- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-651-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būskaita“
- Atsakovas
- A. K., N. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būskaita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7938-650/2019, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būskaita“ ieškinį atsakovams A. K. ir N. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būskaita“ kreipėsi į teismą actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2018-12-17 dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. K. neatlygintai perleido atsakovo N. K. asmeninėn nuosavybėn 0,0576 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 2018-12-17 dovanojimo sutartį ieškovė prašo taikyti restituciją natūra ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. K. ir N. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad dovanojimo sandorio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas A. K. turėjo vienas kitam kreditorinių reikalavimų iš darbo teisinių santykių, ieškovės reikalaujama suma nebuvo tokia didelė, jog atsakovas jos negalėtų atlyginti pagal savo turimas pajamas, be to, priverstinis vykdymas per antstolį nėra pradėtas atsakovo atžvilgiu.
3. Teismas byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, manydamas, kad tokiu būdu bus geriau pasirengta bylos nagrinėjimui. Parengiamųjų posėdžių metu šalys laikėsi savo pozicijų ginče, teikė papildomus duomenis, atsisakė tartis taikiai, neprašė taikyti galimą ginče teisminę mediaciją. Antrojo parengiamojo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi išaiškino ieškovei procesinę pareigą tikslinti savo reikalavimus atsižvelgiant į ieškinio sumą – 16 293 Eur, kadangi atsakovas A. K. šiuo metu ieškovei skolingas apie 4000 Eur, tuo pagrindu teismas nustatė papildomą 14 dienų terminą ieškovei patikslinti savo reikalavimus ir pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Po parengiamojo posėdžio gautas ieškovės prašymas teismui raštu išaiškinti pačiai ieškovei, ką ir per kokį terminą ieškovė įpareigota padaryti civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą – iki 2019-09-18 pašalinti teismo nurodytus paaiškėjusius ieškinio turinio bei jo priedų trūkumus. Išaiškino ieškovei, kad per nustatytą terminą paaiškėjusių ieškinio trūkumų nepašalinus ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.
5. Teismas įpareigojo ieškovę UAB „Būstkaita” pateikti argumentus kodėl, pasirinkta kreditorės (ieškovės) pozicija ginčyti visų trijų nekilnojamųjų daiktų dovanojimą, kai galbūt vieno iš jų vertės pakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, nes ieškinio suma pagal dovanojimo sandoriu perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę yra 16 293 Eur, o ieškovės reikalavimas skolininkui siekia iki 4000 Eur. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovei savo teisių gynimo aspektu būtina tikslinti ieškinio aplinkybes, susijusias su actio Pauliana sąlygomis ir galimu skolininko nemokumu, tai yra pateikti duomenis, kokia pinigų suma vykdymo procese yra areštuotos skolininko A. K. sąskaitos bankuose, kokia suma jau išieškota skola kreditorei bei numatoma išieškoti iš skolininko gaunamų periodinių pajamų pagal antstolio R. K. patvarkymus vykdomojoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Būskaita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės UAB „Būstkaita” ieškinio dalykas yra aiškus, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, prie ieškinio pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti po antrojo parengiamojo teismo posėdžio neva paaiškėję ieškinio trūkumai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo teismui nenagrinėti jau pradėtos bylos.
6.2. Apeliantės nuomone, teismas iš esmės išnagrinėjo bylą, nes sprendė klausimus, kurie nespręstini ieškinio priėmimo stadijoje, neatsižvelgė į teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą. Kreditorė, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, neprivalo kartu reikšti ieškinio reikalavimo dėl savo turimos reikalavimo teisės įgyvendinimo.
7. Atsakovai A. K. ir N. K. klausimą dėl ieškinio trūkumų paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
11. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
12. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau jame taip pat privalo būti nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas), taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
13. Ieškinio dalykas ir pagrindas – tai esminiai ieškinio elementai, kurie individualizuoja kiekvieną konkretų ginčą, apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas kitai ginčo šaliai (atsakovui) parengti atsikirtimo argumentus, todėl šie du elementai privalo būti nurodyti kiekviename ieškinyje. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011), todėl jis negali vietoje šalių suformuluoti arba pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, savo nuožiūra apibrėžti ginčo ribas.
14. Aplinkybė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, gali paaiškėti jau po ieškinio priėmimo, nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju teismas taip pat turi nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o pastarajam nepašalinus nurodytų trūkumų, palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, gali būti teikiamas atskirasis skundas (CPK 115 straipsnio 5 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parengiamųjų teismo posėdžių metu, įvertinęs actio Pauliana taikymo ypatumą, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra įpareigojo apeliantę pateikti argumentus, kodėl pasirinkta kreditorės pozicija ginčyti visų trijų nekilnojamųjų daiktų dovanojimą, kai galbūt vieno iš jų vertės pakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, nes ieškinio suma pagal dovanojimo sandoriu perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę yra 16 293 Eur, o ieškovės reikalavimas atsakovams siekia 4000 Eur.
16. Šiuo atveju ieškovės ieškinio dalykas yra ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2018-12-17 dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas A. K. neatlygintai perleido atsakovo N. K. asmeninėn nuosavybėn 0,0576 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 2018-12-17 dovanojimo sutartį ieškovė prašo taikyti restituciją natūra. Pareikšto ieškinio pagrindas – ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia materialųjį teisinį reikalavimą, dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes.
17. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, ieškovė buvo pakankamai aiškiai apibrėžusi keliamo ginčo ribas ir išdėsčiusi ieškinio pagrindą, prie ieškinio pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo po antrojo parengiamojo teismo posėdžio, teismo manymu, paaiškėję ieškinio trūkumai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo teismui nenagrinėti jau pradėtos bylos.
18. Grįsdamas savo poziciją, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovei savo teisių gynimo aspektu būtina tikslinti ieškinio aplinkybes, susijusias su actio Pauliana sąlygomis ir galimu skolininko nemokumu, tai yra pateikti duomenis apie vykdomus išieškojimus iš skolininko vykdomojoje byloje.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas parengiamojoje stadijoje neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana instituto taikymą vertinant ieškovės turimos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Be to, visi duomenys, susiję su galimu skolininko nemokumu, gali būti pateikiami tiek parengiamųjų teismo posėdžių metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams ištaisyti ir atitinkamai nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, ieškovė pakankamai aiškiai yra išdėsčiusi aplinkybes pagrindžiančias jos keliamus reikalavimus, ir pateikė įrodymus, kurie šias aplinkybes pagrindžia. Todėl šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį, perduodant bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.