė, nenustačius kiek įmanoma tikslesnio jos kiekio, negali būti įrodymu, kad Nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus.
1.2. Apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo visos galimybės objektyviai nustatyti J. P. neblaivumą vadovaujantis nustatyta metodika, kadangi policijos pareigūnams apie įvykio aplinkybes tapo žinoma dar tos pačios dienos vakare. Apklaustos policijos pareigūnės nurodė, kad tą vakarą nebuvo nuvykta pas J. P., nes visi tuo metu budėję ekipažai vykdė kitą svarbią užduotį, taip pat dėl to, kad, policijos pareigūnų manymu, įvykis buvo susijęs su darbo saugos pažeidimu – tai turėtų būti vertinama kaip bandymas pateisinti pareigūnų nekompetenciją ar aplaidų pareigų atlikimą. Jei policijos pareigūnai tos pačios dienos vakare alkotesteriu būtų nustatę, kad po įvykio J. P. vartojo alkoholį, būtų pakankamais pagrindas, remiantis objektyviais duomenimis, konstatuoti jo neblaivumą BK 281 straipsnio 6, 8 dalių prasme.
1.3. Atstovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad teismas apie priežastinį ryšį sprendė atsižvelgdamas tik į Nuteistojo padarytą KET 189 punkto pažeidimą, tačiau visiškai nevertino A. S. veiksmų, nors būtent jo veiksmai įsėdant į traktoriaus kaušą, elgiantis jame ypatingai nerūpestingai (kam neabejotinai įtakos turėjo neblaivumas) ir buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Kiti trys kauše sėdėję asmenys iš jo neiškrito, todėl J. P. elgesys elgiantis nepakankamai rūpestingai ir formaliai pažeidžiant KET 189 punkto reikalavimus nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Būtent pats A. S. pažeidė saugaus elgesio taisykles, įtvirtintas KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Reikalavimai keleiviui (šiuo atveju – A. S.) laikytis saugumo priemonių ir, sėdint kauše traktoriui judant, nustatyti nepriklausomai nuo to, ar kitas eismo dalyvis pažeidė KET.
1.4. Apibendrindamas Apeliantas teigia, kad J. P. veikoje nėra būtinųjų BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo požymių – neblaivumo įvykio metu ir priežastinio ryšio tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
2. Teismo posėdyje Nuteistasis ir Gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė ir Nukentėjusiojo atstovas – šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų.
5. Apeliaciniame skunde J. P. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ginčijamas iš esmės dviem aspektais – Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, pažeidė įrodymų vertinimų taisykles, nes vadovavosi tarpusavyje prieštaringais liudytojų parodymais, neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnams apie įvykio aplinkybes tapo žinoma dar tos pačios dienos vakare, todėl buvo visos galimybės objektyviai nustatyti J. P. neblaivumą alkotesteriu, vadovaujantis nustatyta metodika. Gynėjas taip pat tvirtina, jog būtent neblaivaus A. S. veiksmai įsėdant į traktoriaus kaušą ir elgiantis jame ypatingai nerūpestingai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti.
6. BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
7. Kadangi kaltininko apsvaigimas yra BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, jis turi būti privalomai įrodinėjamas baudžiamojoje byloje, norint kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas dėl kaltininko pasišalinimo iš eismo įvykio vietos arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė teismų praktikoje nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz.: iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, laikėsi aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir visiškai pagrįstai nustatė, kad J. P. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas, darydamas tokią išvadą, visiškai pagrįstai vadovavosi liudytojų P. N., A. B., L. K., D. S., Z. Š. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo Apeliantas, viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis visiškai sutampa tarpusavyje.
10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje A. B. patvirtino, kad ryte kartu su L. K., A. S. ir J. P. prieš darbų pradžią išgėrė butelį degtinės, alkoholį vartojo ir per pietus, o įvykio metu J. P. buvo neblaivus; liudytojas D. S. nurodė matęs, kaip prieš darbų pradžią A. S. gimtadienio proga vaišino kitus darbuotojus (tame tarpe ir J. P.) alkoholiniu gėrimu, o per pietus traktoriaus kabinoje J. P. ir A. S. vartojo alkoholį, abu akivaizdžiai buvo neblaivūs – apie J. P. girtumą sprendė iš jo vairavimo (perjunginėdamas maišė pavaras, važiavo vinguriuodamas, per greitai atleisdavo sankabą); liudytoja L. K. nurodė J. P. alkoholį vartojo ir ryte, ir per pietus, o tiek iškart po įvykio, tiek grįžus į dirbtuves matė, kad J. P. yra neblaivus, su juo ji dirbo apie 10 metų ir tai, kad jis yra neblaivus, suprato iš jo elgsenos; liudytojas P. N. taip pat patvirtino, jog J. P. alkoholį vartojo ryte, tik atvažiavus į lauką, taip pat matė kaip antrą degtinės butelį J. P. atsidarė kartu su A. S. ir gėrė traktoriaus kabinoje per pietus, o kad J. P. yra neblaivus, matė, kai šis po įvykio išlipo iš traktoriaus; liudytojas Z. Š. nurodė, kad matė kaip J. P. ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Aptartų esminėmis detalėmis tarpusavyje sutampančių parodymų nėra pagrindo laikyti nepatikimais ar prieštaringais, kaip to pageidauja Apeliantas. Šie parodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad J. P. įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, apie ką buvo galima spręsti iš jo elgsenos. Kartu pritartina ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytai išvadai, jog pati J. P. vartoto alkoholinio gėrimo rūšis – degtinė – sudaro pagrindą teigti, kad net ir kelių asmenų pusės litro talpos butelio suvartojimas sukelia apsvaigimą, kuris negalėjo praeiti nuo pietų pertraukos pabaigos iki eismo įvykio, ką iš esmės pavirtina ir liudytojų parodymai apie J. P. būseną įvykio metu ir po jo.
11. Nors Apeliantas teigia, kad išvadą apie J. P. girtumą yra nepatikima, nes nepagrįsta alkotesteriu duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju J. P. neblaivumas alkotesteriu nebuvo nustatytas tik dėl to, kad pastarasis pats pasišalino iš eismo įvykio vietos bei apie incidentą nepranešė policijai, nors, sutinkamai su KET 219.4 punktu, įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju policija į įvykio vietą nebuvo iškviesta ir atitinkamai J. P. girtumas alkotesterio pagalba ar atliekant kraujo tyrimą nebuvo nustatytas išimtinai tik dėl paties eismo įvykį sukėlusio Nuteistojo veiksmų pasišalinant iš įvykio vietos, todėl tiksli alkoholio kiekio koncentracija jo organizme nebuvo nustatyta ir girtumas konstatuotas remiantis liudytojų parodymais.
12. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra alkotesterio duomenų apie J. P. buvusį neblaivumo laipsnį įvykio metu, vadovaujantis liudytojų parodymais, aplinkybė dėl jo vartoto alkoholio yra nustatyta. Minėta, kad veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pakanka, kad asmens kraujyje būtų nustatyta bent 0,4 promilės alkoholio. Nors byloje nėra tikslių duomenų, koks buvo Nuteistojo girtumas eismo įvykio padarymo metu, tačiau liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo apsvaigimas viršijo 0,4 promiles alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti buvo ne J. P., o neblaivaus A. S. veiksmai įsėdant į traktoriaus kaušą ir elgiantis jame ypatingai nerūpestingai. Tokie argumentai yra nepagrįsti.
14. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Šios sąlygos esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
15. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. P., vairuodamas traktorių su kaušu biriems kroviniams vežti bei tempdamas prie traktoriaus pritvirtintą priekabą, vairuojamo traktoriaus kauše vežė sėdinčius keturis žmones, tarp kurių buvo ir A. S., kuris nukrito ant žemės, po ko J. P. traktoriaus iš karto nesustabdė ir, toliau važiuodamas, galiniu kairės pusės traktoriaus ratu prispaudė A. S.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Nuteistasis nesilaikė KET 18 punkte ir 189 punkte nurodytų reikalavimų, nes traktoriaus kauše negalėjo vežti žmonių, negalėjo net pradėti važiuoti, jeigu kauše yra žmonių, ar tęsti važiavimo, jeigu asmenys įlipa. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiomis tinkamai motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
16. KET 18 punktas numato, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti; vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule vežti keleivius draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams, pritaikius kėbulą keleiviams vežti (KET 189 punktas).
17. Atsižvelgus į bylos nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. P. įvykdytas būtent šių KET pažeidimas ir lėmė tai, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. S.. Visiškai sutiktina su Apelianto argumentu, jog ir paties A. S. elgesys įsėdant į kaušą buvo rizikingas bei netinkamas, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju yra reikšminga tik skiriant Nuteistajam bausmę (į ką pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė), tačiau nesudaro jokio pagrindo vertinti, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo būtent A. S. veiksmai. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog J. P. nepaisė reikalavimo keleivius vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose bei nesilaikė draudimo važiuoti, jeigu yra keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir vežė A. S. (ir kitus asmenis) traktoriaus kauše, kuris nėra specialiai pritaikytas keleiviams vežti. Pagrindžiant būtinąją padarinių kilimo sąlygą, konstatuotina, kad jei J. P. nebūtų vežęs A. S. traktoriaus kauše, eismo įvykis nebūtų kilęs – A. S. nebūtų iškritęs iš kaušo.
18. Apeliantas skunde nurodė, kad A. S. pažeidė saugaus elgesio taisykles, reglamentuotas tiek Kelių eismo taisyklėse, tiek ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t. y., pripažino, kad A. S. buvo keleivis, kuriam taip pat keliami reikalavimai laikytis saugumo priemonių (skundo 5 lapas, 3 pastraipa). Tačiau nagrinėjant skundą teisiamojo posėdžio metu teigė priešingai, t. y., kad A. S. nebuvo keleivis. Anot Apelianto, keleivis tai asmuo, kuris už atlygį ar kitais teisėtais pagrindais naudojasi transporto priemone. Keleivio vežimas suponuoja vežimą asmenų iš taško A į taško B. Šiuo nagrinėjamu atveju tai buvo ne keleiviai, o darbininkai, kurie atliko darbą ūkininko lauke.
19. Iš tiesų keleivio sąvoka nėra nurodyta nei Kelių eismo taisyklėse, nei Saugaus eismo keliuose įstatyme. Keleivio sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17 straipsnyje. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį ar kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši sąvoka paprastai taikoma tik oficialiems keleiviams, kurių kelionė paprastai įforminama kelionės bilietu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju keleiviu gali būti ir nekeleiviniu transportu pervežami žmonės, kaip yra nustatyta šioje byloje nagrinėjamu atveju. Kolegija atkreipia dėmesį ir į Saugaus eismo keliuose įstatymo 14 straipsnyje pateikiamą eismo įvykio sąvoką. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės. Taigi nustatyta, kad A. S. buvo vežamas traktoriumi lauke, kuriame buvo renkami akmenys. Vertinimui, ar A. S. buvo keleivis neturi reikšmės faktas, kad traktoriumi buvo vežami lauke dirbę darbininkai, nes ir darbininkai gali būti vežami tiek į darbą, tiek iš jo, tiek darbo metu iš vieno taško į kitą. Esant šioms aplinkybėms A. S. pagrįstai buvo laikomas keleiviu, kuris buvo vežamas nesilaikant KET.
20. Atsižvelgiant į aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad būtent Nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir jie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – A. S. mirtimi. J. P. nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei asmenines savybes (turėdamas vairavimo patirties) turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
22. Nukentėjusysis A. S. patyrė 350 Eur dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais – grynųjų pinigų priėmimo kvitu (t. 4, b. l. 48) ir, įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtus Apelianto iškeltus teisnius klausimus ir advokato K. Paspirgėlio darbo sąnaudas atstovaujant Nukentėjusįjį, nėra laikytinos aiškiai per didelėmis ar neproporcingomis, todėl šios išlaidos Nukentėjusiojo naudai priteistinos iš J. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. P. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš J. P. A. S. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.