Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mozavita“ ieškinį atsakovui UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojo parodymų nustatyta, kad 2017-10-31 tarp ieškovo UAB „Mozavita“ ir atsakovo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PVK 2017/10-06, kurios pagrindu paslaugų teikėjas (atsakovas) įsipareigojo pagal užsakovo užsakymą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atsakingai, profesionaliai, rūpestingai, vadovaujantis geriausia praktika suteikti užsakovui projekto valdymo paslaugą projektui „Apžvalgos ratas, Vilnius“ ir atlikti su tuo susijusias procedūras : teikti ataskaitą apie atliekamų darbų eigą ir kokybę, informuoti bei spręsti iškilusias problemas kurios gali neigiamai įtakoti darbų eigą ar terminų nesilaikymą, atstovauti užsakovą valstybinėse institucijose derinant projekto įgyvendinimą bei kitus darbus, aprašytus projekto valdymo biudžete, o užsakovas įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties 2 skyriuje nurodytą paslaugų kainą ir pagal sutarties 2.1 p. nuostatas sutarties bendra paslaugų kaina yra 69428,00 Eur be PVM. Iš Sutarties 2.4 p. nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog mokėjimai yra atliekami avanso principu, t. y. mėnesiu į priekį pagal sutarties priedą Nr. 1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2017-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 883848 ieškovas sumokėjo atsakovui 5600,00 Eur sumą ir 2018-03-19 mokėjimo nurodymu Nr. 03141303 ieškovas sumokėjo atsakovui 10000,00 Eur sumą. Iš 2019-05-19 ieškovo atsakovui pretenzijos turinio nustatyta, kad ieškovas nurodė, jog nuo 2017 metų spalio mėnesio nėra atliktas nei vienas veiksmas ir nėra pateiktas nei vienas dokumentas, kad būtų galima vertinti galimus terminus, darbų apimtis ir kt., be to, patikrinus per savivaldybę, paaiškėjo, jog jokių projektų planų derinimui nebuvo pateikta ir šių duomenų pagrindu ieškovas padarė išvadą, kad situacija ir ateityje nepagerės bei nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama dėl sutarties sąlygų esminių pažeidimų. Be to, taip pat nurodė, kad ieškovo vertinimu sudaryta sutartis yra apsimestinė, kadangi atsakovas neplanavo sudarytos sutarties vykdyti ir ieškovas taip pat pareikalavo, jog atsakovas grąžintų ieškovo sumokėtą 15600,00 Eur avanso sumą. Iš 2019-07-10 ieškovo pakartotinės pretenzijos turinio nustatyta, kad ieškovas ir vėl pareikalavo, jog atsakovas grąžintų ieškovo sumokėtą avansą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2017-11-08 iki 2018-07-19 (imtinai) tarp šalių atstovų vyko susirašinėjimas dėl sutarties vykdymo : 2017-11-08 atsakovo atstovas M. Š. išsiuntė elektroninį laišką ieškovo atstovui V. Z. bei paprašė suteikti informaciją (projektinius skaičiavimus, gaminimo pasą, atitikties sertifikatą pagal GOST) dėl gaminio sertifikavimo galimybių ir kainos nustatymo ; 2017-12-19 atsakovo atstovas išsiuntė laišką elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtinis), kuriuo išsiuntė priminę gautą informaciją iš gamintojo ; 2018-01-19 atsakovo atstovas išsiuntė ieškovui informaciją dėl sertifikavimo procedūrų, konstrukcijų projekto sulyginimo su Europos Sąjungos standartais kainą ir nurodė, jog pastatyto gaminio bandymų su apkrovomis kainą bus galima įvertinti tik pamačius projektą bei rusų kalba pateikė sertifikavimo eksperto surašytus reikalavimus projekto įgyvendinimui aktualiems gamintojams ir medžiagų tiekėjams sertifikuoti ; 2018-01-24 elektroniniu laišku ieškovas pateikė atsakovui klausimus bei išsiuntė informaciją apie projekto eigą ; 2018-01-26 atsakovas išsiuntė ieškovui informaciją apie atliktus darbus bei informavo, jog Sutarties 2.4 p. nuostatų pagrindu turi būti atliktas apmokėjimas tolimesniems darbams atlikti ; 2018-02-16 ieškovas pateikė paklausimą dėl projekto eigos, kuriame nurodė, jog „suprantame turimą mokėjimų uždelsimą pagal Sutartį su Andriaus kompanija“ (t. y. atsakovu) ; 2018-02-19 atsakovas pateikė atsakymus klausimus ir pabrėžė, kad tinkamam bei savalaikiam projekto įgyvendinimui yra būtinas tinkamas bei savalaikis finansavimas ir apmokėjimas pagal Sutartyje apibrėžtą grafiką, t. y. pagal Sutarties 2.4 p. nuostatas, numatantį, jog mokėjimai yra atliekami avanso principu, t. y. mėnesiu į priekį pagal sutarties priedą Nr. 1. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, jog atsakovas į bylą pateikė atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodė, kad vykdant sutartį buvo atlikti šie darbai : 1) filmavimo ir nuotraukų iš "drono" proceso derinimas – koordinavimas, dvi vietovės ; 2) informacijos prašymas iš užsakovo dėl apžvalgos rato sertifikavimo galimybių bei kainos nustatymo, sertifikavimo įmonių paeiška, užklausimas serftifikavimo įmonei dėl sertifikavimo galimybių, reikalingos dokumentacijos išsiaiškinimas, galimybių derinimas (susitikimai, susirašinėjimai) ; 3) apibendrintos informacijos dėl sertifikavimo procedūrų, konstrukcijų projekto sulyginimas su ES standartais kaina bei rusų kalba sertifikavimo eksperto surašyti reikalavimai gamintojams ar medžiagų tiekėjams sertifikuoti, surinkimas ir pateikimas ; 4) vizualizacijų rengimas, pateikimas iš atskirų miesto taškų 5) vietovės vertinimai, informacijos gavimas (inžinerinių tinklų planas) aplink pagedautą vietą ; 6) įvairūs susitikimai bei pokalbiai telefonu su užsakovu. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. parodė, kad ginčo metu jis dirbo UAB „BT Logistika“ direktoriumi ir jis nebuvo ieškovo darbuotoju, be to, jis supažindino ieškovo savininką A. B. su atsakovo direktoriumi A. Kulešiu ir dalyvavo jų derybose asmeniškai bei jų susitikimuose vertė iš rusų į lietuvių kalbą. Be to, ieškovas, prieš susipažinimą su atsakovu, jau buvo pateikęs prašymus savivaldybei ir ieškovui buvo pasiūlytas žemės sklypas prie stoties, tačiau pasikeitus valdžiai projekto vystymas sustojo ir po to, kai jis supažindino ieškovą su atsakovu, buvo pasiūlytas žemės sklypas prie Žaliojo tilto ir ieškovas su atsakovu susitarė, jog sudarys nuomos sutartį su savivaldybe, kad būtų galima pastatyti apžvalgos ratą. Liudytojas V. Z. taip pat parodė, jog jam yra žinoma projekto realizavimo tvarka iš susirašinėjimų bei pokalbių, kurie vyko tarp ieškovo ir atsakovo atstovų ir iš viso įvyko trys susitikimai, kur paskutinis susitikimas buvo prie Žaliojo tilto kavinėje ir buvo atvažiavę Latvijos įmonės atstovai, kadangi jie irgi domėjosi šiuo projektu ir tuo metu jam buvo parodytas planas (t. y. vizualicija), iš kurio buvo matyti, jog apžvalgas ratas telpa nurodytame žemės sklype, tačiau minėta nuotrauka atsakovo ieškovui per jį nebuvo pateikta, be to, miesto plano pjūviai iš atskirų taškų per jį taip pat nebuvo derinami, be to, ir su savivaldybe derinimas dėl projekto bei žemės sklypo išskyrimo per jį taip pat nebuvo derinamas. Liudytojas V. Z. parodė, kad dėl žemės sklypo išskyrimo ieškovas teigė, jog priešais žemės sklypą buvo pastatas, priklausantis paveldui, ir ieškovui kilo klausimas, ar ieškovui nekils problemų, tačiau jokių dokumentų dėl to nebuvo pateikta, kadangi visas derinimas vyko tik žodžiu, be to, per jį nebuvo pateiktos jokios atsakovo ataskaitos apie jokius atliktus darbus ir jis net nežino, ar visgi iš viso buvo suformuotas žemės sklypas projektui įgyvendinti, kadangfi tik vėliau jis sužinojo, jog žemės sklypas jau buvo suformuotas savivaldybės ir ten jau buvo įsisavintos ES lėšos bei jau jame buvo pastatyta tinklinio aikštelė. Liudytojas V. Z. taip pat parodė, jog jokie atsakovo darbai nebuvo atliekami, be to, 2017-09-01 naktinės nuotraukos buvo padarytos su dronu ir jas padarė filmavimo komanda, kurią atsakovas davė ieškovui, be to, apskritai buvo filmuojama tris kartus, t. y. Stoties rajone, prie PC „Akropolis“ aikštelės bei prie Žaliojo tilto ir Baltojo tilto ir prie PC „Akropolis“ aikštelės bei Žaliojo tilto ir Baltojo tilto atlikti filmavimai buvo atlikti tuomet, kai sutartis jau buvo pasirašyta, be to, su sertifikavimu buvo visiškai kitokia situacija, kadangi ieškovas šios palaugos iš atsakovo neprašė, tačiau atsakovas nurodė, jog sertifikavimo reikės. Be to, jis nežino, kada ieškovas baigė bendradarbiauti su atsakovu ir jis matė tik vieną vizualizaciją, kuri jam buvo siųsta elektroniniu paštu, o kitų vizualizacijų jis nematė.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuotjama, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės : 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (LAT 2008-06-25 nutartis Nr. 3K-3-337/2008).

LR CK 1.86 str. nuostatose yra numatyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja ir tokiems sandoriams yra taikomos LR CK 1.80 str. 2 d. teisės normos, t. y. taikoma restitucijos teisinis institutas. Be to, teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog neturi jokių realių padarinių, be to, tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, kadangi sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (LAT 2000-10-09 nutartis Nr. 3K-3-974/2000). Be to, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet reikia vertinti jas kompleksiškai, t. y. tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Ištyręs šioje civlinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad visgi ieškovas pilnai įrodė aplinkybes, nurodytas ieškinyje dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad 2017-10-31 tarp ieškovo UAB „Mozavita“ ir atsakovo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PVK 2017/10-06, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atsakingai, profesionaliai, rūpestingai, vadovaujantis geriausia praktika suteikti ieškovui projekto valdymo paslaugą projektui „Apžvalgos ratas, Vilnius“ bei atlikti su tuo susijusias procedūras : teikti ataskaitą apie atliekamų darbų eigą ir kokybę, informuoti bei spręsti iškilusias problemas kurios gali neigiamai įtakoti darbų eigą ar terminų nesilaikymą, atstovauti ieškovą valstybinėse institucijose, derinant projekto įgyvendinimą bei kitus darbus, aprašytus projekto valdymo biudžete, o ieškovas įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties 2 skyriuje nurodytą paslaugų kainą ir pagal sutarties 2.1 p. nuostatas sutarties bendra paslaugų kaina yra 69 428,00 Eur be PVM. Be to, iš Sutarties 2.4 p. nuostatų taip pat matyti, kad šalys taip pat susitarė, jog mokėjimai yra atliekami avanso principu, t. y. mėnesiu į priekį pagal sutarties priedą Nr. 1., tokiu būdu 2017-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 883848 ieškovas sumokėjo atsakovui 5 600,00 Eur sumą bei 2018-03-19 mokėjimo nurodymu Nr. 03141303 ieškovas sumokėjo atsakovui dar 10 000,00 Eur sumą. Be to, iš 2019-05-19 ieškovo atsakovui pretenzijos turinio matyti, jog ieškovas nurodė, kad nuo 2017 metų spalio mėnesio nėra atliktas nei vienas veiksmas bei nėra pateiktas nei vienas dokumentas, jog būtų galima vertinti galimus terminus, darbų apimtis ir kt., be to, patikrinus per savivaldybę, ieškovui paaiškėjo ir ta aplinkybė, kad jokių projektų planų derinimui iš atsakovo pusės nebuvo pateikta ir šių duomenų pagrindu ieškovas padarė išvadą, jog situacija ir ateityje tikrai nepagerės, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu.

Iš ginčo sutarties turinio matyti, kad šiuo atveju šalių sutarties objektas yra nestandartinis bei netipinis, t. y. iškirtinio objekto (apžvalgos rato) projekto įgyvendinimas, ir šalys ginčo sutaryje sutarė, jog atsakovas įsipareigoja atsakingai, profesionaliai, rūpestingai, vadovaujantis geriausia praktika suteikti ieškovui projekto valdymo paslaugą bei taip pat įsipareigoja atlikti ir su tuo susijusias procedūras : teikti ataskaitą apie atliekamų darbų eigą ir kokybę, informuoti bei spręsti iškilusias problemas, kurios gali neigiamai įtakoti darbų eigą ar terminų nesilaikymą, atstovauti ieškovą valstybinėse institucijose, derinant projekto įgyvendinimą bei kitus darbus, aprašytus projekto valdymo biudžete, o ieškovas įsipareigoja už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties 2 skyriuje nurodytą paslaugų kainą ir pagal sutarties 2.1 p. nuostatas sutarties bendra paslaugų kaina yra 69 428,00 Eur be PVM.

Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR CPK 178 str. nuostatomis, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir tai yra šalių pareiga, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo įrodyti tas aplinkybes, jog atsakovas pilnai įvykdė/vykdė savo prisiimtus sutatinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas nurodė, kad nuo ginčo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovas neatliko nei vieno veiksmo, kurį būtų galima vertinti, kaip minėtos paslaugų teikimo sutarties vykdymą, be to, nėra pateikta nei vienos ataskaitos apie atliktus darbus bei šių darbų eigą, be to, nebuvo kreiptasi ir į savivaldybę dėl projekto rengimo bei derinimo. Atsakovas nurodė, kad atsakovas visgi atliko jam pavestus darbus ir į šią civilinę bylą pateikė atliktų darbų ataskaitą, tačiau projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas išimtinai tik dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl nereguliaraus finansavimo bei apmokėjimo už paslaugas.

Teismas daro išvadą, kad iš įrodymų viseto šioje dalyje (t. y. pateiktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų ir kt.) visgi negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas tinkamai įvykdė/vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais ar šalių žodinės derybos negali būti laikomos atsakovo tinkamai atliktais sutartiniais įsipareigojimais, kadangi tik tokie atsakovo atlikti veiksmai nesuponavo jokio realaus galutinio rezultato ar atlikto darbo, t. y. iš atsakovo pusės nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie realiai padarytus užklausimus atitinkamoms institucijoms dėl projekto derinimo, taip pat nėra pateikta ir jokių planų, ataskaitų, kokius visgi darbus kokioje apimtyje atsakovas pagal sutartį padarė, be to, taip pat nėra jokių realių įrodymų ir apie tai, ar atsakovas yra pradėjęs derinimo klausimus dėl žemės sklypo suteikimo bei žemės sklypo tinkamumo projekto įgyvendinimui ir kt., todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra vertintini kritiškai (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad esminis bei pagrindinis klausimas, kurį turėjo išspręsti pradiniame etape atsakovas, tai yra : 1) ar miestui yra įdomus projektas „Apžvalgos ratas“ ; 2) kurioje Vilniaus vietoje toks projektas (jeigu yra teigiamas suinteresuotumas miesto) gali būti įgyvendintas ir suderinimas su miesto plėtros tarnyba dėl miesto tarnybų (architektūros, sanitarinė, ir t.t.) preliminarių pritarimų bei 3) žemės sklypas šiam projektui, jo galimi matmenys ir galimas sklypo formavimas, o tai reiškia, jog turi būti gautas miesto priešprojektinis sutikimas ir nurodytas preliminarus žemės sklypas, kuriame ieškovo sąskaita ir miesto sutikimo pagrindu, būtų atliekami grunto geodeziniai tyrimai pradėti apžvalgos rato projektinius darbus.

Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad aukščiau nurodyti veiksmai negali būti grindžiami žodiniais susitarimais bei derinimais, kadangi jie turi būti raštiški bei įpareigojantys ne tik ieškovą kaip investorių, bet ir miestą, kaip naudos gavėją, be to, sertifikavimo klausimai, atitikimai ES standartams, šiame etape bendrai neturėjo būti sprendžiami, kadangi dar nėra pradinio ar pagrindinio preliminaraus sprendimo, ar patsai siūlomas projektas „Apžvalgos ratas“ yra įdomus bei reikalingas miestui.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas į šią civilinę bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo (t. y. dokumento), kuris patvirtintų šių procedūrų pradėjimą, miesto sutikimą bei pritarimą minėtam projektui, arba miesto atsisakymą šį projektą priimti, o bet koksai šalių bendravimas elektroniniais laiškais bei asmeniniais susitikimais negali būti vertinamas atlikto darbo įrodymu, ypač neatlikus nei vieno konkretaus veiksmo, teikiant šalių sutartimi numatytas paslaugas, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina ir tai, kad nuo šalių sutarties sudarymo momento iki šiol jau yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas (t. y. apie trys metai) ir šis trijų metų laikotarpis yra laikytinas tikrai protingu terminu net ir nestandartinės sutarties salygų pradėjimo vykdymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas šiuo atveju atsakovui yra pervedęs 15 600,00 Eur sumą (avansiniais mokėjimais), tačiau per trijų metų laikotarpį nesant jokių atsakovo realių atliktų veiksmų su galutiniu rezultatu, ieškovas pagrįstai nutraukė tolesnius avansinius mokėjimus atsakovui, kadangi atsakovas jokių realių veiksmų su galutiniu rezultatu nėra atlikęs.

Teismas daro išvadą, kad iš šioje civilinėje byloje esančio įrodymų viseto matyti, jog šiuo atveju ieškovas iš atsakovo pagrįstai tikėjosi sutarties tinkamo įvykdymo bei turėjo pagrįstus sutartinius lūkesčius atsakovo atžvilgiu, kadangi ieškovas sumokėjo pradinius avansinius mokėjimus atsakovui už ateityje būsimus bei atliekamus darbus, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų per trijų metų laikotarpį tinkamai neįvykdė ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra, kurie patvirtintų tas aplinkybes, jog atsakovas visgi tinkamai įvykdė/vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas taip pat pilnai sutinka ir su ieškovo atstovo argumentais apie tai, jog atsakovo į šią civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai (nuotraukos ir kt.) nėra susijusios su tinkamu ginčo sutarties įvykdymu/vykdymu, kadangi tokie rašytiniai įrodymai nėra identifikuoti ir jie yra bendro pobūdžio (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas taip pat daro išvadą, kad iš šioje civilinėje byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog atsakovas per trijų metų laikotarpį visgi neplanavo bei nesiekė atlikinėti jokių veiksmų, be to, nesiėmė ir jokios iniciatyvos, kad ginčo sutartis būtų tinkamai vykdoma, t. y. atsakovas visgi neplanavo sukurti sutarties teisinių padarinių ir tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas sudarė tariamą sandorį, kadangi esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad toksai sandoris realiai yra nevykdomas.

Pažymėtina ir tai, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra - šalių valios simuliacija, kuria yra siekiama sudaryti vaizdą, jog yra šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų, ir kadangi atsakovas šiuo atveju per visą sutarties galiojimo laiką nepateikė ieškovui nei vienos ataskaitos apie atliktų ar atliekiamų darbų eigą, tai yra darytina išvada, jog tokiu būdu atsakovas ieškovo sąskaita atliko tik savo finansinės veiklos kreditavimą, t. y. nuo pat pradžių veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, turėdamas tik ketinimus gauti tariamą avansinį mokėjimą būsimiems darbams, kaip savo veiklos kreditavimą, bei neplanuodamas sudarytą sutartį vykdyti ir simuliuodamas sutarties realumo įvaizdį bei šiuo atveju neatskleidė ieškovui savo tikrųjų ketinimų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir yra nutrauktina tarp ieškovo ir atsakovo 2017-10-06 sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PVK 2017/10-16 bei yra taikytina restitucija, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 15 600,00 Eur sumą, o atsakovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK 1.86 str. 1 d., 6.217 str., 6.221 str., 6.222 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 389,00 Eur žyminis mokestis.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti tarp ieškovo UAB „Mozavita“, į.k. 302861153 ir atsakovo UAB „Projektų valdymo kompanija“, į.k. 302452733 2017-10-06 sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. PVK 2017/10-16 ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą UAB „Projektų valdymo kompanija“, į.k. 302452733 grąžinti ieškovui UAB „Mozavita“, į.k. 302861153 15 600,00 Eur sumą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Projektų valdymo kompanija“, į.k. 302452733 ieškovo UAB „Mozavita“, į.k. 302861153 naudai 389,00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.