Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-117-354/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
AN2-117-354/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
T. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-117-354/2019Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00058-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
12.29; 21.11.10; 21.11.11(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo T. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį 700 Eur bauda, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 900 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi T. A. paskirta 900 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 ir 10 dalimis, T. A. atimta teisė medžioti 2 metams bei konfiskuoti daiktai pagal 2018 m. lapkričio 21 d. daiktų paėmimo protokolą ROIK 18094572890 (išskyrus medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. A. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 2 d., apie 19 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, greta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančiame miške, medžiojo draudžiamu būdu, o būtent vairavo automobilį „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pro kurio langą M. P., nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą Nr. 034, išduotą 2018 m. spalio 30 d., ir neturėdamas teisės medžioti, graižtviniu ginklu MP18, 308 Winchester Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. P., sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurį iš sumedžiojimo vietos T. A. kartu su kitais medžiotojais pergabeno (pakrovė) į M. P. priklausantį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir M. P. pargabeno (parvežė) elnią į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tokiais veiksmais T. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3, 58.5 ir 74.1 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu T. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų jo kaltės įrodymų, o teismo nutarimas priimtas remiantis tik prielaidomis. Apeliantas teigia, kad jis po atlikto šūvio parvežė medžiotojus į namus pasiimti kito automobilio žvėries transportavimui bei po to dar kartą parvežė medžiotojus į namus ir tvirtina, kad jis (apeliantas) medžioklėje nedalyvavo, vykdamas pas M. P. į sodybą neturėjo ketinimų medžioti, šauti, tykoti žvėrių, t. y. tikslo sumedžioti, kadangi neturėjo savo ginklo, nebuvo įrašytas į medžioklės lapą ir to neprašė padaryti medžioklės organizatoriaus, turėjusio medžioklės lapą, o buvo tik žiūrovas. Apeliantas teigia, jog jis atvyko pakviestas pastebėti ūkininkų laukuose besilankančių šernų naudojant jo turimą priemonę – termovizorių, būtent šiuo vieninteliu tikslu vyko pas M. P. į sodybą, kartu pasiūlęs vykti S. L., kuris apskritai nepažinojo nei vieno asmens ir neturėjo tikslo medžioti.

2.2. Be to, skunde apeliantas pažymi, jog rašydamas paaiškinimą jis žinojo, kad būtent M. P. nušovė žvėrį, ir tai patvirtino raštu, kadangi nebuvo jokio tikslo šio fakto slėpti ar neigti, nes būtent šis asmuo turėjo medžioklės lapą, tai buvo sakęs, ir nurodė, jog nušautą žvėrį į medžioklės lapą įrašė. Jie (asmenys buvę kartu), nepaisant neįrašymo į medžioklės lapą, pasirūpino, kad žvėris būtų įrašytas į medžioklės lapą ir tokiu būdu būtų teisėtai sumedžiotas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš rašytinius paaiškinimus teikusių asmenų, nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, kad jis (apeliantas) būtų naudojęs termovizorių važiuojant automobiliu ir vežant asmenį į bokštelį, todėl teismas pašalino dalį kaltinimo, jog žvėris buvo sumedžiotas naudojant draudžiamą įrankį.

2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas paaiškino ir patvirtino, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ir objektyviai įrodytų kokiu būdu buvo sumedžiotas žvėris, kadangi reido metu nebuvo fiksuota, nebuvo matyta ir nebuvo nustatyta, kas, kokiu būdu ir kur tiksliai sumedžiojo žvėrį, kadangi reide dalyvavę pareigūnai girdėjo vien šūvį, tačiau nematė paties fakto ir šūvio aplinkybių. Skunde teigiama ir tai, jog teikdamas pirminius rašytinius paaiškinimus vienintelis P. P. klaidingai nurodė aplinkybę, jog žvėris buvo sumedžiotas šaunant per automobilio langą, ir padaręs klaidą patvirtino duodamas parodymus teisme, jog klaidingai nurodė, kad šūvis buvo atliktas per langą, kadangi iš tiesų šūvį atliko M. P., iš automobilio išlipęs kartu su G. P. ir paėjęs nuo automobilio. Rašytinio paaiškinimo davimo metu buvo padaryta klaida, neteisingai nurodant, kadangi žvėris buvo pastebėtas per automobilio langą, o šauta išlipus, todėl įsivėlė klaida, o teisme P. P. patvirtino padaręs klaidą ir savo rašytinio paaiškinimo nepatvirtino, o jį logiškai paneigė.

2.4. Skunde nurodoma ir tai, jog nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepateikė ir nepatvirtino teismo konstatuoto fakto, kad žvėris būtų nušautas per automobilio langą iš automobilio, priešingai, visi patvirtino, jog žvėris buvo sumedžiotas išlipus iš automobilio, institucijos atstovas taip pat negalėjo patvirtinti ar paneigti, ar žvėris buvo nušautas iš automobilio, ar išlipus. Apeliantas daro išvadą, jog teismas sprendimą priėmė nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie atliktą šūvį iš automobilio. T. A. pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje teismui buvo pateikta vaizdinė medžiaga su įrašais iš įvykio vietos, tačiau medžiaga nebuvo niekaip susijusi su jo (apelianto) kaltės pagrindimu, todėl nebuvo vertinta ir peržiūrėta teisme. Nurodo ir tai, kad Kelmės teismo rūmuose išnagrinėtoje byloje Nr. Al1-528-322/2019 faktai apie ginklo panaudojimą per langą buvo paneigti, atmesti kaltinimai, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl manytina, kad du skirtingi teismo sprendimai neturėtų būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

2.5. Apelianto teigimu, jis nedalyvavo medžioklėje, kadangi pagal Medžioklės taisyklių reglamentavimą tik medžioklės lapą turintis asmuo yra medžiojantis asmuo ir būtent jis yra atsakingas už asmenų įtraukimą į medžioklę, įrašymą į lapą, tinkamą lapo užpildymą, o kadangi jis (apeliantas) atvyko turėdamas vienintelį tikslą stebėti laukinius gyvūnus, jis nėra ir negali būti laikomas atsakingu bei kaltu dėl to, kad medžioklės vadovas netinkamai užpildė medžioklės lapą, nors jam (apeliantui) paklausus teigė skirtingai, o būtent patvirtino sumedžiotą žvėrį įtraukęs į medžioklės lapą. Be to, skunde apeliantas pažymi, jog jam nebuvo jokio tikslo vengti būti įrašytam į medžioklės lapą, nes jis turi galiojantį medžioklės bilietą, ginklą, turi teisę medžioti visoje Lietuvos Respublikoje, todėl nėra jokių motyvų ir pagrindo teigti, jog jis specialiai nebuvo įtrauktas į medžioklės lapą, nors medžioklėje dalyvavo. Apeliantas pažymi, kad jis prie nušauto žvėries neprisilietė, jo nekėlė, nevežė, nedorojo, neapžiūrėjo, o tiesiog visą laiką sėdėjo savo automobilyje. Apelianto teigimu, vežti medžiotojus į mišką, iš miško, į sodybą nėra draudžiama, kadangi automobilis sumedžiotam gyvūnui pervežti buvo naudojamas kitas, ne jo, automobilio, kuriuo buvo parvežtas gyvūnas, jis nevairavo, tai yra sumedžioto žvėries atžvilgiu neatliko jokių aktyvių veiksmų.

2.6. Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jis, pasirašęs patikrinimo aktą Nr. 122 ir neįrašęs jokių pastabų, tokiu būdu pripažino savo kaltę dėl dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje. Apeliantas paaiškina, kad jam būnant sodyboje naktį, atvykus daugybei pareigūnų, buvo nurodyta parašyti paaiškinimus bei pasirašyti surašytame akte, todėl net nebuvo abejonių elgtis kitaip, prieštarauti, šalintis nuo pasirašymo, kadangi aplinkybės buvo visiškai aiškios, jog du jam nepažįstami asmenys, kurių vieną paprašytas vežė į bokštelį, pastebėję elnią ir išlipę iš jo (apelianto) automobilio nušovė jam net nematant, nežinant, kuris šovė, todėl įvykio vietoje ir įvykio metu, kuomet pareigūnai tikrino visa sodybą ir rado daugybę kitų uždraustų medžioti objektų, tai nebuvo susiję su juo (apeliantu), nebuvo galimybės ir minties parašyti pastabas, prieštarauti ar ginčytis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. A. neigia jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą, t. y. neigia dalyvavęs medžioklėje, nurodo, kad tik vairavo automobilį ir buvo stebėtojas, vežęs savo automobiliu kitus medžiotojus, kelia versiją, jog elnias buvo nušautas jau išlipus iš jo (T. A.) automobilio. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

4.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino byloje esančius pirminius medžiotojų paaiškinimus, kuriuose, pasak apelianto, esama padaryta klaidų, aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

4.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant T. A. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų nusižengimų klausimą duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

4.3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.

4.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių T. A. kaltę medžiojus draudžiamu būdu ir sumedžiotą elnią neteisėtai pergabenus. Minėta, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie duomenys administracinio nusižengimo byloje gali būti laikomi įrodymais, ir vienas iš tokių įrodymų yra asmenų paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti esminių prieštaravimų neturinčiais, pirminiais įvykyje dalyvavusių asmenų (T. A., G. P., P. P., S. L., M. P.) paaiškinimais (b. l. 13, 14, 16, 17, 18), nes visi paaiškinimai buvo duoti laisva paaiškinimus davusių asmenų valia (nė vienas teisme nenurodė, kad jiems galėjo būti daromas koks nors spaudimas ir pan.), nė vienas iš paminėtų asmenų neatsisakė duoti paaiškinimų, juos surašė ir pasirašė patys paaiškinimus davę asmenys, todėl pagrindo netikėti pirminiais paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nėra. Pažymėtina, kad pats T. A. paaiškinime patvirtino, jog važiuojant automobiliu ir kairėje pusėje pamačius elnią į jį šovė M. P., todėl jie grįžo pasiimti autobusiuko, elnią pasikrovė ir grįžo pas M. P., be to, nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 13). Taigi, būtų visiškai nelogiška patyrusiam medžiotojui (T. A. nuo 2006 m. yra medžiotojas (b. l. 20)) prisipažinti ir gailėtis dėl padarytų medžioklės pažeidimų, jei tokių T. A. nebūtų padaręs. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys, kad T. A. kaltę pagrindžia ir kitų asmenų pirminiai paaiškinimai, nes visi paaiškinimus davę asmenys iš esmės patvirtino, kad prie nušauto elnio pargabenimo prisidėjo ir T. A., be to, P. P. nurodė, kad į elnią buvo šauta pro T. A. mašinos langą, ir tai padarė M. P., o S. L. nurodė, jog negali pasakyti, kuris iš mašinos gale sėdėjusių asmenų šovė, tai šiuo atveju patvirtina P. P. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad buvo medžiojama draudžiamu būdu, t. y. iš automobilio (b. l. 14, 16, 17, 18). Nors apylinkės teisme apklausiami P. P., S. L. nurodė skirtingas įvykio aplinkybes nei buvo nurodę savo pirminiuose paaiškinimuose – neva į elnią buvo šauta jau išlipus iš T. A. automobilio, be to, tiek minėti liudytojai, tiek G. P. taip pat pakeitė savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, neva T. A. niekaip neprisidėjo prie sumedžioto elnio pakrovimo ir pargabenimo, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad minėtais liudytojų ir T. A. pakeistais parodymais yra siekiama, jog T. A. išvengtų atsakomybės, sudarant įspūdį, kad tik G. P. ir M. P. dalyvavo medžioklėje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis teisme minėtų liudytojų ir T. A. duotais parodymais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai teisme neįvardijo jokių objektyvių priežasčių, kodėl teisme jie nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes nei buvo nurodę savo pirminiuose paaiškinimuose, todėl, kaip jau anksčiau minėta, nėra pagrindo nesivadovauti pirminiais byloje esančiais asmenų paaiškinimais. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju T. A. kaltę patvirtina ir 2018 m. lapkričio 2 d. patikrinimo aktas Nr. 122 ir prie jo pridėti priedai (b. l. 11, 12, 15, 19, 24, 27), iš kurių matyti, kad T. A. pasirašė po minėtu patikrinimo aktu ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jokių pastabų, prašymų nepateikė, tai šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad T. A. patikrinimo metu sutiko su padarytais medžioklės pažeidimais.

4.5. Nors skunde nurodoma ir tai, kad Kelmės teismo rūmuose išnagrinėtoje byloje Nr. Al1-528-322/2019 faktai apie ginklo panaudojimą per langą buvo paneigti, atmesti kaltinimai, sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas ne jo (T. A.) atsakomybės klausimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, be to, minėtoje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir faktai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apie ginklo panaudojimą per langą, minėtoje byloje nebuvo paneigti.

4.6. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog T. A. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina T. A. kaltę padarius medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. A. padarė ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus nusižengimus. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir T. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė