Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B. k.“, tretiesiems asmenims likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „B.“, LUAB „A.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad VŠĮ E. ir UAB „B.“ 2020 m. liepos 20 d. pasirašė statybos rangos sutartį. UAB „B.“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui VŠĮ E. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą kartu su laidavimo draudimo liudijimu (polisu), pagal kurį VŠĮ E. atlyginami jos patirti tiesioginiai nuostoliai, susiję su dėl draudėjo (UAB „B.“) kaltės atsiradusių defektų šalinimų, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu sutartyje numatytomis sąlygomis. Remiantis sutarties Nr. 719500455 sudarytos su UAB „B. k.“, UAB „B.“ ir UAB "A." (kontralaidavimo sutartis) 2 p., prievolių neįvykdžius, skolininkas (UAB „B.“) ir laiduotojas (UAB „B. k.“ ir UAB „A.“ ) atsako kreditoriui (AB „Lietuvos draudimas”) solidariai. Ieškovė nustačiusi, kad garantiniu laikotarpiu atsirado daugiabučio namo defektai ir kad įvykis yra draudžiamasis iš viso išmokėjo 9 703,19 Eur draudimo išmoką. Kadangi UAB „B.“ kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos neatlygino, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-278-368/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „B.“, o 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-358-883/2024 - UAB „A.“, reikalavimą reiškia solidariam skolininkui (laiduotojui) UAB „B. k.“.

Atsakovei UAB „B. k.“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atsakovei ir atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo – LUAB „A.“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į partikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimą atidėti neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „B.“ sudarė sutartį Nr. 719500455, kuria AB „Lietuvos draudimas“ laiduoja VšĮ „E.“ už draudėjo UAB „B.“ įsipareigojimų pagal su VšĮ „E.“ 2020 m. liepos 20 d. pasirašytą sutartį Nr. K.10/07/20 dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo (toliau – Sutartis) vykdymą (1 punktas). AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo VšĮ „E.“ tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą atlyginti VšĮ „E.“ jo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl UAB „B.“ kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu UAB „B.“ neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 42 140,79 Eur draudimo sumos (2 punktas). Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte Nr. 719500455, Laidavimo draudimo liudijime Nr. 719500455, Serija LD Nr. 120922657, draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. liepos 28 d.

Laidavimo sutartimi Nr. 719500455 UAB „A.“ ir UAB „B. k.“ įsipareigojo atsakyti AB „Lietuvos draudimas“, jeigu UAB „B.“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 719500455 bei draudimo liudijimą Nr. 719500455, neviršijant bendros 42 140,79 Eur laidavimo sumos (1 punktas).

(duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija 2024 m. birželio 17 d. pretenzija kreipėsi į UAB „B.“ dėl atsiradusių ir pastebėtų statybos darbų ir medžiagų broko, prašydamas nedelsiant pašalinti atsiradusį darbo broką. UAB „B.“ 2024 m. liepos 10 d. raštu Nr. 0710/1 nurodė, kad realių galimybių ištaisyti defektus neturi. 2024 m. liepos 29 d. AB „Lietuvos draudimas“ raštu informavo UAB „B.“, UAB „B. k.“, UAB „A.“ apie užregistruotą žalą, siūlė tiesiogiai su kreiptis į naudos gavėją dėl defektų ištaisymo ir/ar žalos atlyginimo.

UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 8 609,15 Eur sumai už atliktus darbus objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), kurie detalizuoti Atliktų darbų akte Nr. 1. A. B. įmonė DNSB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už medžiagas 334,04 Eur sumai, 2024 m. spalio 7 d. – 97,91 Eur sumai, V. M., vykdantis individualią veiklą, už darbus 2023 m. gruodžio 29 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Serija AA Nr. 1047480 570 Eur sumai, 2024 m. spalio 7 d. – Serija AA Nr. 1071803 202,09 Eur sumai. AB „Lietuvos draudimas“ 2024 m. spalio 24 d. Turto žalų skyriaus sprendimais dėl draudimo išmokos už 2024 m. liepos 24 d. įvykio metu patirtą žalą (bylos Nr. 4063221) nusprendė UAB „K.“ išmokėti 8 609,15 Eur išmoką; DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai 1 094,04 Eur. UAB „K.“ ir DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai išmokos išmokėtos 2024 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymais Nr.34002932, Nr. 34002933. 2024 m. spalio 24 d. raštu AB „Lietuvos draudimas“ informavo VšĮ „E.“ apie išmokėtas išmokas, pašalinus daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), defektus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „B.“ Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-278-368/2024 iškelta bankroto byla; 2025 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-116-368/2025 nutarta likviduoti dėl bankroto.

Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo

Draudimo sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas, tai ją įvykdys laiduotojas (draudikas); šia sutartimi yra užtikrinama, kad naudos gavėjas gautų draudimo išmoką ekonominiams nuostoliams padengti, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo (žr. šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Taigi, laidavimo draudimo sutarčiai yra būdinga tai, kad draudėjas, sudarydamas šią sutartį, nesiekia apsisaugoti nuo nuostolių pats, tačiau siekia įvykdyti naudos gavėjo reikalavimus – draudėjui pažeidus prievolę naudos gavėjui, draudikas išmoka pastarajam draudimo išmoką ir įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti šią sumą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Tai reiškia, kad sudarius laidavimo draudimo sutartį draudiko pareiga sumokėti draudimo išmoką yra, be kita ko, priklausoma nuo to, ar draudimo išmokos siekiančiam subjektui buvo sukelta reali žala ir koks yra šios žalos dydis, nes nuostolių draudimo sutartims yra būdinga tai, kad draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, sumokėti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu buvo patirta realių nuostolių, o jo išmokėtos draudimo išmokos dydis turi atitikti dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių dydį ir negali jų viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-823/2023).

Nagrinėjamu atveju, nė viena iš šalių neginčija fakto, kad draudiminiu laikotarpiu (nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. liepos 28 d.), t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 17 d. LUAB „B.“ teiktos pretenzijos, LUAB „B.“ pažeidė Sutarties sąlygas, Sutartyje numatytus statybos darbus atliko su defektais ir jų, gavusi pretenziją, nepašalino, dėl ko draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atliko gauto pranešimo apie žalą administravimą, išmokėjo naudos gavėjui iš viso – 9 703,19 Eur dydžio draudimo išmoką. Duomenų, kad visa ar dalis išmokėtos sumos ieškovei buvo padengta, byloje nėra – nei atsakovė, nei tretieji asmenys šių aplinkybių neįrodinėjo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš draudėjo – LUAB „B.“, pažeidusios Sutartį, grąžinti šią sumą.

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (inter alia, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Šalys 2021 m. rugpjūčio 2 d. laidavimo sutartyje Nr. Nr. 719500455 susitarė, kad prievolių neįvykdžius, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai (2 punktas); laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą (7 punktas). Todėl, remdamasis Laidavimo sutarties nuostatomis ir kasacinio teismo praktika teismas konstatuoja, jog solidarios atsakomybės atveju ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir skolininkę (LUAB „B.“), kuriai iškelta bankroto byla, ir laiduotoją (UAB „B. k.“, LUAB „A.“). Išdėstyto pagrindu ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas, papildomai atkreipiant dėmesį, kad, patenkinus šį ieškinį, ieškovė nėra susaistyta pareiga atsisakyti reikalavimų LUAB „B.“ bankroto byloje, kadangi solidarią prievolę, ieškovės pasirinkimu, privalo dengti tiek LUAB „B.“, tiek UAB „B. k.“.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas (bauda, delspinigiai) ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, kasacinio teismo išaiškinta, kad tiek pagrindinio skolininko bankroto bylos iškėlimo atveju laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, jog kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto, restruktūrizavimo byloje (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Taigi iškėlus bankroto bylą palūkanos pagrindiniam skolininkui nebeskaičiuojamos, o kartu – nebegali būti skaičiuojamos ir laiduotojui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-518-330/2021).

LUAB „B.“ bankroto byla iškelta 2024 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-278-368/2024, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Apeliaciniam teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024 nusprendus palikti 2024 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą, todėl LUAB „B.“ ir jos laiduotojams procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu ši civilinė byla pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimo“ ieškinį atsakovei UAB „B. k.“ iškelta 2024 m. lapkričio 27 d., priėmus ieškinį, todėl reikalavimas dėl procesinių palūkanų atmestinas.

Ieškinį iš esmės patenkinus (prašymas priteisti procesines palūkanas yra procesinio pobūdžio, nėra savarankiškas žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 218,00 Eur žyminis mokestis, 500 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, valstybei – 25,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. k.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 9 703,19 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 19 centų) skolą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. k.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 718,00 Eur (septynių šimtų aštuoniolikos eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. k.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,25 Eur (dvidešimt penkių eurų 25 centų) pašto išlaidas, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.