Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. J., G. J. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir nuteista:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinės medžiagos – heroino laikymą ir pardavimą 2022 m. gegužės 10 d.) – laisvės atėmimu 3 metams,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą 2022 m. gegužės 16 d.) – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dėl bausmės atlikimo momento.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo 2022 m. gegužės 16 d. ir suėmimo nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d. laikas.

G. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą ir pardavimą 2022-03-16) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinės medžiagos – heroino laikymą ir pardavimą 2022-05-10) – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16) – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams,

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (už nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymą 2022-05-16) – 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. J. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 7 mėnesiams.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo 2022 m. gegužės 16 d. ir suėmimo nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki nuosprendžio priėmimo laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir N. T. bei E. A., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. A. J. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą ir ją pardavė, t. y. ji 2022-05-10, veikdama bendrai su G. J., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 0,290 g narkotinės medžiagos – heroino, kol G. J. nurodymu 2022-05-10 apie 13.26 val. prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, K., pardavė 0,290 g narkotinės medžiagos – heroino už 120 Eur K. S..

1.1. Be to, M. A. J. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą, t. y. ji 2022-05-16, veikdama bendrai su G. J., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 20,735 g ± 0,912 g, įvertinus paklaidą nuteistosios naudai, – 19,823 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki 2022-05-16 13.30 val., kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. G. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą, t. y. jis 2022-03-16 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 0,144 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2022-03-16 apie 15.30 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo ketvirtoje laiptinėje pardavė 0,144 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už nenustatytą pinigų sumą D. B. (kuris mirė 2022-07-07).

2.1. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir dalį jos pardavė, t. y. jis 2022-04-29 nenustatytomis aplinkybėmis pardavė ne mažiau kaip 0,592 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už nenustatytą pinigų sumą D. B. (kuris mirė 2022-07-07), 2022-05-04 nenustatytomis aplinkybėmis pardavė ne mažiau kaip 3,640 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už nenustatytą pinigų sumą D. B. (kuris mirė 2022-07-07), tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su M. A. J., 2022-05-16 savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 20,735 g ± 0,912 g, įvertinus paklaidą nuteistojo naudai, – 19,823 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki 2022-05-16 13.30 val., kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais disponavo dideliu – ne mažesniu nei 24,055 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu.

2.2. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir pardavė narkotinę medžiagą, t. y. jis 2022-05-10, veikdamas bendrai su M. A. J., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 0,290 g narkotinės medžiagos – heroino, kol jo nurodymu M. A. J. 2022-05-10 apie 13.26 val. prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, K., pardavė 0,290 g narkotinės medžiagos – heroino už 120 Eur K. S..

2.3. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą, t. y. jis 2022-05-16, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), laikė 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kol 2022-05-16 apie 13.30 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistosios M. A. J. apeliacinio skundo argumentų

8. Nuteistoji M. A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta bausme. Nuteistoji prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

14. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. A. J. ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu atsisakė duoti parodymus. Pildomų apklausų metu, M. A. J. sutiko duoti parodymus, savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. A. J. davė parodymus, pozicijos dėl savo kaltės pripažinimo nepakeitė, neigė kaltę dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymo turint tikslą platinti, laikėsi pozicijos, kad nusikalstamos veikos nepadarė, savo sutuoktinio G. J. veikloje nedalyvavo ir su psichotropine medžiaga – amfetaminu susijusi niekaip nėra. Be to, susipažinus su apklausos protokolais ir teisiamojo posėdžio protokolais matyti, kad M. A. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juose neužfiksuotas ir nėra jaučiamas nei neigiamas savo veiksmų vertinimas, nei nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų. Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Šios sąlygos nėra, nes M. A. J. duodama nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaringus parodymus, tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbą ir operatyvų visų nusikaltimų padarymo aplinkybių ištyrimą.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. J. teista vienuolika kartų, daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, inkriminuotus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, kas ją charakterizuoja itin neigiamai ir rodo, kad ankstesnės jai paskirtos bausmės nepasiekia savo tikslų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. A. J. vaidmuo bendrininkų grupėje nebuvo pagrindinis, į nusikalstamas veikas ji buvo įtraukta, bei, šias aplinkybes įvertinęs kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą bei į tai, jog M. A. J. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, gydosi, taip pat į tai, kad narkotinė medžiaga realizuota seniai jas vartojančiam asmeniui, ir į tai, kad turint tikslą platinti laikytas psichotropinės medžiagos kiekis, įvertinus paklaidą nuteistosios naudai, labai artimas dideliam kiekiui, padarė išvadą, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus M. A. J. už abi veikas mažesnes bausmes negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu – bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su M. A. J. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį M. A. J. padarytų nusikalstamų veikų ar jos asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta galutinė bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Priešingai, M. A. J. praeityje teista net vienuolika kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus ir tai rodo M. A. J. neigiamas antivisuomenines nuostatas, jos polinkį nusikalsti bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų ir nustatytų elgesio normų, net anksčiau atliekamos laisvės atėmimo bausmės nesustabdė nuteistosios nuo naujų nusikaltimų darymo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su M. A. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistosios asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta galutinė bausmė M. A. J. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės rūšies, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, paskyrimas reikštų teisingumą. Švelninti M. A. J. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą galutinę bausmę nėra pagrindo.

18. Nuteistoji M. A. J. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl nuteistojo G. J. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. J. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą ir pardavimą 2022-03-16), 260 straipsnio 2 dalį (už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16) yra padarytos išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Šie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

21. Pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Kita vertus, vien tik kaltinamojo manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje priimtas pažeidžiant įrodinėjimo tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).

22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius duomenis, išdėstytus nuteistosios M. A. J., paties nuteistojo parodymuose, o nenuoseklius ir prieštaraujančius baudžiamosios bylos duomenims D. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (mirus įtariamajam), pareigūno P. V. parodymus sureikšmino. Dėl to nebuvo pašalinti visi prieštaravimai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai deklaratyvūs. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, susijusių su bylos faktinių aplinkybių išsamumu ir byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu, pažeidimų nepadarė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvada dėl apelianto kaltės pagrįsta byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma.

23. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą matyti, kad G. J. savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą ir pardavimą 2022-03-16 D. B.), BK 260 straipsnio 2 dalyje (epizodas už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą ir pardavimą 2022-04-29 D. B.) nepripažino. Jo teigimu, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad platinimo faktą pripažįsta, nes D. B. amfetaminą pasiėmė iš jo automobilio, o tai yra tas pats kaip iš jo, užrašyti neteisingai, nes jis taip nesakė ir niekada to fakto, kad D. B. savo nusipirktą amfetaminą galbūt pasiėmė iš jų bendro automobilio, niekad nevertino kaip platinimo. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, jis yra paminėjęs, kad du kartus yra pardavęs amfetamino D. B., tačiau tokius parodymus jis davė būdamas abstinencijos būsenoje (ką įrodo nevienkartiniai greitosios pagalbos kvietimai į areštinę dėl jo sveikatos), pats tikėdamasis švelnesnės kardomosios priemonės ir iš dalies norėdamas padėti D. B.. Tačiau, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kritiškai, konstatuodamas, kad G. J. versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir G. J. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais bei nenuosekliais ir prieštaringais nuteistojo parodymais, iš esmės prieštaraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų išdėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, nėra suinteresuotas atskleisti tikrąsias tiriamo nusikaltimo aplinkybes. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kurių visuma G. J. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniu skundu pateiktą įvykių versiją paneigia iš esmės.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi buvusio įtariamojo D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2022-06-03 ir 2022-06-07 parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne pirminės apklausos metu 2022-05-17 ir papildomos apklausos metu 2022-06-01 duotais parodymais. Papildomos apklausos metu 2022-06-03 ir 2022-06-07 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo D. B. patvirtino, kad psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurį duodavo ir parduodavo savo pažįstamiems, įsigydavo iš savo draugo G. J.. N. T. ir E. A. parduotas amfetaminas buvo įsigytas iš G. J.. Tuo tarpu pirminės apklausos metu 2022-06-01 D. B. parodė, kad psichotropinių medžiagų niekam neplatino, iš G. J. ir M. A. J. narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkęs nėra, o 2022-06-01 papildomos apklausos metu parodė, kad amfetaminą pradėjo platinti maždaug prieš tris mėnesius, nes reikėjo pinigų, įsigydavo įvairų kiekį už įvairias sumas Klaipėdoje įvairiose vietose, iš įvairių žmonių, bet ne iš G. J. ir M. A. J., net nežino ar jie platino amfetaminą ar kitas narkotines, ar psichotropines medžiagas, t. y. D. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje tokiais parodymais bandė padėti nuteistajam G. J. pagrįsti jo iškeltą versiją, kad amfetaminą D. B. pardavęs nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog šio buvusio įtariamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2022-06-03 ir 2022-06-07 ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie G. J. psichotropinių medžiagų platinimą, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė skundžiamame nuosprendyje, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoti pokalbiai ir SMS, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu 2022-04-29 užfiksuotas G. J. pokalbis su nenustatytu asmeniu, iš kurio matyti, kad G. J. turi naujai įgijęs narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų (pokalbis Nr. 6359), užfiksuoti D. B. ir E. A. pokalbiai ir SMS, iš kurių matyti, kad D. B. 2022-04-17 nurodo E. A., kad neturi narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pokalbis Nr. 584), o 2022-04-29 informuoja, kad jau turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pokalbis Nr. 1878), policijos pareigūno P. V. 2022-03-16 ir 2022-05-09 tarnybiniai pranešimai ir teisme duoti parodymai, 2022-03-16 apžiūros protokolas, 2022-05-05 asmens kratos duomenys, 2022-03-28 ir 2022-05-13 specialisto išvados, taip pat pačio nuteistojo G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. parodymai atitinka visus BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, jie patikrinti teisiamajame posėdyje, palyginti su kitais bylos duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2022-06-03 ir 2022-06-07 ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagrįstai pripažino kaip tinkamus įrodymus ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Pažymėtina, jog apklausa atliekama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, stiprina parodymų patikimumą, padeda išvengti papildomų abejonių dėl asmeniui daryto poveikio. Taip pat svarbu nepamiršti, jog būtent ikiteisminio tyrimo teisėjas yra laikomas asmens teisių garantu ikiteisminiame tyrime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad galimybių apklausti įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtvirtinimas BPK nukreiptas parodymų patikimumui užtikrinti, taigi apsaugo įtariamąjį ir kaltinamąjį nuo galimų teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimų ikiteisminio tyrimo metu. Todėl faktas, kad D. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo sustiprina, bet ne sumažina duotų parodymų patikimumą. Taigi tai, kad D. B. po jo mirties nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, neįrodo, nuteistojo G. J. teiginių, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvusio įtariamojo D. B. parodymus vertino, atsižvelgdamas į faktinių objektyvių duomenų visetą, nesuteikdamas jiems prioriteto prieš kitus bylos įrodymus, t. y. jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs faktiniai bylos duomenys.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi liudytojo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK veiklos skyriaus tyrėjo P. V. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs. Liudytojo policijos pareigūno P. V. parodymai buvo įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes šių įrodymų šaltinių pagrindu gauti duomenys patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, jų vertinimas motyvuotas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nuteistosios M. A. J. parodymus vertino kritiškai, kaip pagalbą kaltinamajam G. J. (sutuoktiniui). Šios nuteistosios parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje esantiems ir ištirtiems įrodymams, todėl jais remiamasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai.

27. Apelianto skundo argumentai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, nurodęs, jog du kartus yra pardavęs amfetamino D. B., tačiau tokius parodymus jis davė būdamas abstinencijos būsenoje, pats tikėdamasis švelnesnės kardomosios priemonės ir iš dalies norėdamas padėti D. B., vertinami kaip siekis suklaidinti teisėsaugos institucijas ir nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog nuteistasis G. J. ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu 2022-05-17 parodė, kad jis platino D. B. amfetaminą po 10 g už 100 Eur, kad platina amfetaminą pakeliais po 0,8 g, kuris įvardinamas kaip gramas, po 15 Eur už pakelį, kratos metu rastą amfetaminą įsigijo turėdamas tikslą jį toliau platinti prieš kelias dienas iki kratos Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad šie G. J. parodymai atitinka buvusio įtariamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-03 tyrėjui ir 2022-06-07 ikiteisminio tyrimo teisėjui, abiem atvejais dalyvaujant gynėjui, duotus parodymus, kad jis tolimesniam platinimui iš G. J. kartą ar du kartus per mėnesį įsigydavo po 10 amfetamino už 100 Eur. Taip pat šie parodymai atitinka nuteistosios M. A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog G. J. pardavinėjo narkotines medžiagas įvairiems žmonėms, kurių ji iš esmės neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, didele dalimi nuteistojo G. J. parodymai atitinka vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai: užfiksuoti pokalbiai ir SMS, nustatyti konkretūs platinimo atvejai, kratos metu rastos svėrimo ir pakavimo priemonės, patikimai patvirtina pirminius G. J. parodymus dėl medžiagų įgijimo tikslo – platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo G. J. apklausa vyko 2022-05-17 nuo 10.13 val. iki 10.47 val. Liudytoja tyrėja J. E., vykdžiusi G. J. apklausą, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. J. apklausos metu sveikata nesiskundė, ji jokių negalavimų, akivaizdžių abstinencijos požymių nepastebėjo. Po apklausos teisme buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis – nutarties skirti suėmimą turinį, abejonių dėl tuo metu įtariamojo G. J. sveikatos būklės kilę nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta vėlesnes apklausas vykdžiusi tyrėja L. P. taip pat parodė, kad G. J. nusiskundimų ar priekaištų dėl pirminės apklausos vykdymo neturėjo. Bylos duomenimis, nuteistojo G. J. sveikata galbūt dėl abstinencijos pablogėjo tik 2022-05-17 prieš vidurnaktį, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 23.25 val. ir 2022-05-18 (t. 8, b. l. 76, 77). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie G. J. sveikatos pablogėjimą nepaneigia pirminės apklausos metu nurodytų aplinkybių ir nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nesiremti jo pirminės apklausos metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai ir kurių nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16 disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dalį jos pardavė. Nuteistasis sutinka, kad savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 19,823 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki 2022-05-16 13.30 val., kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis laikė didelį kiekį šios psichotropinės medžiagos, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, priimtame 2003-04-23 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, nurodyta, kad didelis amfetamino kiekis yra tada, kai laikoma daugiau kaip 20 g šios medžiagos, t. y. teismas nepagrįstai pas kitus asmenis rastą psichotropinę medžiagą – amfetaminą pridėjo prie amfetamino, rasto jo namuose, todėl neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad jis laikė didelį kiekį amfetamino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

30. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1 dalis), kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis) (toliau – ir Rekomendacijos). Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

31. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus ir gavus specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1218109-22 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš trijų plastikinių maišelių, paimtų 2022-05-05 pas E. A., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,592 g. Taip pat specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1374340-22, be kita ko, nurodyta, jog be kitų daiktų, 2022-05-16 rastų ir paimtų adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 32 vnt. pakelių su šviesios spalvos biria medžiaga. Geltonos spalvos miltelių, iš 32 plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurių bendra masė yra 21,940 g, sudėtyje yra 16,6 proc. psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 3,640 g. Be to, specialisto išvada Nr. IBPS-V-1391253-22 nustatyta, kad 2022-05-16 kratos metu G. J. ir M. A. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastuose ir paimtuose kosmetikos dėkle „Mig“, dvejuose maišeliuose esančių miltelių sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio kiekis 17,620 g ± 0,775 g (35,2 %), kavamalėje „Henske“ esančių miltelių sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio kiekis yra 3,115 g ± 0,137 g (20,1 %).

32. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Taigi tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kaip matyti iš teismų praktikos, veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose ar jų skirtingose dalyse, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai, tačiau tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė bendra tyčia, pagal vieną sumanymą ir konkretų tikslą, padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-P-412/2007, 2K-40/2010).

33. Byloje nustatyta, kad 2022-05-16 kratos metu nuteistųjų G. J. ir M. A. J. gyvenamojoje vietoje rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas – buvo laikoma dvejose vietose: kosmetikos dėkle 50,018 g miltelių, kurių sudėtyje amfetamino kiekis 17,620 g ± 0,775 g (35,2 %), ir kavamalėje 15,501 g miltelių, kurių sudėtyje amfetamino kiekis 3,115 g ± 0,137 g (20,1 %). Kavamalėje amfetaminas buvo laikomas kartu su svarstyklėmis, ant kurių rasta heroino ir amfetamino pėdsakų. Be to, kavamalėje rastuose milteliuose psichotropinės medžiagos – amfetamino koncentracija net 15 proc. mažesnė, nei kosmetinėje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog į kavamalėje rastus miltelius buvo pridėta priemaišų, labiausiai tikėtina siekiant daugiau užsidirbti, ir jie paruošti platinimui. Pažymėtina ir tai, kad D. B. išplatinto E. A. amfetamino, įgyto iš G. J., koncentracija buvo 14,7 %, pas D. B. kratos metu rasto amfetamino, įgyto iš G. J., supakuoto į 32 maišelius ir paruošto tolimesniam platinimui koncentracija buvo 16,6 %. Šie duomenys atskleidžia, kad tolimesniame platinime grynos medžiagos kiekis mažėja. Sudėjus 2022-05-16 kratų metu pas nuteistuosius G. J. ir M. A. J. bei pas D. B. rastų psichotropinių medžiagų – amfetamino kiekius, įvertinus 2022-05-31 specialisto išvadoje nurodytą paklaidą nuteistųjų naudai, jų gyvenamojoje vietoje rasto amfetamino kiekis sudaro 19,823 g (20,735 g – 0,912 g arba 17,620 g – 0,775 g (kosmetinėje) + 3,115 g – 0,137 g (kavamalėje)).

34. Procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotų pokalbių analize nustatyta, kad psichotropinių medžiagų reguliariai buvo įsigyjama ir dalimis realizuojama D. B. ir kitiems nenustatytiems asmenims. Iš pokalbių analizės darytina pagrįsta išvada, kad 2022-05-07, t. y. po 2022-05-04, kai D. B. buvo parduota ne mažiau nei 3,640 g amfetamino, G. J. pasipildė medžiagų ir apie tai užšifruotai informavo D. B., kuris 2002-05-08 norėjo jų įgyti ir tuo tikslu siuntė pas G. J. žmogų (pokalbiai Nr. 10515, Nr. 11208, Nr. 11226). Taip pat darytina pagrįsta išvada, kad medžiagos 2022-05-09 ir 2022-05-10 galbūt apie 13 dozių buvo išplatintos nenustatytam asmeniui, kuris naudojosi MRT 8 609 01359 (pokalbiai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 44, Nr. 45, Nr. 58, Nr. 60). Taigi, nuo 2022-05-04 iki 2022-05-16, kai buvo atliekamos kratos, turėtų medžiagų kiekis kito. Dėl to, teisėjų kolegijai sutinkant su apylinkės teismo argumentais, darytina išvada, jog sudedant pas nuteistuosius G. J. ir M. A. J. bei buvusį įtariamąjį D. B. 2022-05-16 kratų metu rastus kiekius, negalima daryti kategoriškos išvados apie 2022-05-04 turėtą kiekį. Tačiau tai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo G. J. veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Pažymėtina, kad ta pati psichotropinė medžiaga – amfetaminas, G. J. paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo įgyjama iš to paties nenustatyto asmens Manto, kuris jau yra miręs, reguliariai po kelis kartus per mėnesį. Užfiksuotų pokalbių analizė ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad medžiaga buvo platinama analogišku būdu – D. B. ir nenustatytiems asmenims, kurie kreipdavosi į G. J. ir M. A. J. dėl jų įsigijimo. Buvęs įtariamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo E. A. 2022-05-05 perduoti milteliai su amfetaminu ir jo gyvenamojoje vietoje 2022-05-16 kratos metu rasti milteliai su amfetaminu yra iš tos pačios balandžio gale, gegužės pradžioje įgytos partijos. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šias nuteistojo veikas (epizodai 2022-04-29, 2022-05-04 ir 2022-05-10) jungė vienas sumanymas (bendra tyčia) – šias medžiagas platinti, todėl G. J. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip vieną nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertimu, bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. J. laikotarpiu nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16 disponavo dideliu, t. y. ne mažesniu nei 24,055 g (0,592 g + 3,640 g + 19,823 g), psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu, turėdamas tikslą ją platinti, o tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, dalyką. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 99 punktą psichotropinės medžiagos – amfetamino didelis kiekis laikytinas daugiau kaip 20 g. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos – amfetamino grynasis kiekis, kuriuo nuteistasis disponavo laikotarpiu nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16, yra ne mažesnis nei 24,055 g, todėl toks kiekis pagal Rekomendacijose pateiktą lentelę atitinką nurodytą didelį kiekį.

35. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Jo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė iš esmės pažeidžia teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio principą.

36. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam G. J. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis G. J. padarė tris tyčines sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (2 epizoduose). Nuteistojo dėstomi nenuoseklūs, prieštaringi parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, apsunkino bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Be to, susipažinus su apklausos protokolais ir teisiamojo posėdžio protokolais matyti, kad G. J. parodymuose neužfiksuotas ir nėra jaučiamas nei neigiamas savo veiksmų vertinimas, nei nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, jog nuteistojo lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat buvo įvertinta nuteistojo G. J. asmenybę charakterizuojanti medžiaga: jis praeityje daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (plėšimus, vagystes, sukčiavimą), tai pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nusikalto teistumui neišnykus. Daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis turi nepilnametį vaiką, kurį globoja jo sesuo. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad bendrininkaujant su sutuoktine M. A. J. įvykdytuose nusikaltimuose nuteistojo vaidmuo buvo pagrindinis. Taip pat tai, kad pirmame epizode realizuotas psichotropinės medžiagos kiekis nedidelis, kad antrame epizode psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuria disponavo tęstinės veikos metu, kiekis nedaug viršija minimalią ribą, kad trečiame epizode narkotinė medžiaga – heroinas realizuota seniai jas vartojančiam asmeniui.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų lemiamos neigiamos įtakos ne tik jo paties socialiniams ryšiams, bet ir lemiamai paveiktų jo vaiko gyvenimą, taip pat pakenks jo sveikatai, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, bei nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos dar prieš darant nusikalstamas veikas, tačiau nei šeimos turėjimas, vaiko auginimas ir liga nuteistojo nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nesustabdė.

38. Taip pat nesutiktina su nuteistojo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jis psichotropinę medžiagą – amfetaminą laikė turėdamas tikslą platinti, veikdamas bendrai su M. A. J.. Byloje esantys duomenys (kriminalinės žvalgybos veiksmais ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai ir trumpieji tekstiniai pranešimai (SMS)) patvirtina, kad G. J. ir M. A. J., veikdami bendrai, platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Iš byloje aprašytų užfiksuotų pokalbių ir SMS visumos akivaizdu, kad nuteistoji M. A. J. dalyvavo sutuoktinio G. J. reikaluose (naudojosi jo telefonais, atsiliepdavo į skambučius ir pati skambindavo, tardavosi dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo, jas išnešdavo ir paimdavo pinigus ir kt.). Taigi, byloje esančių ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos platinimas buvo nevienkartinė, bet nuolatinė abiejų nuteistųjų (sutuoktinių) veikla.

39. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymą ir pardavimą 2022-03-16) nuteistajam G. J. paskyrė artimą sankcijos vidurkiui nustatytą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinės medžiagos – heroino laikymą ir pardavimą 2022-05-10) teismas nuteistajam paskyrė sankcijos vidurkiui lygią bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Teismas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (už disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino nuo 2022-04-29 iki 2022-05-16) nuteistajam paskyrė artimą sankcijos vidurkiui nustatytą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismas nuteistajam parinko artimą sankcijos vidurkiui arešto bausmę – 20 parų. Pirmosios instancijos teismas, iš pradžių subendrindamas bausmes apėmimo būdu ir subendrintos bausmės dalį pridėdamas prie griežčiausios nuosprendžiu paskirtos bausmės, o po to šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su Plungės apylinkės teismo 2022-06-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo G. J. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 63 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ar keisti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

42. Klaipėdos apygardos teisme 2023-10-05 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. APD-2023-14414, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 130 Eur – iš nuteistojo G. J. (t. 9, b. l. 45, 46-48).

43. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto G. J. valios. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimi nuteistojo G. J. materialinė padėti sunki, jis nedirba, legalių pajamų negauna, registruotino turto neturi, jam teks atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo G. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. A. J., nuteistojo G. J. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinius skundus atmesti.