- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-119-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00060-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Pažeidėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi P. P. atimta teisė medžioti dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. P. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 2 d. apie 19 val. 35 min. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, greta (duomenys neskelbtini) esančiame miške, T. A. vairuojant automobilį „FORD Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pro kurio langą M. P., nebūdamas įrašytas į 2018 m. spalio 30 d. išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisės medžioti, graižtviniu ginklu MP18, 308 Winchester Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. P., sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurį iš sumedžiojimo vietos P. P., nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą, neturėdamas teisės medžioti, kartu su kitais medžiotojais pergabeno (pakrovė) į M. P. priklausantį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir M. P. pargabeno (parvežė) elnią į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais P. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Visi medžioklėje dalyvavę asmenys aiškiai nurodė, kad medžioklės plotuose jie buvo, nes vežė G. P. į medžiotojų bokštelį, o patys turėjo apžiūrėti ar medžiojamuose plotose nėra šernų išraustų vietų. Nuvykus prie bokštelio jo sūnus G. P. kartu su M. P. išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti automobilyje, todėl nežino, kas įvyko po to, kai sūnus su M. P. išlipo. Tik vėliau jis sužinojo, kad M. P. sūnaus ginklu nušovė selekcinį tauriojo elnio patiną. Nušovus žvėrį visi nuvažiavo į M. P. sodybą, tuomet jis kartu su G. P. ir M. P. persėdo į M. P. automobilį „VW Transporter“ ir nuvažiavo parvežti nušauto žvėries. Iš paskos su automobiliu „Ford Ranger“ važiavo T. A. ir S. L.. Nuvykus prie nušauto elnio M. P. kartu su G. P. žvėrį pakrovė į automobilį „VW Transporter“ bei visi kartu grįžo į M. P. sodybą, kur netrukus atvyko institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai. Jis nekrovė elnio į automobilį, neatliko jokių veiksmų, nes nebuvo būtinybės bei dėl savo sveikatos ? nugaros skausmo. Neaišku, kuo remiantis teismas konstatavo, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktį, nes jis minėto gyvūno nekrovė, negabeno (gabeno M. P. su jam priklausančiu automobiliu), jo dorojo (aplinkos apsaugos departamento pareigūnai užfiksavo nušautą gyvūną gulintį automobilyje). administracinio nusižengimo teisenoje nėra bendrininkavimo instituto, todėl teismas nepagrįstai jį veiksmus su kitų asmenų veiksmais. Pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas tik priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, todėl jam neatlikus jokių veiksmų teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiama asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. P. P. žinojo, kad jo sūnus G. P. neturi medžiotojo selekcininko kvalifikacijos, tai reiškia, kad jis neturi teisės medžioti suaugusių elninių žvėrių patinų. G. P. neturėdamas teisės medžioti suaugusio tauriojo elnio patino, perdavė graižtvinį medžioklinį šautuvą M. P., t. y. asmeniui neįrašytam į medžioklės lapą, ir M. P. nušovė suaugusio tauriojo elnio patiną. Taigi elnias buvo nušautas neteisėtai. Be to, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2018 m. lapkričio 13 d. pranešime nurodoma, kad briedžius, tauriuosius elnius būrelio nariai gali medžioti tik bendrose būrelio organizuojamose medžioklėse, o ne individualiai medžiodamas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisme M. P. ir T. A. aiškiai nurodė, kad neteisėtai sumedžiotą suaugusį tauriojo elnio patiną į M. P. priklausantį „VW Transporter“ automobilį krovė keturiese: M. P., G. P., S. L. ir P. P.. Pasikrovę M. P. kartu su P. P. ir G. P. neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną parsivežė į M. P. sodybą. Tai reiškia, kad P. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunkčio nuostatą.
3.2. Institucijos vertinimu, P. P. paskirta administracinė nuobauda nėra pernelyg griežta, ji atitinka padaryto ir užfiksuoto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes P. P. šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisykles. Taip pat pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų pasisako dėl P. P. kaltės gabenant neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną.
5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta visų, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados, todėl pagrįstai P. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
7. ANK 290 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės taisykles. Nagrinėjamu atveju P. P. nubaustas už tai, jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintą draudimą gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną. Motyvai ir tikslai nėra ANK 290 straipsnyje nusižengimo sudėties požymis, todėl priežastys, kodėl P. P. atvyko į medžioklės plotą, kodėl atliko neteisėtus veiksmus, neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. P., G. P., T. A., M. P. ir S. L. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausantį medžioklės plotą, nes G. P. ketino dalyvauti medžioklėje „ant palaukimo“. M. P., nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą, draudžiamu būdu ? iš automobilio ? nušovė tauriojo elnio patiną. M. P. priklausančiu automobiliu elnias buvo išgabentas iš medžioklės ploto, kuriame gyvūnas buvo nušautas, ir nuvežtas į M. P. sodybą. Nors apeliantas teigia nežinojęs, kad medžioklė buvo vykdoma neteisėtai, nepadėjęs išgabenti neteisėtai sumedžioto elnio, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių P. P. kaltę. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kad P. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintą draudimą, nes jis padėjo pergabenti neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną.
9. Medžioklės taisyklių 21 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad prieš pradedant medžioklę medžioklės lape turi būti surašyti visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai, jų medžioklės bilieto numeriai, o medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai turi pasirašyti medžioklės lape ir savo parašu patvirtinti, kad dalyvauja medžioklėje. Įvertinus medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), P. P. ir M. P. rašytiniuose paaiškinimuose bei patikrinimo akte nurodytas aplinkybes įrodyta, kad M. P., nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą, draudžiamu būdu ? iš automobilio ? nušovė tauriojo elnio patiną, t. y. gyvūną, kurio medžioklė pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą yra limituojama. (b. l. 16, 17, 19, 27) Medžioklės taisyklių 22 punkte numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nebuvo įrašytas medžioklės lape kaip medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas, kad jis nušovė tauriojo elnio patiną, tai reiškia, kad medžioklės lapas nebuvo tinkamai užpildytas, todėl vadovaujantis Medžioklės taisyklių 20 punktu toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu, medžiotojas neturinčiu teisės organizuoti ir vykdyti medžioklės tame medžioklės plote. Kadangi P. P. nuo 2003 m. yra medžiotoju (b. l. 29–32), tai reiškia, kad jam buvo žinomos Medžioklės taisyklių turinys, kad M. P. neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Nors apeliantas teigia, kad jis negabeno neteisėtai sumedžioto elnio, jo neįkėlė į automobilį, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis kartu su kitais medžioklėje dalyvavusiais asmenimis sugrįžo į medžioklės plotą pasiimti nušauto gyvūno. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P., liudytojai G. P. ir S. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad elnią į automobilį įkėlė M. P. kartu su G. P., pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus atmetė, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos įvykio liudytojai surašė ir pasirašė iškart po įvykio (b. l. 17, 18, 19, 20, 21), patikrinimo aktas (b. l. 16). Be to, įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-528-322/2019 nustatyta, kad P. P. padėjo į automobilį įkelti neteisėtai sumedžiotą elnią. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad P. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintą draudimą, nes jis padėjo pergabenti neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną iš medžioklės ploto į M. P. sodybą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.