- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1593-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00678-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“
- Ieškovas
- SIA „Florabalt“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Florabalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Presto durpės“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „Florabalt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Presto durpės“ 14 985,00 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas pilnai.
3. Atsakovė UAB „Presto durpės“ 2020 m. vasario 19 d. pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovė nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, nesutiko su skolos dydžiu, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą 18 mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovė privalo sumokėti ieškovei ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistą sumą).
4. Nesutikdama su skolos dydžiu atsakovė nurodė, jog ji mokėjo dalinius mokėjimus, nors ieškovė jai pateikė nekokybiškas durpes, o tai, jos manymu, patvirtina ieškovės piktnaudžiaujantį elgesį. Atsakovė iš ieškovės pirktas durpes perpardavė užsienio klientams Lenkijoje, Italijoje, ir, kaip paaiškėjo vėliau iš atsakovės pirkėjo pretenzijų, durpės buvo nekokybiškos. Atsakovė dėjo visas pastangas ir derėjosi su užsienio klientais dėl atsiskaitymo už durpes, tačiau jai pačiai iki šiol nėra sumokėta už iš ieškovės pirktas durpes apie 12 000 Eur būtent dėl jų blogos kokybės. Dėl to atsakovė sustabdė mokėjimus ieškovei, nes ji pardavė netinkamos kokybės durpes, kurios realizuotos arba nuostolingai, arba pirkėjams atsisakius už jas mokėti. Atsakovė patyrė nuostolį, todėl ji turi teisę savo pasirinkimu reikalauti kainos mažinimo. Taip pat nurodė, jog ieškovės reikalaujama skolos suma yra nepagrįsta. Ieškovė savo kaltės nepripažino, atsakomybės neprisiėmė, nebendradarbiavo su atsakove, o kreipėsi į teismą. Ieškovė siekia gauti mokėjimą už netinkamos kokybės prekę (durpes), nors atsakovė dėl netinkamos kokybės prekės patyrė nuostolių.
5. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo, todėl, atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, yra pagrindas spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2019 m. birželio 30 d. įmonės balansas patvirtina, kad per vienerius metus UAB „Presto durpės“ gautinos sumos yra atitinkamai 267 315 Eur, iš kurių pirkėjų skolos 202 269 Eur, ir dalis jų būtent sumos, kurių UAB „Presto durpės“ negauna iš durpių gavėjų. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 567 729 Eur, iš kurių 494 793 Eur yra skolos tiekėjams ir tik 2379 Eur yra skolos kredito įstaigoms. Bendrovė neturi ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Bendrovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu ir ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad su bendrove taip pat nėra laiku atsiskaitoma, dėl ko ir ji pati negali laiku atsiskaityti su tiekėjais, tarp jų ir su ieškove. Nurodė, jog neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo bendrovės veikla bus sustabdyta. Sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ir ieškovės interesų, kadangi išdėsčius mokėjimus, atsakovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, ji nesustotų, dėl ko atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove. Priešingu atveju, bendrovės veikla būtų sustabdyta, kadangi išieškojus visą sumą vienu metu, bendrovė nebeturėtų apyvartinių lėšų, nebegalėtų vykdyti savo veiklos, įsipareigojimų mokesčiams, darbuotojams ir tiekėjams, tarp jų ir ieškovei. Atsakovės įsitikinimu, reikėtų įvertinti ir nurodytą faktą, kad būtent dėl ieškovės netinkamos produkcijos kokybės atsakovė patyrė nuostolių ir susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, netenkinti atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priteisti iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimu. Ieškovės manymu, atsakovės prieštaravimai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarus sprendimas yra paliktinas nepakeistu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė tariamai gavo nekokybiškas prekes iš ieškovės, buvo nurodyta tik pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo. Ieškovė jokių pretenzijų iš atsakovės dėl prekių kokybės nėra gavusi iki pat civilinės bylos iškėlimo, o tokių įrodymų, patvirtinančių tariamai teiktų pretenzijų ieškovei dėl blogos kokybės durpių nėra pateikta ir kartu su atsakovės prieštaravimais. Ieškovė kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovė atlieka „piktnaudžiaujančius veiksmus“. Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminai suėjo dar 2019 metų vasarą ir atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi net dalies sumos, nors atsakovė ikiteismine tvarka nuolat buvo raginama atsiskaityti su ieškove. Šiuo atveju pati atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o neturėdama jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų tik siekia kuo ilgiau neatsiskaityti su ieškove ir vilkina procesą. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog reali atsakovės skola ieškovei šiai dienai yra 17 205 Eur, t. y. pastaroji yra skolinga pagal visas teismui kartu su šiuo ieškiniu pateiktas sąskaitas faktūras ir tik dėl ieškovės atstovo informavimo klaidos, verčiant procesinius dokumentus, ieškinyje per klaidą buvo nurodyta, jog po 2019 m. liepos 23 d. atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros 2 220 Eur sumai yra apmokėtos. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalies reikalavimus dokumentiniame procese negalima padidinti ieškinio reikalavimų, ieškovė šioje civilinėje byloje to nedarys, o teiks atskirą reikalavimą dėl 2 220 Eur skolos priteisimo kitoje byloje.
8. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą net 18 mėnesių laikotarpiui esant neapmokėtoms dar 2019 m. birželio mėnesį pateiktoms sąskaitoms, negali būti vertinamas kaip pagrįstas bei nepažeidžiantis ieškovės interesų. Šalių nevienoda turtinė padėtis taip pat neturi būti laikoma svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitu ypač svarbių aplinkybių. Tuo tarpu šiuo atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, t. y. ir ieškovė turi darbuotojų, kuriems reikia mokėti atlyginimus, tiekėjų, mokesčių ir t.t. ir pan., tuo tarpu atsakovės vengimas dengti savo įsiskolinimą neabejotinai turi neigiamos įtakos ieškovės gaunamiems finansiniams srautams. Šiuo atveju atsakovės pateikti dokumentai nepagrindžia, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki, turinti ilgalaikį pobūdį, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji neturi ir/ar negali panaudoti turimų rezervų, jokių duomenų apie savo valdomą/turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą ilgalaikį turtą, sąskaitose turimas lėšas ir pan. Priešingai – viešai prieinamais duomenimis atsakovė yra veikianti įmonė, neturinti skolų SODRA, valdanti net 6 transporto priemones. Net ir esant sunkiai finansinei padėčiai ilgas atsakovės delsimas atsiskaityti su ieškove nėra pateisinamas, juolab, kad pastaroji turi pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, suvokdama, jog prieštaravimų teikimas, tuo pačiu neteikiant jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, tik pabrangins patį teismo procesą ir abiejų šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties atsakovė nėra geranoriška, neieško kompromiso su ieškove, o tik siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, kas neabejotinai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. galutiniu sprendimu byloje priimtą 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Presto durpės“ 14 985,00 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (14 985,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 764 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės SIA „Florabalt“ naudai.
10. Teismas nustatė, jog atsakovė pirko iš ieškovės prekių už 17 205,00 Eur sumą; tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė iš esmės nesutinka su skolos dydžiu dėl to, kad iš ieškovės nusipirkusi blogos kokybės durpes, patyrė nuostolį; dėl šių priežasčių sulaikė mokėjimus ieškovei.
11. Teismas nurodė, kad atsakovė pareigos, numatytos CK 6.348 straipsnyje, pranešti ieškovei apie netinkamos kokybės prekes neįvykdė. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog jos kontrahentai reiškė jai pretenzijas dėl nekokybiškų parduotų durpių, jog ji pati kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl prastos įsigytų durpių kokybės. Atsižvelgdamas tai, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog tik šioje civilinėje byloje atsakovės išreikštos pretenzijos dėl prekių kokybės negali būti laikoma tinkamai ir laiku įgyvendinta atsakovės, kaip pirkėjos, pareiga pranešti ieškovei, kaip pardavėjai, apie parduotas netinkamos kokybės prekes (CK 6.348 straipsnis).
12. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitos–faktūros, kurių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas priteisti skolą, yra išrašytos 2019 m. birželio–liepos mėn., todėl laikytina, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko tam, kad informuoti ieškovę dėl įsigytų iš jos netinkamos kokybės durpių, teikti prašymus ieškovei dėl galimo kainos sumažinimo arba reikšti pretenzijas kita tvarka, reikalauti nuostolių išieškojimo. Šiuo atveju byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie atsakovės kreipimąsį į ieškovę, jų bendravimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė, kaip neįrodytus, atsakovės argumentus, jog ji įsigijo netinkamos kokybės durpes ir dėl to patyrė nuostolių. Teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo reikalaujant skolos apmokėjimo iš atsakovės.
13. Pasisakydamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas nurodė, kad atsakovė yra verslu užsiimanti įmonė ir būtinybę išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindžia iš esmės viena aplinkybe – savo vykdoma veikla ir finansine padėtimi, akcentuodama, jog neturi apyvartinių lėšų, turi pareigą mokėti mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, vykdyti veiklą ir pan. Atsakovė, be kita ko, kaltina ir ieškovę dėl netinkamo susitarimo laikymosi, prastos kokybės prekių pateikimo, kas, anot jos, sąlygojo tokios situacijos atsiradimą ir nuostolių pačiai atsakovei buvimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nerado teisinių pagrindų ir prielaidų sutikti su atsakovės išreikšta pozicija ir sąlygomis sprendimo įvykdymui išdėstyti. Teismas pažymėjo, jog pateikti 2019 metų finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenys neparodo konkrečios finansinės padėties prašymo išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą pateikimo teismui ir šiuo momentu. Teismo nurodė, kad vien aplinkybė, kad atsakovė turimų lėšų panaudojimą suplanavusi kitaip ir dėl to jai gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes, o atsakovei nepalankų teismo sprendimą, kurio vykdymą prašo išdėstyti, nulėmė jos pačios veiksmai. Teismas sprendė, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės nurodomu būdu pažeis ieškovės interesus ir lygiateisiškumo principą, todėl prašymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Presto durpės“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovės SIA „Florabalt“ ieškinį; teismui palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinį sprendimą, tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovė UAB „Presto durpės“ privalo sumokėti ieškovei ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistą sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. CK 6.208 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus bei reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, ginčo atveju atsakovė UAB „Presto durpės“ sustabdė mokėjimus ieškovei, kadangi ji pardavė netinkamos kokybės durpes, kurios realizuotos arba nuostolingai, arba pirkėjai iš viso atsisakė už jas mokėti. Pažymi, jog ginčo atveju ieškovei pardavus netinkamos kokybės durpes atsakovei, ji turi teisę savo pasirinkimu reikalauti kainos mažinimo, dėl ko mokėjimai ir buvo sustabdyti, o ieškovės reikalaujama skolos suma yra nepagrįsta, ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi pardavusi netinkamos kokybės prekę, siekia gauti mokėjimą ir už tai, nors atsakovė dėl netinkamos kokybės durpės patyrė nuostolių.
Šalies argumentai
14.2. Durpių prekybos srityje yra susiklosčiusi praktika, kad dažniausiai užsakymai, bendravimas vyksta telefonu, pretenzijos taip pat reiškiamos žodžiu. Ypatingai užsienio pirkėjai yra linkę tokiu būdu spręsti klausimus ir nerašo jokių oficialių rašytinių pretenzijų, o tiesiog neapmoka sąskaitų. Aplinkybė, kad nėra apmokėtos ieškovės 2019 m birželio–liepos mėnesių sąskaitos, o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 10 d. leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo informuota ir žinojo apie netinkamą durpių kokybę ir visą tą laiką vyko derybos tiek tarp atsakovės ir užsienio klientų, tiek ir tarp atsakovės ir ieškovės, nes mokėjimas ieškovei priklausė nuo užsienio klientų mokėjimų.
14.3. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, reikėtų įvertinti aplinkybes, susijusias su UAB „Presto durpės“ turtine padėtimi, galimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ieškovės patirti nuostolius ir ginčo šalių interesų pusiausvyrą. UAB „Presto durpės“ turtinė padėtis yra tokia, kad teismo sprendimo įvykdymo neišdėsčius, toks sprendimas labai apsunkintų atsakovės padėtį ir sustabdytų ar net sužlugdytų vykdomą veiklą. Atsakovės 2019 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad per vienerius metus UAB „Presto durpės“ gautinos sumos yra atitinkamai 267 315 Eur, iš kurių pirkėjų skolos 202 269 Eur, ir dalis jų būtent sumos, kurių UAB „Presto durpės“ negauna iš durpių gavėjų. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 567 729 Eur, iš kurių 494 793 Eur yra skolos tiekėjams ir tik 2 379 Eur yra skolos kredito įstaigoms. Bendrovė neturi ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Šiuo metu bendrovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu ir ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad su bendrove taip pat nėra laiku atsiskaitoma, o bendrovė negali laiku atsiskaityti su tiekėjais, tarp jų ir ieškove. 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad pusmečio pardavimo pajamos siekia 710 405 Eur, tai rodo, kad bendrovės apyvarta yra stabili, lyginant ją su metine apyvarta, ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bendrovė galės jį įvykdyti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo ir, atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ir ieškovės interesų, kadangi išdėsčius mokėjimus, atsakovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, ji nesustotų, dėl ko atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove.
Atsiliepimas
15. Ieškovė SIA „Florabalt“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Aplinkybė, jog atsakovė tariamai gavo nekokybiškas prekes iš ieškovės ne tik kad nėra pagrįsta jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ieškovė jokių nei žodinių, nei rašytinių pretenzijų dėl prekių kokybės nėra gavusi iš atsakovės iki pat civilinės bylos iškėlimo. Pažymi, jog ginčui aktualios sąskaitos faktūros buvo siųstos atsakovei el. paštu ir pastarajai nebuvo jokių kliūčių arba palikti atžymas sąskaitose faktūrose dėl nekokybiškų prekių pateikimo ir atsiųsti jas atgal ieškovei, arba bet kokia rašytine forma pateikti pretenzijas ieškovei vėliau, tačiau to padaryta nebuvo.
15.2. Iš viešai prieinamų LITEKO duomenų matoma, kad atsakovės atžvilgiu yra priimta visa eilė teismų sprendimų bei šiuo metu dar nagrinėjama eilė civilinių bylų su kitais verslo subjektais, kurie teikia transportavimo, remonto ir kt. paslaugas, t. y. akivaizdu, jog atsakovė sistemingai vengia atsiskaitymo su kreditoriais ir tariamai ieškovės pateiktos „nekokybiškos“ prekės neturi nieko bendro su realybe.
15.3. Atsakovės skola ieškovei atsirado 2019 metų vasarą, tuo tarpu karantinas dėl COVID 19 buvo įvestas 2020 m. kovo mėnesį ir šiuo metu jis yra panaikintas, t. y. pandemija neturi jokio objektyvaus ryšio nei su atsakovės skolos ieškovei atsiradimu, nei su atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove dar 2019 metais. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą net 18 mėnesių laikotarpiui, kai tuo tarpu nėra apmokėtos dar 2019 m. birželio mėnesį jai pateiktos sąskaitos, negali būti vertinamas kaip pagrįstas bei nepažeidžiantis ieškovės interesų. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitu ypač svarbių aplinkybių. Tuo tarpu šiuo atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, t. y. ieškovė taip pat turi darbuotojų, kuriems reikia mokėti atlyginimus, tiekėjų, mokesčių ir t.t., tuo tarpu atsakovės vengimas dengti savo įsiskolinimą neabejotinai turi neigiamos įtakos ieškovės gaunamiems finansiniams srautams.
15.4. Šiuo atveju atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai nepagrindžia, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki, ar turinti ilgalaikį pobūdį, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji neturi ir/ar negali panaudoti turimų rezervų, jokių duomenų apie savo valdomą/turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą ilgalaikį turtą, sąskaitose turimas lėšas ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė SIA „Florabalt“ ir atsakovė UAB „Presto durpės“ sudarė žodinį susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei prekes (supakuotas durpes), o atsakovė įsipareigojo už pateiktas prekes atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas–faktūras. Ieškovė už prekes išrašė PVM sąskaitas–faktūras: Nr. INV191313 2019-07-17 (suma 1 202,50 Eur), Nr. INV191310 2019-07-16 (suma 1 017,50 Eur), Nr. INV191280 2019-07-10 (suma 1 063,75 Eur), Nr. INV191278 2019-07-10 (suma 1 017,50 Eur), Nr. INV191276 2019-07-10 (suma 1 063,75 Eur), Nr. INV191275 2019-07-10 (suma 1156,25 Eur), Nr. INV191249 2019-07-04 (suma 1202,50 Eur), Nr. INV191235 2019-07-02 (suma 1156,25 Eur), Nr. INV191193 2019-06-26 (suma 1202,50 Eur), Nr. INV191189 2019-06-26 (suma 1202,50 Eur), Nr. INV191190 2019-06-26 (suma 1202,50 Eur), Nr. INV191172 2019-06-20 (suma 1156,25 Eur), Nr. INV191158 2019-06-17 (suma 1156,25 Eur), Nr. INV191155 2019-06-17 (suma 1202,50 Eur), Nr. INV191151 2019-06-14 (suma 1202,50 Eur), iš viso 17 205,00 Eur sumai. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo apmokėti už pateiktas prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras neįvykdė, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Presto durpės“ 14 985,00 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė 2020 m. vasario 19 d. pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą 18 mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovė privalo sumokėti ieškovei ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistą sumą). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Presto durpės“ 14 985,00 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (14 985,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 764 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės SIA „Florabalt“ naudai. Atsakovė UAB „Presto durpės“, nesutikdama su minėtu 2020 m. birželio 9 d. galutiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
18. Byloje nustatyta ir atsakovė neginčija aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl durpių pirkimo–pardavimo, taip pat atsakovė pripažįsta ir neginčija aplinkybės, jog iš ieškovės įsigytos durpės jai buvo pateiktos, tačiau ji iki šiol už pateiktas prekes (supakuotas durpes) su ieškove nėra atsiskaičiusi. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (tiek prieštaravimuose, tiek ir apeliaciniame skunde) nurodo iš esmės vienintelę neatsiskaitymo su ieškove priežastį, t. y. ji iš ieškovės nusipirko blogos kokybės durpes, dėl ko patyrė nuostolį. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad CK 6.208 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus bei reikalauti atlyginti nuostolius; ginčo atveju atsakovė UAB „Presto durpės“ sustabdė mokėjimus ieškovei, kadangi ji pardavė netinkamos kokybės durpes, kurios realizuotos arba nuostolingai, arba pirkėjai iš viso atsisakė už jas mokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visiškai jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės dėstomas aplinkybes, susijusias su netinkama ieškovės atsakovei parduotų prekių (durpių) kokybe bei atsakovės patirtais nuostoliais, atsakovė į bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi.
19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.348 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, komplektiškumą ir kt., pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu kokybės reikalavimams, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, PVM sąskaitos–faktūros, kurių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas priteisti skolą, yra išrašytos 2019 m. birželio–liepos mėnesiais. Atsakovė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras priėmė, dėl pateiktų durpių netinkamos kokybės pretenzijų nereiškė, jokių aktyvių veiksmų, susijusių su CK 6.348 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti pardavėjui (ieškovei) apie netinkamą prekių kokybę vykdymu, neatliko. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė pretenzijas, susijusias su netinkama prekių kokybe, pradėjo reikšti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, todėl toks atsakovės pretenzijų reiškimas ieškovei laikytinas tik atsakovės gynybine pozicija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tik šioje civilinėje byloje atsakovės išreikštos pretenzijos dėl prekių kokybės negali būti laikoma tinkamai ir laiku įgyvendinta atsakovės, kaip pirkėjos, pareiga pranešti ieškovei, kaip pardavėjai, apie parduotas netinkamos kokybės prekes (CK 6.348 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovei per protingą laiką nepranešus apie įsigytų prekių kokybės trūkumus ieškovei bei nenurodžius, kokių reikalavimų prekės neatitinka, atsakovė, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, apskritai neteko teisės remtis prekių neatitikimu kokybės reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovės elgesys, kuomet ji iki pat ieškovės kreipimosi į teismą nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl įsigytų prekių (durpių) netinkamos kokybės, neinformavo jos apie prekių trūkumus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su savo neva pažeistų teisių gynimu, nesikreipė į ieškovę dėl prekių trūkumų pašalinimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės iš ieškovės įsigytos prekės buvo tinkamos kokybės, o atsakovės neatsiskaitymą su ieškove lėmė kitos, su prekių kokybe nesusijusios, priežastys ir aplinkybės. Duomenų, paneigiančių šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, byloje nėra.
22. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), bei į tai, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.
23. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo bei apeliaciniu skundu prašo teismui palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinį sprendimą, tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovė UAB „Presto durpės“ privalo sumokėti ieškovei ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistą sumą. Atsakovė būtinumą išdėstyti sprendimo vykdymą motyvuoja tuo, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo ir atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovės manymu, toks sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ir ieškovės interesų, kadangi išdėsčius mokėjimus, atsakovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, ji nesustotų, dėl ko atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei nepakankamus sprendimo įvykdymo instituto taikymui pagrįsti.
24. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
25. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011;Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
26. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-960/2014).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindžia sunkia turtine padėtimi. Atsakovė prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė vienintelį įrodymą – UAB „Presto durpės“ 2019 m. birželio 30 d. balansą, 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Teismo vertinimu atsakovės pateiktas 2019 m. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita nėra pakankami įrodymai sunkiai atsakovės turtinei padėčiai pagrįsti. Jokių kitų dokumentų (nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį, atsakovė teismui nepateikė, t. y. atsakovė, be 2019 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų įvertinti atsakovės realią turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditore (ieškove).
29. Patikrinus viešų registrų, t. y. Nekilnojamojo turto registro, duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog atsakovė nuosavybės teise turi šį nekilnojamąjį turtą: Pastatą – Pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi tris transporto priemones.
30. Atsakovė nepateikė teismui duomenų iš kredito įstaigų apie jos turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, taip pat nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas 2019 m. birželio 30 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita nepagrindžia atsakovės sunkios turtinės padėties.
32. Įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus, pateiktus dokumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui. Teismas sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 18 mėnesių terminui šiuo konkrečiu atveju pažeistų kreditorės (ieškovės) teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė pagrįstai.
33. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
36. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnis). Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei SIA „Florabalt“ (juridinio asmens kodas 40003516811) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ (juridinio asmens kodas 225410240) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.