Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Lucanica“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl laiduotojo atsakomybės sąlygų

11. Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas neturi kreditorinio reikalavimo teisės į apeliantą, nes pagrindinio skolininko RUAB „Lucanica“ restruktūrizavimo plane apibrėžtas prievolės kreditoriui įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

12. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, jog jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis).

13. Nagrinėjamu byloje atveju nustatyta, kad UAB „Lucanica“ ir ieškovas 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Lucanica“ įsipareigojo grąžinti ieškovui gautą 83 989,81 Eur skolą ir mokėti 1,5 proc. dydžio metines palūkanas iki 2013 m. liepos 30 d. (sutarties 2.2.1 punktas). 2013 m. liepos 30 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai. Paskutiniuoju 2015 m. gruodžio 28 d. priedu Nr. 2 prie paskolos sutarties šalys susitarė pakeisti 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties 2.2.1 punktą, nustatant, jog skola ir palūkanos turi būti grąžinamos iki 2017 m. sausio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi iškelta UAB „Lucanica“ restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. (civilinė byla Nr. B2-116-459/2020). Pagal patvirtintą RUAB „Lucanica“ restruktūrizavimo planą 2018–2021 m. laikotarpiui kreditorius R. R. (ieškovas) yra įtrauktas į kreditorių sąrašą, nustatytos kreditorinių reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl apelianto argumentų, siejamų su pagrindinio skolininko restruktūrizavimo plano reikšme apelianto kaip laiduotojo prievolės atsiradimui ir vykdymui, yra pasisakęs tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-776-943/2020).

14. Teisėjų kolegija, dar kartą pasisakydama dėl pirmiau nurodytų apelianto teiginių, pažymi, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien tik skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip skolininko bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014 ir kt.). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

15. Kaip minėta, paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2017 m. sausio 5 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų paskolos gavėja neįvykdė ? paskolos negrąžino. Taigi restruktūrizuojama UAB „Lucanica“ (pagrindinė skolininkė) savo sutartines prievoles kreditoriui pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs, o apeliantas privalo vykdyti savo kaip solidariojo skolininko įsipareigojimus ir grąžinti skolą. Apeliantas skunde neginčija paskolos negrąžinimo fakto, neaiškina, kad dalis paskolos buvo grąžinta jo ar pagrindinės skolininkės veiksmais, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl laiduotojo atsakomybės apimties

16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas susijęs su restruktūrizavimo bylos pagrindinei skolininkei iškėlimu ir šio teisiškai reikšmingo fakto įtaka skolininko prievolės kreditoriui ir šios prievolės įvykdymą užtikrinančios laiduotojo prievolės apimčiai. Pažymėtina, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.).

17. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi restruktūrizavimo bylos pagrindinei skolininkei iškėlimo metu) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiek pagrindinio skolininko bankroto, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, jog kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byloje (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką restruktūrizavimo procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Taigi iškėlus restruktūrizavimo bylą palūkanos pagrindiniam skolininkui nebeskaičiuojamos, o kartu – nebegali būti skaičiuojamos ir laiduotojui.

18. Šiuo atveju pagal byloje pateiktą ieškovo ir RUAB „Lucanica“ 2018 m. balandžio 25 d. Skolų suderinimo aktą matyti, kad skolos likutis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo 82 921,94 Eur, o nesumokėtos palūkanos sudarė 5 492,51 Eur. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi taip pat patvirtintas 5 492,51 Eur mokėtinų palūkanų RUAB „Lucanica“ įsiskolinimas kreditoriui A. R. restruktūrizavimo byloje. Taigi atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimu užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui apimtį, didesnė prievolės (įsipareigojimų) apimtis negali būti taikoma ir laiduotojui (apeliantui). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš laiduotojo 8 810,46 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., nes palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti iki 2017 m. gegužės 31 d. Nustačius tokias aplinkybes, ieškovui priteistinas palūkanų dydis turi būti mažinamas iki 5 492,51 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl palūkanų ieškovui priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo aktualia teismine praktika (nutarties 16 ir 17 punktai), todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys visiškai tenkintinas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinas palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas byloje prašė priteisti 1 600 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, jo patenkintų reikalavimų dalis sudaro maždaug 96 proc., tad proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 536 Eur žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 600 Eur žyminio mokesčio. Apelianto patenkintų skundo reikalavimų dalis sudaro apie 4 proc., taigi jam iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis sudaro 64 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 82 921,94 Eur (aštuoniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 94 ct) skolą, 5 492,51 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 51 ct) palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 88 414,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 536 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį.“

Priteisti atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.