Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. M. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo T. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams, be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta: 3,5 kubus metrų supjaustytų medienos kaladžių, kurios pakvitavimu saugojimui perduotos L. M. – perduoti R. M.; 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų), kurios pakvitavimui saugojimui perduotos J. O. M. – perduoti R. M.; 9,23 kietmetrių supjautos medienos, kuri pakvitavimu saugojimui perduota K. K. – perduoti R. M.; Dokumentus: sutartis dėl nenukirsto miško pardavimo, su pinigų priėmimo kvitais – 4 (keturi) vienetai; verslo liudijimą su prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitu – 1 (vienas) vienetas – palikti J. O. M., kaip teisėtai šių dokumentų savininkei; Telefoną „Nokia X2-02“ su SIM kortele, kuris pakvitavimu perduotas R. M. – palikti R. M., kaip teisėtam savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vado pareigas, pažeisdamas 2001 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus, t. y. draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, ko pasekoje padarė žalą augmenijai ir aplinkai bei piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir pagrobdamas svetimą turtą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, 2017 m. sausio 1 d./2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti suvestinė redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 8 punkte numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 punkte numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Valstybės įmonės (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. 427, sklypuose Nr. 26, 29, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas raštiško (duomenys neskelbtini) skyriaus sutikimo suderinto su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriumi vykdyti miško kirtimą valstybiniame miško plote, į pagalbą pasitelkęs VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Aptarnavimo grupės pagalbinį darbininką R. T., neteisėtai savanaudiškais, priešingais tarnybai tikslais, benzininiu pjūklu, nuosavybės teise priklausančiu VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinei išpjovė 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, 1 vnt. sausų juodalksnių, viso 20,04 kietmetrių medienos, kurią sukrovęs į tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinei, ir kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas transporto priemones, ir šią medieną išveždamas pagrobė, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas 2017 m. sausio 17 d. savo vardu surašytą prašymą leisti sutvarkyti ir išvalyti patrulių taką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pasienio juostoje ir ribose, kur 2017 m. sausio 19 d. jam buvo išduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. 18PAŽ-53-(14.18.33) (toliau - pažyma), R. M. 2017 m. sausio 19 d., apie 12 val., jam išduotą pažymą pateikdamas VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojui R. T., atvyko į VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. 427, esančius sklypus Nr. 26, 29, kur pasinaudodamas tarnybine padėtimi įkalbėjo R. T. valstybiniame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijai, kvartale Nr. 427, sklype Nr. 26 ir 29, neteisėtai iškirstą valstybinį mišką, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“ 7 punkte nurodytos stadijos tvarką, paženklinti nukirstų medžių kelmus žymekliu (kleima), kurios Nr. 02/27, kuris R. T. buvo išduotas 2014 m. sausio 7 d., su kuo R. T. sutiko ir paženklino nukirstus 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, 1 vnt. sausų juodalksnių kelmus žymekliu (kleima), kurios Nr. 02/27, tokiu būdu R. M., pažeisdamas valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkino valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – autoritetą bei pažemino pareigūno vardą, padėjo formuotis aplinkinių nuomonei apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bejėgiškumą bei nebaudžiamumo toleravimą, tuo diskreditavo pareigūno vardą ir sulaužė priesaiką Lietuvos Respublikai, diskreditavo Valstybės sienos apsaugos tarnybą kaip valstybės instituciją bei padarė 118,19 Eur turtinę žalą VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, 258,75 Eur žalą augmenijai bei didelę žalą valstybei.

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai, priimdami skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina R. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rajono 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti 1) pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nubausti jį 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda; 2) pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 180 MGL (9000 eurų) dydžio baudą; 3) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir dalimi, bei 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu subendrinti paskirtas bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę subendrintą bausmę paskirti 180 MGL (9000 eurų) dydžio baudą; 4) Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą, įpareigojant R. M. ją sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį; 5) daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3,5 kubus metrų supjaustytų medienos kaladžių, 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų) bei 9,23 kietmetrių supjaustytos medienos – grąžinti VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog R. M. veiksmuose yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl jos padarymo. Apeliantė pažymi, jog nors ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo apklaustas du kartus, tačiau dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, t. y. pirmosios apklausos metu parodė, jog jo tikslas buvo ne pagrobti iš valstybinio ar privataus miško medieną, o išvalyti patruliavimo taką, esantį užkardos aptarnavimo teritorijoje, kuris ėjo ne tik privačiu mišku, bet ir valstybiniu mišku (ši jo versija paneigta 2017 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės Sienos kontrolės skyriaus raštu Nr. 8-1663 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje ruožo teritorijoje nėra įrengto patrulinio tako), o papildomos apklausos metu jis atsisakė duoti parodymus. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. M. savo kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau net ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje jis nebuvo visiškai nuoširdus, pripažindamas savo kaltę bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį. Vis dėlto, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tokios R. M. pozicijų kaitos ir neteisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

3.2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog priimant nuosprendį daiktai grąžinami jų savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina valstybės nuosavybėn, todėl nagrinėjamu atveju 3,5 kubus metrų supjaustytų medienos kaladžių, kurios pakvitavimu saugojimui perduotos L. M., 18,98 kietmetrių nesukapotų uosinių malkų, kurios pakvitavimu perduotos saugoti J. O. M., 9,23 kietmetrių supjaustytos medienos, kuri pakvitavimu perduota saugoti K. K. turi būti grąžintos teisėtam šios medienos savininkui – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, o ne kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje – R. M..

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė Rima Žaltauskaitė nurodė, jog visiškai palaiko apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

6. Prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nėra ginčijamas šių nusikaltimų kvalifikavimas, tačiau yra teigiama, jog nuteistasis buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra ginčijamas nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų klausimo išsprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamas nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su R. M. baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu ir apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą perduodant jį T. P.. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai išsprendė nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų klausimą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8. BK 40 straipsnyje yra įtvirtintas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Minėtame, Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms egzistuojant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pabrėžti, kad teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas, yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – R. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, be to jis visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (5 t., 43-44 b. l.). Taipogi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog duomenų apie R. M. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, jis administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumo ir saugaus darbo inžinieriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t. 18 b. l.), dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnu ne kartą buvo apdovanotas atminimo medaliais už nepriekaištingą pareigų atlikimą (5 t. 49-51 b. l.), yra teigiamai charakterizuojamas jo gyvenamosios vietos seniūno ir bendruomenės centro pirmininkės (5 t. 19-20 b. l.), vedęs, augina dvi dukras (iš kurių viena pilnametė, bet jai vis dar reikalingas išlaikymas) ir rūpinasi pagyvenusia ir ligota motina, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog R. M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo, t. y. jis nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012). Iš R. M. baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog pripažįsta pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes, išsamiai ir nuosekliai jas pakomentavo, nurodė besigailintis dėl nusikalstamų veikų padarymų ir pažymėjo, kad planuoja atlyginti visą savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (3 t., 109-110 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu R. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Pažymėtina, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, apklausiamas nurodė visas nagrinėjamu atveju reikšmingas nusikalstamų veikų aplinkybes ir pripažino atlikęs neteisėtus veiksmus. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą, R. M. pasinaudojo BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta įtariamojo teise tylėti ir atsisakė duoti parodymus, ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip jo neigimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat, pažymėtina ir tai, jog įtariamojo naudojimasis įstatymo jam suteiktomis teisėmis, jokiu būdu negali bloginti jo teisinės padėties (kas būtų padaryta, pritarus aptariamam apeliacinio skundo argumentui). Šioje situacijoje svarbu įvertinti ir tai, jog R. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir apie šių nusikaltimų aplinkybes davė parodymus, kurie iš esmės yra tapatūs jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (5 t. 56-58 b. l.). Todėl, atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, sprendžiama, jog R. M. viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus, kuriuose nenustatyta jokių esminių prieštaravimų.

11. Apeliaciniame skunde be kita ko nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad R. M. prisipažįsta savo kaltę ir gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi apklausiamas jis nurodė, jog jo tikslas buvo ne pagrobti iš valstybinio ar privataus miško medieną, o išvalyti patruliavimo taką, esantį užkardos aptarnavimo teritorijoje, kuris ėjo ne tik privačiu mišku, bet ir valstybiniu mišku (ši jo versija paneigta 2017 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės Sienos kontrolės skyriaus raštu Nr. 8-1663 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje ruožo teritorijoje nėra įrengto patrulinio tako). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju (t. y. sprendžiant ar asmuo iš tiesų gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo) neteisėto elgesio motyvai (priežastys nulėmusios nusikalstamą R. M. elgesį) neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. R. M. pripažino atlikęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl net ir nustačius, jog R. M. teisės pažeidimus įvykdė dėl kitokių motyvų, nei nurodė jis pats, tai nesudarytų pagrindo keisti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimą ar iš naujo spręsti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija dėl aptariamo apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, nurodant, jog šiuo nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuspręsta R. M. neteisėtai iškirstą medieną grąžinti jam pačiam. Teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui pritaria ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo neteisingai pritaikytos BPK normos, reglamentuojančios daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti klausimo išsprendimą, priimant nuosprendį.

13. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas turi būti konfiskuojamas. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. M. pagrobė 20,04 kietmetrių medienos. Ir nors, dėl šios medienos baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, tačiau VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijai“ 2017 m. sausio 27 d. raštu nurodžius, jog neteisėtais R. M. veiksmais aplinkai buvo padaryta 258,75 Eur žala, o VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai – 118,19 Eur turtinė žala (2 t., 143 b. l.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo 2015 m. gegužės 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervedė 258,75 Eur (5 t., 43 b. l.), o 2018 m. gegužės 23 d. VĮ miškų urėdijai, (duomenys neskelbtini) padaliniui pervedė 118,19 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką turto konfiskavimo klausimu, nurodė, kad jeigu iš nusikalstamos veikos gautas turtas negrąžintas nukentėjusiajam BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka, jis netampa kaltininko nuosavybe net ir atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl, turi būti konfiskuojamas.

14. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl neteisėto 20,04 kietmetrių medienos pagrobimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui grąžinti 3,5 kubus metrų supjaustytų medienos kaladžių, kurios pakvitavimu saugojimui perduotos L. M., 18,98 kietmetrių nesukapotų uosinių malkų, kurios pakvitavimu perduotos saugoti J. O. M. ir 9,23 kietmetrių supjaustytos medienos, kuri pakvitavimu perduota saugoti K. K., t. y. iš viso 31,71 kietmetrių supjaustytos medienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nusprendė grąžinti R. M. jo neteisėtai iškirstą medieną, bet ir neteisingai nurodė jos kiekį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti konfiskuojama 20,04 kietmetrių (arba 20,04 m³) medienos, tačiau įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu paimta daugiau medienos, negu nurodyta R. M. pareikštame kaltinime – būtina nustatyti, kuri būtent mediena konfiskuotina.

14.1. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą įtariamojo R. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo paimta 9,23 kietmetrių supjaustytos medienos. Įvertinus tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto medžių kirtimo R. T. atžvilgiu nutrauktas – nėra pagrindo konfiskuoti iš R. T. paimtą medieną.

14.2. Šiuo atveju konfiskuotina mediena (18,98 kietmetriai), paimta J. O. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos metu, kadangi tiek pats atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. M., tiek liudytojai S. P. ir J. O. M. patvirtino, kad neteisėtai iškirsta mediena buvo vežama pas R. M. mamą J. O. M.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aptariama mediena yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl šiuo atveju ji turi būti konfiskuojama.

14.3. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą D. M. sodyboje, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta ir paimta 3,5 kietmetriai įvairaus dydžio kaladėmis supjautos medienos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausiamas D. M. nurodė, jog šią medieną jam pasiūlė pasiimti jo brolis R. M. ir jis šiuo pasiūlymu pasinaudojo – 2017 m. sausio 14 d. parsivežė supjaustytus medienos ruliukus į savo namus. Šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas R. N., nurodęs, jog R. M. atostogų metu, iš miško malkų parūpino ir savo broliui D. M.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. M. kaltinimas pareikštas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nustačius tik neteisėtą uosių ir juodalksnių iškirtimą, tuo tarpu D. M. priklausančioje sodyboje rasta uosio ir ąžuolo mediena (2 t., 99 b. l.), todėl darytina išvada, jog tarp minėtų 3,5 kietmetrių malkų, buvo ir teisėtu būdu įgytos medienos, todėl šiuo atveju konfiskuota 1,06 kietmetrių uosio medienos, rastos pas D. M., t. y. ta dalis medienos, kurios trūksta iki R. M. kaltinime nurodyto jo pagrobto medienos kiekio (20,04 kietmetrių, įvertinus iš J. O. M. konfiskuotinus 18,98 kietmetrius medienos). Likusi D. M. priklausančioje sodyboje rasta mediena (2,44 kietmetrių) bei R. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta 9,23 kietmetrių mediena nelaikytina šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl paliktina asmenims, pas kuriuos ji buvo rasta, nurodant, jog kilę ginčai dėl šios medienos gali būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3,5 kubinius metrus supjaustytų medienos kaladžių, 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų) ir 9,23 kietmetrių supjautos medienos – perduoti kaltinamajam R. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų), kurios saugojimui perduotos J. O. M. ir 1,06 kietmetrių supjaustytų uosio medienos kaladžių, kurios saugojimui perduotos L. M..

Likusią L. M. perduotą saugoti medieną – 2,44 kietmetrių (rastą D. M. priklausančioje sodyboje) bei R. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rastą 9,23 kietmetrių medieną (perduotą saugoti K. K.) palikti atitinkamai D. M. ir R. T., nurodant, jog kilę ginčai dėl šios medienos gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.