Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-173-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
AN2-173-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00027-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. L.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-173-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00027-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. L. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. (E. L.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės rajono PK) 2021 m. sausio 22 d. nutarimas, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį 180 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d., apie 14.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo sustoti, tai yra nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliantas pripažįsta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. jis važiavo nutarime nurodytoje vietoje, ten buvo geležinkelio pervaža, prieš ją buvo kelio ženklas „STOP“, prieš jį, prieš pervažiuodamas geležinkelio pervažą, jis nesustojo. Tačiau atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad jis taip pasielgė dėl to, kad nutarime nurodytoje pervažoje buvo eismo reguliuotojas, ir jis rodė komandą, kad transporto priemonės per geležinkelio pervažą važiuotų. Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pridėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ Techninės priežiūros departamento Kelių skyriaus Kelių ir kelio statinių priežiūros poskyrio vyresniojo specialisto Ž. M. 2021 m. sausio 7 d. elektroninis laiškas, jame nurodoma, jog „2020 metų Lapkričio 23 dieną nuo 10 val. iki 14 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pervažoje AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė kelių priežiūros darbus. Šių darbų metu pervažoje stovėjo signalininkas ir reguliavo autotransporto eismą, nes atliekamų darbų metu laikinai neveikė pervažos signalizacijos įrenginiai.“ Teismas, kaip ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK, laikėsi pozicijos, kad vaizdo įraše nesimato jokio eismo reguliuotojo, kuris galėjo jam duoti signalą važiuoti per pervažą.

2.2. Apeliantas remiasi ANK 569 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad įrodymai privalo būti objektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-628/2018, 2AT-50-303/2018, 2AT-30-489/2020), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Šiaulių apygardos teismo praktika, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N-438-1075-12, N-261-1194-12, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. ATP-140-309/2017, AN2-117-354/2019, AN2-119-316/2019).

2.3. Remdamasis ANK 569 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisės normomis, jas plėtojančia teismų praktika, apeliantas pažymi, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK į bylą pateikta vaizdo įrašo medžiaga nebuvo tirta nuodugniai, netikrintas jos objektyvumas. Šiuo aspektu pažymi, kad byloje yra prieštaringi įrodymai – vaizdo įrašo medžiagoje eismo reguliuotojo nesimato, tačiau jo pateiktas elektroninio laiško turinys patvirtina, kad eismo reguliuotojas aktualioje pervažoje buvo. Vadinasi, tarp šių įrodymų yra priešprieša, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas jos nepašalino, dėl to esminis byloje esantis įrodymas – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vaizdo įrašas – nėra patikrintas ir patikimas, jis nėra pagrįstas kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, netgi priešingai, jį paneigia kiti įrodymai. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis prašė kviesti apklausai liudytojus M. Z. ir O. G., kurie būtų patvirtinę, kad eismo reguliuotojas aptariamoje sankryžoje buvo. Tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas ar bent nagrinėtas, nors būtent šių liudytojų parodymų pagrindu jis norėjo įrodinėti, kad eismo reguliuotojas stovėjo už elektros paskirstymo pastotės, dėl to Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vaizdo įraše jis ir nesimato, t. y. jį užstoja elektros paskirstymo pastotė.

2.4. Apibendrindamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliantas teigia, kad teismas visiškai netyrė jo į bylą pateikto elektroninio laiško, nesiaiškino, kodėl Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vaizdo įraše nesimato eismo reguliuotojo, nors kiti įrodymai atspindi, kad jis toje pervažoje turi būti. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ANK 569 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas teisės normas, ir tai lėmė skundžiamos nutarties neteisėtumą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas R. R. mano, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. jis važiavo nutarime nurodytoje vietoje per geležinkelio pervažą, prieš ją buvo kelio ženklas „STOP“, prieš pervažiuodamas geležinkelio pervažą, jis nesustojo, tačiau dėl to, kad pervažoje buvo eismo reguliuotojas, ir jis rodė komandą, kad transporto priemonės per geležinkelio pervažą važiuotų. Apelianto tvirtinimu, jo nurodytą aplinkybę patvirtina prie skundo pridėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ Techninės priežiūros departamento Kelių skyriaus Kelių ir kelio statinių priežiūros poskyrio vyresniojo specialisto Ž. M. 2021 m. sausio 7 d. elektroninis laiškas.

8. Iš AB „ (duomenys neskelbtini)“ Techninės priežiūros departamento Kelių skyriaus Kelių ir kelio statinių priežiūros poskyrio vyresniojo specialisto Ž. M. 2021 m. sausio 7 d. elektroninio laiško turinio nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 23 d., nuo 10 val. iki 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pervažoje AB „ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė kelių priežiūros darbus. Šių darbų metu pervažoje stovėjo signalininkas ir reguliavo autotransporto eismą, nes atliekamų darbų metu laikinai neveikė pervažos signalizacijos įrenginiai. Tačiau apygardos teismas akcentuoja, kad aptartame elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė, jog 2020 m. lapkričio 23 d., nuo 10 val. iki 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pervažoje AB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi kelių priežiūros darbai, savaime nepatvirtina fakto, kad būtent ir apie 14.04 val. pervažoje vis dar stovėjo signalininkas ir reguliavo autotransporto eismą, kad kelio priežiūros darbai apskritai dar buvo vykdomi, o nebuvo užbaigti anksčiau nei buvo numatyta.

9. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje yra ir dar vienas įrodymas, t. y. vaizdo įrašas. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad tuo metu, kai automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo per geležinkelio pervažą, prie jos jokio asmens, juolab, signalininko, kuris būtų reguliavęs autotransporto eismą, nebuvo, o automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kaip nustatyta E. L., pravažiavo per geležinkelio pervažą nesustojęs prieš „STOP“ liniją. Šiuo atveju net nelogiška apeliaciniame skunde E. L. nurodyta aplinkybė, kad eismo reguliuotojas stovėjo už elektros paskirstymo pastotės, kai, pažymėtina, reguliuotojo tikslas yra stovėti būtent tokioje vietoje, kad būtų aiškiai matomas ir galėtų reguliuoti eismą. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad vieta, kurioje per geležinkelio pervažą važiuoja automobiliai, apskritai yra visiškai atvira erdvė ir nėra jokių objektų, už kurių reguliuotojas net netyčia būtų galėjęs atsistoti taip, kad nebūtų matomas, ir būtų buvęs neužfiksuotas vaizdo įraše. Todėl nekyla net menkiausios abejonės dėl to, kad jeigu reguliuotojas prie geležinkelio pervažos realiai būtų reguliavęs automobilių eismą per pervažą ir tuo metu, kai per geležinkelio pervažą važiavo E. L., reguliuotojas aiškiai būtų buvęs užfiksuotas ir vaizdo įraše. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant objektyviam ir nenuginčijamam įrodymui, apklausti dar ir apeliaciniame skunde nurodytus asmenis, nėra jokio pagrindo.

10. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačius, jog automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas vairuotojas padarė administracinį nusižengimą, priklauso įmonei, iš pradžių administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas įmonės darbuotojui V. P., jis paaiškinime nurodė, jog minėtą dieną, minėtoje vietoje įmonės automobiliu važiavo per geležinkelio pervažą, kad tuo metu, kai jis važiavo, pervažoje vyko remonto darbai, o eismą reguliavo prie bėgių stovėjęs remontininkas. Tačiau įmonėje atlikus vidinį tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad įvykio dieną V. P. vairavo ne automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet kitą automobilį, o automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. L.. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, yra pagrindo manyti, kad apie tai, jog minėtą dieną buvo vykdomi kelių priežiūros darbai, kad autotransporto eismą reguliavo prie bėgių stovėjęs remontininkas (signalininkas), E. L. sužinojo būtent iš savo bendradarbio V. P., o turėdamas tokių duomenų, parašė paklausimą ir AB „ (duomenys neskelbtini)“ bei laikėsi versijos, kad ir jam važiuojant per geležinkelio pervažą, eismą reguliavo prie bėgių stovėjęs signalininkas, tačiau, kaip jau aptarta, šis faktas paneigtas objektyviu įrodymu.

11. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, kurį jis ginčijo skunduose, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

12. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir E. L. (E. L.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė