Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rudenį, praėjus vėtrai, patikrino pasienio ruožą ir pamatė, kad Panovių ribose yra medžių išvartos, kur praeina patrulių takas. Būdamas padalinio vadovas, priėmė sprendimą šią teritoriją sutvarkyti, kad palengvinti pareigūnų patruliavimą taku, valstybės sienos stebėjimą, nes toje vietoje yra buvęs nemažas pažeidžiamumas. Nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pas girininką, išaiškino situaciją, nusivežė žemėlapius ir jam žemėlapiuose parodė, kur yra privati teritorija, kur yra valstybinė žemė. Po to pasikvietė aptarnavimo grupės darbininką, kadangi pareigūnų negalima traukti į ūkio darbus, ir pradėjo dirbti. Nurodė, kad buvo dirbta epizodiškai. Patvirtino, kad su miško savininku buvo sutarta, miško savininkas davė leidimą. Tačiau dirbant jis tiksliai nematė miško sklypo ribų ir peržengė ribą, nes pagal žemėlapį sunku suprasti, ten 30-40 metrų. Nurodė, kad informavo bendruomenės seniūnaitį, jog padėtų dirbti. Kadangi jis padėjo dirbti, dalį medienos vežėsi į bendruomenę, dalį medienos nuvežė pas jo mamą, dalį vežėsi pats darbininkas, kuris dirbo, nes už tai jam niekas nemokėjo. Pažymėjo, kad tikrai nenorėjo, jog būtų tokia baigtis, o jo pagrindinis tikslas buvo sutvarkyti tą pasienio dalį ir palengvinti patruliams praėjimus. Paaiškino, kad neturėjo jokių savanaudiškų tikslų, ta mediena neprekiavo, jos nepardavinėjo, sau jos visiškai neėmė, nes jam ji visiškai nereikalinga. Sužinojęs, kad galimai įžengė į valstybinę teritoriją ir, kad reikalingas leidimas, kreipėsi į miškų urėdiją. Ten nuvažiavus jį nusiuntė į žemėtvarkos skyrių. Nurodė, kad paprašė tos pažymos tikrai nenorėdamas kažką nuslėpti, o paviešinti, kad toks dalykas yra, nes tiksliai nežinojo, jog reikalingas leidimas. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių kaltės neneigė, pačioje pirmoje apklausoje visiškai pripažino kaltę, dėl savo poelgio gailisi, nukentėjo ir jo šeima, ir jis pats. Patvirtino, jog kai pjovė medžių išvartas suprato, kad tai daro neteisėtai. Tai buvo pirmas kartas. Paaiškino, kad tai buvo virstantys uosiai, jie buvo stambūs, todėl nulaužė tuos mažesnius medžius. Pažymėjo, kad tuos medžius nupjovė, jog nekeltų grėsmės.

Žemesnės instancijos teismas

ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. sausio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartis leisti atlikti kratas, siekiant surasti neteisėtai įsigytą ir laikomą medieną (2 t., b. l. 84-91);

2017 m. sausio 25 d. R. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, tačiau daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nerasta ir niekas nepaimta (2 t., b. l. 94-96);

2017 m. sausio 25 d. D. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Kratos metu rasta ir paimta apie 3,5 kubinių metrų supjaustytų medienos kaladžių, kurios pakvitavimu saugojimui perduotos L. M. (2 t., b. l. 99-100, 101);

2017 m. sausio 25 d. J. O. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu buvo rasta apie 18,98 kietmetriai uosinių malkų, kurios buvo nesukapotos, kurios pakvitavimui saugojimui perduotos J. O. M. (2 t., b. l. 113-120, 121);

2017 m. sausio 25 d. R. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu rasta apie 9,23 kietmetriai supjautos medienos. Mediena pakvitavimu saugojimui perduota K. K. (2 t., b. l. 104 - 109, 110);

2017 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu pas J. O. M. buvo paimti dokumentai - nenukirsto valstybinio miško sutartys su prisegtais mokėjimo kvitais, 4 vnt., ir verslo liudijimo kopija su prisegtu pinigų mokėjimo kvitu, yra išduoti laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. Apžiūros metu nustatyta, kad kratos metu rasti ir paimti dokumentai yra: 1) sutartys dėl nenukirsto miško pardavimo, su pinigų priėmimo kvitais - 4 vnt., 2) verslo liudijimas su prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitu - 1 vnt., kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmę tyrimui, kopijos prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 122-139). Originalai pakvitavimu perduoti J. O. M. (2 t., b. l. 140-142);

2017 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdija pateikė raštą „Dėl medienos vagystės“, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. sausio 23 d. nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 427, sklypo Nr. 26, 29, savavališkai nukirsta ir išvežta 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, 1 vnt. sausų juodalksnių, viso - 20,04 ktm. Nustatyta žala aplinkai sudaro 258,75 Eur, (duomenys neskelbtini) urėdijai padaryta 118,19 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 143-145);

2018 m. vasario 20 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio rašte Nr. SD-58 užfiksuota, kad VĮ valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio turimuose teisės aktuose nėra nustatyta jokių patruliavimo ribų ar takų, skirtų pasienio apsaugos darbuotojams. Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas V. B. teigia, kad 2016 metų pabaigoje R. M. žodžiu teiravosi dėl išvirtusių medžių, kurie trukdo pasieniečiams praeiti ar pravažiuoti vykdant pasienio apsaugą. R. M. buvo atsakyta, kad tuos medžius, kurie užvirtę ant kelių ar takų, jie gali atpjauti ir paslinkti į šoną, kadangi girininkijos darbuotojai skubiai to atlikti neturi galimybių (2 t., b. l. 156);

2017 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius rašte Nr. 18SD-2156-(14.18.7) „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartale Nr. 427, miško sklypai Nr. 26, 29, esantys (duomenys neskelbtini) reikalingi valstybės sienos apsaugai užtikrinti, iki šiol nėra suformuoti ir perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tais atvejais, kai asmuo pageidauja nesuformuotame valstybinės žemės plote vykdyti miško kirtimą, jis privalo raštu kreiptis į teritoriją aptarnaujančią miškų urėdiją. Toks asmens prašymas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu skyriumi, kuris turi parengti ir ištrauką iš laisvo valstybinės žemės plano su aiškiai pažymėta teritorija, skirta vykdyti miško kirtimams. Tokiu būdu Šakių skyrius, gavęs raštišką prašymą išduoti sutikimą vykdyti miško kirtimą valstybiniame miške, netiesiogiai gauna informaciją apie valstybinių miškų plotuose esančias vėjovartas ar kitas šalintinas kliūtis ir šiuos duomenis perduoda (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai. Iki šiol Šakių skyriuje buvo parengta viena pažyma (2017 m. sausio 19 d. Nr. 18PAŽ-53-(14.18.33) (parengta R. M. prašymu) (3 t., b. l. 2-10);

2018 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus rašte Nr. 18SD-(14.18.137E.) užfiksuota, kad Šakių skyrius neturi dokumentų ar duomenų apie Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame ruože pasienio darbuotojams nustatytas patruliavimo ribas (3 t., b. l. 12);

prie bylos prijungti Pagėgių rinktinės vado įsakymai dėl R. M. atostogų - jis atostogavo nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 28 d. įskaitytinai ir 2016 m. gruodžio 23 d. (3 t., b. l. 28-33);

2017 m. kovo 14 d. Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus rašte Nr. 8-1663 „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad šiai dienai (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje ruožo teritorijoje nėra įrengtas patrulinis takas, 3 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje ruožo teritorijoje yra planuojama įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, bet tikslios datos iki kada bus įrengta nėra nustatyta, tikslios vietovės, kur bus įrengiama ši sistema nėra žinoma (3 t., b. l. 34);

VSAT prie LR Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės štabo logistikos skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje teritorija, esančias pasienio juostos ribas su žemėlapiais (3 t., b. l. 35-44);

2018 m. vasario 13 d. Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-687 „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad vadovaujantis VSAT vado 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 4-385 „D. V. sienos apsaugos sistemos 2017-2005 metų plėtotės programos tvirtinimo“ 108.1.1 punktu (įdiegti sienos stebėjimo sistemas ir užtikrinti nuolatinį funkcionalumą) 2017 metais (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos ruože, kartu su centrinės įstaigos atstovais buvo apžiūrėtos galimybės įdiegti stebėjimo sistemą, tačiau konkrečios vietos stebėjimo bokštams nebuvo numatytos ir nėra patvirtinto dokumento, nurodančio ruošti teritoriją vaizdo stebėjimo sistemos įrengimui (3 t., b. l. 47);

2017 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos rašte Nr. SD-093 ir prie jo pridėtos kleimo Nr. 02/27 registravimo ir išdavimo dokumento kopijoje užfiksuota, kad šis kleimas 2014 m. spalio 7 d. buvo išduotas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojui R. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 52, 63);

(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. U-23 patvirtintų (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos girininko pavaduotojo (R. T.) pareiginių nuostatų II dalies „Girininko pavaduotojo pareigos“ užfiksuota, kad girininko pavaduotojas turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, miškų urėdijos įstatymais, miškų urėdo įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis, administracijos darbo reglamentu, valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiklos etikos taisyklėmis, girininkijos veiklos nuostatais, šiais pareiginiais nuostatais ir kitais galiojančiais teisės aktais (3 t., b. l. 55-57);

2017 m. vasario 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas telefonas „Nokia X2-02“ su SIM kortele, kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui (t. 3, b. l. 145-148, 149-153, 157-167), telefonas pakvitavimu perduotas R. M. (3 t., b. l. 167);

liudytojas K. J. parodė, kad apžiūrint nukirstus medžius, miško kvartale Nr. 427 miško sklypuose Nr. 26, 29, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ant medžių kelmų esantis kleimas pagal Nr. 02/27 yra 2014 m. spalio 7 d. išduotas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos Baltkojų girininkijos girininko pavaduotojui R. T.. K. J. nurodė, kad iki 2017 m. sausio 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai (duomenys neskelbtini) girininkijai kvartale Nr. 427, valstybiniame miške nebuvo išduotas leidimas kirsti medžius. Jis pateikė tvarką, kuria vadovaujantis galima kirsti medžius valstybiniame miške. Fizinis ar juridinis asmuo su prašymu turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prie savivaldybės (duomenys neskelbtini). Ši tarnyba išduoda asmeniui pažymą, kuris su šia pažyma kreipiasi į girininkiją, kur pagal Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“ 7 punkte nustatytą stadiją. Girininkija, pagal gautą pažymą, kurioje nurodytas adresas, kur norima kirsti medžius, atlieka medžių kleimavimą. Atlikus kleimavimą, girininkas surašo specialią formą M10a. Surašius šią formą, girininkas kreipiasi į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miško tvarkos inžinierių. Tada išrašomas leidimas kirsti mišką, kurį išrašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Gavus leidimą kirsti mišką, girininkija pasirašo su fiziniu asmeniu sutartį – „Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis“. Asmuo gavęs šią sutartį sumoka pinigus už būsimą nukirstą mišką bei šioje nutartyje nurodomas terminas iki kada nukirsti ir išvežti medieną (1 t., b. l. 107-08);

liudytoja N. R. parodė, kad 2017 m. sausio 19 d. buvo gautas 2017 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) užkardos vado R. M. prašymas leisti sutvarkyti ir išvalyti patrulių taką, Panovių kadastro vietovėje, pasienio vietoje ir ribose. Ji nurodė, kad prašymas yra registruojamas tą dieną, kurią jis yra pateikiamas, nesvarbu kokia data yra nurodyta ant paties prašymo. Taigi, 2017 m. sausio 19 d. gavusi R. M. prašymą, registruotą Nr. 18-GD-79, pas ją asmeniškai buvo užėjęs (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M. prašydamas, kad kuo greičiau būtų išrašyta pažyma. Ji paruošė pažymą, Nr. 18PAŽ-53-(14.18.33), kuria Panovių kadastro vietovės pasienio juostoje ir ribose (duomenys neskelbtini), 6.00 ha žemės plote leista atlikti Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą stadiją. Šią pažymą ji asmeniškai padavė R. M. (1 t., b. l. 111-114);

N. R. savo iniciatyva pateikė pateikė pažymos, išduotos R. M., kopiją, pastarojo prašymą ir žemėlapio kopiją (1 t., b. l. 115-120);

liudytojas D. B. parodė, kad 2017 m. sausio 19 d., (duomenys neskelbtini) urėdijos patalpose, prie jo priėjo uniformuotas pareigūnas, kurio asmeniškai nepažinojo. Pastarasis paprašė išduoti leidimą kirsti medžius bei pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus pažymą, kuri buvo išduota 2017 m. sausio 19 d. Pareigūnas sakė, kad nurodytoje vietoje reikia nuvalyti patrulių taką. Pastarasis norėjo kuo greičiau gauti leidimą. Pareigūnui buvo išaiškinta, kad yra nustatyta tvarka, t. y. pastarasis su šia pažyma turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos Baltkojų girininkiją, kad girininkas nuvažiavęs į vietą turi apytikriai nustatyti kertamos medienos tūrį, medžio kiekį, rūšį, apie tai po to informuodamas D. B. D. B. turi pateikti skelbimą spaudoje dėl medienos pardavimo atitinkamoje girininkijoje. Tik pasirodžius skelbimui spaudoje, gavus girininko pažymą bei pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus, galima pradėti procedūrą dėl leidimo kirsti medieną. D. B. pasienio pareigūnui pasakė, kad tai galėtų būti 2017 m. sausio 24 d., ne anksčiau. Tada pasienietis išvažiavo. 2017 m. sausio 23 d. ryte pas D. B. buvo atėjęs tas pats pareigūnas, klausdamas „kaip su tuo leidimu?“. Jis pareigūnui pasakė, kad kol skelbimas nepatalpintas spaudoje, tol jokios procedūros dėl leidimo kirsti medieną išdavimo negali pradėti. Pareigūnas išvažiavo. Po pietų pas D. B. atvažiavo Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai, kurie informavo, kad (duomenys neskelbtini), valstybiniame miške iškirsti medžiai, ant kelmų yra kleimai, kurių numeris 02/27. Mediena buvo išvežta. Būtent šioje vietoje ir prašė pareigūnas atlikti medžių kirtimą. Kitą dieną, 2017 m. sausio 24 d. jam telefonu paskambino vyriškis, prisistatęs užkardos ar tai pasienio vadu ir klausė „kaip su tuo leidimu?“, jis dar pridūrė, kad tai tas pats žmogus, kuris buvo atėjęs pas jį vakar. D. B. jam atsakė, kad leidimo išdavimo procedūra sustabdyta, tuo pokalbis telefonu ir baigėsi. 2017 m. sausio 25 d. paskambino tas pats vyriškis ir pranešė, kad rado pažeidėją, kuris įvykdė savavališką kirtimą, nurodydamas R. T. vardą. Bet D. B. pareigūnui prieš tai nebuvo užsiminęs, kad yra neteisėtai iškirstas miškas (1 t., b. l. 123-125);

D. B. pateikė laikraščio iškarpos kopiją, 2017 m. sausio 24 d., kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) urėdijos skelbimas dėl parduodamo nenukirsto miško (duomenys neskelbtini) girininkijoje: 1 beržo, 2 guobų, 19 uosių, viso - 22 kubiniai metrai (t. 1, b. l. 126-127);

liudytojas A. D. parodė, kad viena jo pareiginių funkcijų, yra leidimų išdavimas fiziniams ir juridiniams asmenims kirsti medžius privačiame, valstybiniame ar privatizuojamame miške. Jis asmeniškai (duomenys neskelbtini) užkardos vado R. M. nepažįsta. Pirmą kartą su juo susipažino 2017 metais, sausio mėnesį, R. M. atėjo tikslu gauti leidimą kirsti mišką. Pastarasis kreipėsi su žodiniu prašymu dėl leidimo kirsti medžius, esančius (duomenys neskelbtini) R. M. paaiškino, kad medžius reikia iškirsti, kadangi trukdo pareigūnams vykdyti patruliavimą. Žemėlapyje buvo patikslinta miško vieta, tose vietose buvo privatizuojamas miškas, kuris ribojosi su privačiam asmeniui priklausančiu mišku, kurio savininkas D. G.. R. M. A. D. nurodė, kad jeigu R. M. nori kirsti mišką nurodytose vietose, pirmiausia turi gauti leidimą iš privataus miško savininko, o jeigu nori gauti leidimą kirsti privatizuojamame miške, tai jis turi kreiptis dėl pažymos išdavimo į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrių. Po šio pokalbio R. M. išėjo iš A. D. kabineto, ir daugiau jie nebendravo. Leidimas kirsti medžius Panovių kadastro vietovės pasienio juostoje ir (duomenys neskelbtini) ribose, niekada nebuvo išduotas (1 t., b. l. 129-132);

liudytojas V. B. parodė, kad jis gerai pažįsta R. M.. R. M. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) girininkiją. Pastarasis 2016 m. rudenį kreipėsi žodžiu dėl nuvirtusių medžių ant pasienio tako. V. B. R. M. žodžiu leido nuo pasieniečių tako atpjauti medžius, kurie buvo užvirtę ant tako. Taip pat pasakė R. M., kad atpjautų medžius ir perkeltų juos į šoną tiek, kad netrukdytų patruliuoti. Apie medžių išvežimą kalbos nebuvo. Taip pat pažymi, kad apie medžių pjovimą nuo patrulių tako jie kalbėjo tik apie medžius, esančius valstybiniame miške, nes privačiame miške V. B. neturi jokių įpareigojimų. R. M. pats pasisiūlė patraukti medžius. Pokalbio metu tokio prašymo, kad girininkija sutvarkytų tuos medžius iš R. M. negavo. Pastarasis pasakė, kad pats greitai viską sutvarkys. V. B. jam leido tik atpjauti ir pastumti į šoną medžius, kurie buvo užvirtę ant patrulių tako. Iš valstybinio miško R. M. išsivežti jokios medienos jis leidimo nedavė. R. M. jokio leidimo neprašė dėl medienos išvežimo (1 t., b. l. 134-136);

liudytojas D. G. parodė, kad prieš 10 metų jis įsigijo miško sklypą, (duomenys neskelbtini). Sklypo viena riba eina palei Šešupės upę, kita miško riba eina palei Panovių kelią. Šis miškas ribojasi su valstybiniu mišku. Jis miške buvo tik tada, kai jį įsigijo, po to nė karto ten nebuvo, tiesiog nebuvo reikalo ten lankytis, kadangi yra toli nuo jo namų, apie 70 kilometrų. Kai mišką pirko, jis jį apėjo, matė jo ribas, jos buvo atžymėtos riboženkliais - mediniais stulpais, bet jie nebuvo pažymėti jokiais numeriais, ar nudažyti kokia nors žymėjimo skiriamąją spalva, jie buvo apie 0,5-1 m aukščio. Kadangi jis pats yra girininkas, gali pasakyti, kad valstybiniame miške taip pat yra žymimos ribos, kurių priežiūrą vykdo vietinės girininkijos. Miškų ribos turi būti prižiūrimos, kad jos aiškiai matytųsi, turi būti išpjauti krūmynai, po spindį, į kiekvienos savininko pusę po 0,5 metro. Yra nustatyta tokia tvarka, kad valstybinių miškų ribos yra prižiūrimos ir nuolat tikrinama ar jos aiškiai matyti, ar nėra kokių pažeidimų. Dėl privačių miškų savininkų nuosavybėje esančių miškų priežiūra girininkai nesirūpina. Lygtais rudenį, pas jį į namus atvažiavo R. M.. Pastarąjį pamatė pirmą kartą. R. M. nedėvėjo uniformos, atvažiavo vakare, gal net savaitgalį. Pastarasis prisistatė užkardos vadu, dokumento neparodė. Pasakė, kad D. G. mišku eina patrulių takas, kad pasieniečiams neina vykdyti patruliavimo, kadangi jo miške yra daug medžių išvartų ant patrulių tako. R. M. pasisiūlė tą patrulių taką sutvarkyti, nupjauti, sumalkauti tas medžių išvartas, kad nepalikti supūti tas medžių išvartas, o parsivežti jas, sunaudoti. D. G. pats tame miške senokai nebuvo, ir pats nematė ar yra tos medžių išvartos ar ne. Tiesiog žmogiškai pasitikėjo ir leido R. M. visą tai sutvarkyti. Jis savo ranka parašė R. M. raštelį, kad leidžia savo miško priklausančioje valdoje, nurodė adresą, neatlygintinai nupjauti ir pasiimti išvirtusius ir trukdančius praeiti medžius. Tą raštelį pasiėmė R. M.. Turbūt ir miško ribas R. M. žinojo. Pats tame miške kartu su šiuo nebuvo, išvirtusių medžių neapžiūrinėjo, ribų jam nerodė. D. R. M. nematė, pastarasis neskambino, nebuvo atvykęs. Jis pats netikrino savo miško, nežino ar R. M. tą patrulių taką išvalė, nežino ar pastarasis nupjovė sveikų medžių (1 t., b. l. 138-140);

liudytojas V. P., parodė, kad laikinai eina (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigas. Kaip seniūnaičiui teko ne kartą darbiniais reikalais bendrauti su (duomenys neskelbtini) vadu R. M. 2016 metų, lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam paskambino (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M.. Pastarasis pasiūlė jam pasimalkauti pašešupyje. Malkas V. P. būtų panaudojęs bendruomenės naudai. Jis sutiko su R. M. pasiūlymu. Tą pačią dieną R. M. tarnybiniu transportu atvažiavo pas V. P.. Jie kartu nuvažiavo į tą vietą, kur galės pjauti malkas. R. M. nurodė plotą, tai galėjo būti apie 300 metrų ilgis palei Šešupės upę, ir 30 metrų plotis nuo upės kranto. Taip pat nurodė orientyrus. R. M. pasakė išpjauti visus medžius, kad matytųsi upės vanduo. Apie tai, ar toje vietoje pjauti medžius reikalingas leidimas, ar R. M. tokį turi, V. P. neklausė, galvojo, kad kaip užkardos vadas jis viską dokumentaliai sutvarkęs. V. P. nurodytoje vietoje pjovė medžius laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 metų sausio mėn. Kas kartą R. M. atvažiuodavo su tarnybiniu transportu, dėvėdamas uniformą, pasižiūrėti, kaip jie pjauna medžius. Taip pat girdėdavosi, kad miške šiek tiek tolėliau taip pat kažkas malkauja. Pripjautą medieną išvežė su V. T. traktoriumi, iškrovė V. I. teritorijoje. Vieną dieną R. M. pats, tarnybiniu transportu, atvežė dvi priekabas malkų. Po to, sužinojo, kad R. M. sulaikytas dėl nusikaltimo padarymo. Pastarasis jam paskambino ir sakė nebesirodyti miške toje vietoje, kur jis leido kirsti medžius (1 t., b. l. 142-144);

liudytojas V. T. parodė, kad 2016 metų, lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini) seniūnaitis V. P. paklausė jo, ar jis negalėtų padėti pjauti medieną bendruomenės labui. V. T. sutiko, vietą kur pjauti medžius parodė V. P., pjovė palei Šešupės upę. Vieną dieną buvo atėjęs uniformuotas pareigūnas, su kuriuo asmeniškai bendravo V. P. Pareigūnui išėjus, V. P. nurodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) užkardos vadas. Pusėje, į kurią nuėjo pareigūnas, buvo girdėti benzininio pjūklo garsai ir pjaunamos medienos garsai. Medieną, su traktoriumi išvežė V. T. Buvo išvežtos 8 priekabos. Priekabos ilgis 2 metrai, plotis 1,8 metro. Malkos buvo nuvežtos pas V. I. ir buvo skirtos bendruomenei (1 t., b. l. 147-150);

liudytojas V. I. parodė, kad 2016 metų lapkričio mėnesį jis susitiko V. T., kuris paklausė, ar galima būtų V. I. priklausančiose fermose sandėliuoti malkas, skirtas bendruomenei. Iš kur bus vežamos malkos, jis nesidomėjo. V. I. davė leidimą. Kiek malkų yra privežta į sutartą vietą, jis nežino (1 t., b. l. 153-155);

liudytojas J. A. parodė, kad 2016 metų spalio, lapkričio mėnesiais, žvejodamas Šešupėje, pamatė pakrante vaikščiojantį (duomenys neskelbtini) užkardos vadą R. M.. J. A. priėjęs prie R. M. paklausė, ar negalėtų pasimalkauti palei Šešupę esančiame miške. R. M. atsakė, kad dabar jie malkauja, po to leis ir J. A. pamalkauti. R. M. paprašė J. A. telefono numerio. 2016 metų, gruodžio mėn., apie 20 dieną, jam paskambino R. M. ir pasakė, kad gali važiuoti pasimalkauti. R. M. parodė, kur galima malkauti. J. A. medžių nepjovė, surinko tik nuvirtusias storas šakas, surinko sutrešusius rąstus, kurie jau seniai gulėjo. Surinkęs viską sukrovė, paliko, neišsivežė, nes buvo šlapia, nebuvo galimybės jų išvežti. 2017 metų sausį R. M. atvažiavo pas J. A. į dirbtuves ir pasakė jam, kad malkauti ten nebevažiuotų ir ten nesirodytų, nes reikia sutvarkyti dokumentus. J. A. apie surinktas ir paliktas malkas jau buvo pamiršęs (1 t., b. l. 158-161);

liudytojas S. P. parodė, kad 2016 metų, lapkričio mėnesį, jam paskambino (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas R. M., kurį seniai pažinojo. R. M. paklausė ar S. P. galėtų parvežti malkas, kadangi S. P. turi traktorių su priekaba. Jis sutiko. Su traktoriumi S. P. nuvažiavo link Panovių k. miško. Jį pasitiko R. M. su asmeniniu automobiliu, parodė kelią kur tiksliai važiuoti, iš miško išvilkti medžius į miško aikštelę. Tuo metu buvo dar keletą žmonių toje vietoje, jų nepažinojo. S. P. su traktoriumi išvilko medžius iš miško, miško aikštelėje buvę asmenys supjovė išvilktą iš miško medieną į kulbes, sumetė į priekabą. Daugiausia buvo uosio medžio kulbės. R. M. paprašė sukrautas medienos kulbes nuvežti pastarojo mamą. Pas R. M. mamą nuvežė dvi priekabas miško aikštelėje pripjautų medžio ruliukų. 2017 metų, sausio mėnesio pradžioje, R. M. vėl paskambino ir paprašė iš ten pat dar parvežti malkų. Atvykus į tą pačią vietą, mediena jau buvo supjaustyta į ruliukus. Vieną priekabą nuvežė pas R. T.. Kur ir kam vežti sakė R. M.. R. M. ir R. T. už tai, kad S. P. padėjo iš miško parvežti malkas, užpylė kuro į traktorių (1 t., b. l. 164-168);

liudytojas R. T., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir priimtas sprendimas jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą (1 t., b. l. 178-179) apklaustas liudytoju, parodė R. M. ir R. T. pažįsta. 2017 m. sausio 19 d. pas jį į girininkiją atvažiavo R. M.. Pastarasis turėjo Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus pažymą. Ši pažyma reiškia, kad urėdija gali vykdyti sanitarinius kirtimus nurodytame miške. Pateikus asmeniui tokią pažymą, girininkijos darbuotojas turi važiuoti į pažymoje nurodytą mišką ir sužymėti ten esančius medžius. Medžiai negali iki to momento būti iškirsti. Jei medžiai yra nukirsti, medžių kelmų žymėti negalima. R. M. pasakė, kad reikia greitai gauti leidimą iškirsti medžius. Jis paminėjo, kad ten jau yra kelmų, tai yra jau iškirstų medžių. Kadangi jį pažinojo, jis iš valdiškos įstaigos, užkardos vadas, nepagalvojo, kad kažkas negero jau įvykę tam miške. Tuomet kartu su R. M. ir R. T. nuvažiavo link to miško, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nuvažiavus į mišką, tame plote, kur turėjo atlikti medžių žymėjimą, pamatė, kad visas plotas išmalkautas, likę tik kelmai. Pačios medienos nebuvo, buvo matyti tik keli medienos supjaustyti ruliukai. Suprato, kad buvo įvykdyta medienos vagystė, iškirstas miškas be leidimo. Kaip girininkijos darbuotojas jis turėjo iš karto apie tai pranešti girininkijai, apie įvykdytą nusikaltimą, bet nepranešė. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali. R. M. užsiminė, kad pats nekirto, kiti žmonės iškirto. Bet apie tai, kur buvo išvežta mediena, nesakė. Taigi, R. T. pasakė R. M., kad sužymės medžius. Atliko medžių žymėjimą, tiksliau nukirstų medžių, jų kelmų žymėjimą. Suprato, kad atliko ne medžių, o nupjautų medžių kelmų žymėjimą, jis skaičiavo ir žymėjo nesamos medienos kiekį. R. M. klausė, kaip greitai čia pavyks viską sutvarkyti. Matėsi, kad jis labai skuba ir nori greičiau sutvarkyti dokumentus, kad niekas nesužinotų, kad miškas jau iškirstas. Suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pažeisdamas nustatytą tvarką, pamatęs iškirstą mišką be leidimo, supratęs, kad įvykdyta vagystė, nepranešė girininkijai apie įvykdytą nusikaltimą, taip pat suprato, kad negalėjo žymėti jau nukirstų medžių kelmus, bet vis tiek tai darė. R. T. parodė, kad pasielgė neapgalvotai, dėl to gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant mamą Z. T. (1 t. 175-177, 4 t., b. l. 54-56 );

liudytojas R. N. parodė, kad jis kaip užkardos vado pavaduotojas, vasarą keturračiu apvažiuodavo (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamą teritoriją, pažiūrėti kokia padėtis, ar matyti stulpai, žymintys valstybės sieną, ar yra praeinamumas patruliams, kurie atlieka tarnybą, stebėdami valstybės sieną. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, prie valymo įrenginių, kur patruliuoja pasieniečiai, yra užvirtusių medžių. Apie tai jis pranešė užkardos vadui R. M.. Pasakė pastarajam, kad reiktų tą teritoriją sutvarkyti, patraukti medžius, nes trukdys pasieniečiams patruliuoti. R. M. liepė palikti viską ramybėje, sakė rudenį pats viską susitvarkys. Kiek jam žinoma, R. M. visuomet savo namuose laikydavo užkardos benzininį pjūklą, kuris turėtų būti užkardos teritorijoje. 2016 metų, spalio mėnesio pabaigoje, R. M. pasiėmė atostogas. Prieš atostogas R. M. kalbėjo, kad per atostogas važiuos į mišką padirbėti. Pastarasis sakė, kad pravalys pasieniečių patruliavimo taką, gal dar pavyks nusipjauti ir gerų medžių, nes reikia medienos laiptams pasigaminti. R. M. nesakė ar turi tam leidimą. Negalvojo, kad darys kažką neleistino, neteisėto. Spalio paskutinę savaitę, jam paskambino R. M., pasakė, kad darbuojasi miške. R. N. suprato, kad jis pjauna medžius. R. M. pasakė, kad nutrūko pjūklo grandinė, reikia pagalbos, paklausė, kas artimiausioje sargyboje. R. N. pasakė, kad netoliese patruliuoja R. S.. Kai R. N. vėliau sužinojo, R. S. tarnybos metu buvo pasitraukęs nuo tarnybos vietos, R. M. nurodymu bei tarnybiniu transportu važiavo į (duomenys neskelbtini) tvarkyti nutrūkusio pjūklo grandinės. R. S. sakė, kad R. M. nurodė, kad su R. N. viskas yra suderinta, jis neva žinojo, kad R. S. tarnybos metu važiuos į Šakius. Bet R. N. to tikrai nežinojo, su juo to R. M. nederino. Taip pat per šią, R. M. atostogų savaitę, pastarasis iš šio miško malkų parūpino ir savo broliui D. M., kuris yra Rociškių užkardos vado pavaduotojas. Po to, kai R. M. grįžo iš atostogų, pastarasis darbo metu, tarnybiniu džipu, kartais net prisikabindavo ir tarnybinę priekabą ir išvažiuodavo link miško. Pats nepasisakydavo kur važiuoja ir ką ten miške veikia, bet ir neslėpdavo to. Taip pat pasiimdavo į pagalbą ir R. T., kuris sakydavo, kad važiuoju užkardos vadui padėti. Pastebėjo, kad R. M. vis dažniau važiuoja į mišką su tarnybiniu transportu darbuotis. Vieną dieną pas R. N. į kabinetą atėjo pasienietis K. K. ir pasakė, kad „gavo velnių“ nuo vado, kad jis neva vaikštinėja po tą mišką ir filmuoja R. M. kaip šis darbuojasi. K. K. buvo pasipiktinęs, sakė, kad „pyksta vadas, kad aš filmuoju, o pats valstybinį mišką pjauna“. R. M. jam moralizavo, kad nėra čia ko vaikštinėti po mišką ir filmuoti. Nuo tos dienos, R. M. garsiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą K. K. pamaina - neva jie pasislėpę tarnybą vykdo, miega, pradėjo peržiūrinėti jų patruliavimo tarnybiniu transportu judėjimą per GPS, vos ne matuodamas metrus, kodėl jie važiavo ten ar ten, kodėl stovėjo ne ten, o ten. R. N. iš tokio R. M. elgesio K. K. ir tos pamainos atžvilgiu suprato, kad jis prie jų kabinėjasi dėl to, kad K. K. nufilmavo tą kartą jį ir šiuo įrašu pasidalino su savo pamainos kolegomis. Taip pat nuo to karto, kai K. K. nufilmavo R. M. malkaujant, R. M. sudarydamas budėjimo grafikus, K. K. pamainai sargybas sustatydavo toliau nuo tos vietos, kur malkaudavo dienos metu. 2017 metų sausio pradžioje prie R. N. priėjo R. T. ir pasakė, kad jis važiuos savaitgalį į mišką malkauti, R. M. jam leido, kalbėjo, kad planuoja apie 3 traktoriaus priekabas išsivežti. Kiek jam yra žinoma, R. T. turi nuosavą traktorių, tai matyt tuo traktoriumi ir vežėsi malkas iš miško. 2016 sausio 15-16 dienomis, R. N. būdamas gretimame kabinete su R. M., nugirdo, kad jam paskambino kažkas. Iš pokalbio suprato, kad jam skambino iš kažkokio dienraščio ir klausinėjo apie iškirstą mišką. Iš R. M. pokalbio nugirdo, kad jis aiškino, jog miškas buvo kirstas išvalyti patrulių taką, o iškirsta mediena buvo išvežta Panovių kaimo bendruomenei. Po poros dienų nuo šio R. M. pokalbio telefonu, jis matė, kad R. M. ir R. T. vis kažkur išvažiuodavo, bet ne į mišką. R. T. jam po to papasakojo, kad važiavo į girininkiją tvarkyti dokumentų dėl iškirsto miško, o po to važiavo su girininku kleimuoti iškirstų medžių, nes lygtais sužinojo, kad kirto ne tik valdišką, bet ir privatų mišką (2 t., b. l. 2-4);

liudytojas K. K. parodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d., vykdė sargybą „Mobilus patrulis“ su tarnybiniu transportu, (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Sargybą vykdė kartu su kolega A. U.. K. K. kaip sargybos vyresnysis pėsčiomis nuėjo apsižiūrėti teritoriją, tai buvo 9 I kvadratas. Eidamas pėsčiomis, pamatė, kaip miške, aikštelėje, kur visai neseniai augo medžiai, krūmynai, apsisukinėja užkardos tarnybinis džipas, prie kurio prikabinta priekabėlė, pakrauta malkų. Džipą vairavo (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M.. Džipas sustojo, išlipo R. M. ir nuėjo tolėliau, į miško gilumą, kur stovėjo Panovių kaimo gyventojas J. A., jį pažįsta kaip vietinį gyventoją. R. M. K. K. nematė. Jam nuėjus, K. K. išsitraukė savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną ir nufotografavo tarnybinį džipą su priekaba, kuri buvo pilnai pakrauta malkų. Fotografavo todėl, kad jam keistai pasirodė, jog užkardos vadas, tarnybiniu džipu, miške prisikirtęs, pasikrovęs pilną priekabą malkų. Galvojo parodys kolegoms iš užkardos, kuo užkardos vadas užsiima darbo metu. K. K. dar pavaikštinėjo po mišką, grįžo prie tarnybinio džipo, kur buvo kolega. Toliau, pagal paskirtą užduotį, vyko su kolega tarnybiniu džipu į kitą užkardos kvadratą. K. K. nuotrauką, kurią padarė miške, tarnybinį džipą su malkų prikrauta priekaba, nusiuntė kolegai, pamainos vyresniajam T. K., kad pamatytų ką jų užkardos vadas darbo metu veikia. Kiek žino, pastarasis su kažkuo iš užkardos taip pat pasidalino šia nuotrauka. Praėjus kokioms trims dienoms, K. K. užkardos teritorijoje, kai po tarnybos plovė džipą plovykloje, pamatė užkardos pagalbinį darbininką R. T.. Pasikvietė pastarąjį ir parodė kokią nuotrauką telefone turi. Parodė tą pačią nuotrauką - tarnybinį džipą su malkų prikrauta priekaba, dar pridūrė, kad matė, jog šį džipą su pakrauta priekaba vairavo užkardos vadas R. M.. R. T. nutylėjo, tik pažiūrėjo ir nieko nesakęs nuėjo. Po to kai tą nuotrauką parodė R. T., praėjus gal kokioms 3-4 dienoms, baigus naktinę pamainą, po tarnybos K. K. pasikvietė užkardos vadas R. M. į savo kabinetą. Kabinete pradėjo pokalbį tuo, kad neva K. K. mėgsta fotografuoti, fotosesijas daryti. K. K. jam pasakė, kad nemėgsta to daryti. K. K. suprato, kad R. M. kalbėjo apie tą nuotrauką, kur jis parodė R. T. ir suprato, kad būtent iš pastarojo užkardos vadas sužinojo apie šią nuotrauką. Kolegos pasieniečiai nebūtų užkardos vadui patys to pasakę. Po to R. M. pradėjo teisintis, kad jis patrulių taką miške valo, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenei šias malkas vežė. Jis dar klausė, kodėl K. K. kitiems tas nuotraukas parodė ir kam iš viso fotografavo, juk K. K. nieko tuo nepasieks. Jis atsakė, kad niekam neviešino šių nuotraukų, nebent kiti paviešino, kurie turi šią nuotrauką. R. M. taip pat paminėjo, kad jei K. K. taip darys, t. y. jei toliau jį fotografuos, neva seks, tai jis K. K. labiau tikrins, kaip jis dėvi uniformą, kaip tarnybą vykdo. Tokiu juo pasakymu K. K. pajuto spaudimą iš jo pusės. K. K. užkardos vadui pasakė, kad jo specialiai nestebi, taip tą dieną paprasčiausiai gavosi, kad užmatė. Tuo pokalbis ir baigėsi. Po šio pokalbio, K. K. nuėjo pas užkardos vado pavaduotoją R. N. ir papasakojo, apie ką vyko pokalbis su užkardos vadu. Nuo tos dienos užkardos vadas pradėjo K. K. vis kviestis po tarnybos pokalbiui. Vienos naktinės pamainos metu, kai vykdė tarnybą „mobilusis patrulis“, ir stebint teritoriją naktinio matymo žiūronais nieko nesimatė, paskambino pamainos vyresniajam, paaiškino apie susidariusią situaciją, ir jis jam pasakė, kad galiu pasiimti termovizorių iš gretimos sargybos, kuri sargybą vykdė kitame kvadrate. Todėl K. K. nuvažiavo į kitą kvadratą pasiimti iš kitos sargybos termovizorių. Po to, kai tik grįžo į užkardą po tarnybos, užkardos vadas iškart jį pasikvietė į kabinetą, ir klausinėjo, kodėl jis pasišalino iš sargybos teritorijos tarnybos metu. Jis matyt pažiūrėjo per GPS, kur sargybos metu judėjo su tarnybiniu džipu. Tai jam paaiškino, kad su pamainos vyresniojo žinia važiavo pasiimti termovizoariaus iš gretimos sargybos. Jis į tai nieko neatsakė. Nuo tos dienos, jis vykdė tarnybą griežtai pagal tarnybinę užduotį, niekur nenukrypdavo, nenorėjo, kad prie jo užkardos vadas kabinėtųsi klausimais. K. K. pats asmeniškai daugiau pats nematė užkardos vado malkaujant miške, kadangi sargybas vykdydavo kitoje užkardos teritorijoje, ne (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Nuo to karto jis (duomenys neskelbtini) kaimo pusėje nebevykdydavau sargybos. Šią vasarą, kad vykdant sargybą palei Šešupės upę, kur jau buvo apaugę aukšta žole, nelabai eidavo praeiti. Tai užkardos vado nurodymu, sargybos metu „pėstysis patrulis“ turėjo purkšti šią žolę su cheminėmis medžiagomis, vadinamu „Rondapu“, purškė be jokių apsaugos priemonių - be pirštinių, apsaugos akinių, dėvint uniformą. Tekdavo net tarnybos metu palei Šešupės upę einantį keliuką pjauti trimeriu, taip pat be apsaugos priemonių, be apsauginių drabužių, dėvint uniformą. Tai irgi darė užkardos vado nurodymu, tarnybos metu. Prieštarauti užkardos vadui nedrįso, nors K. K. pareiga yra vykdyti sargybą, o ne tokius darbus dirbti, kaip žolę pjauti ar purkšti. Bet vis tiek nutylėjo, nes tai buvo užkardos vado nurodymas, jo prisibijojo. R. M. nesiveldavo į diskusijas, kaip pasakydavo, taip turėdavo būti. Praeitą savaitę sužinojo, kad užkardos vadas sulaikytas už tai, kad be leidimo malkavo miške. K. K. praeitą savaitę, kai jau vadas buvo sulaikytas, vykdė sargybą Panovių kaimo teritorijoje. Važiuojant keliu pamatė einat (duomenys neskelbtini) seniūnaitį V. P. Pastarąjį pažinojo, todėl stabtelėjo ir šnektelėjo su juo. Pokalbio metu jis pasakė, kad palei Šešupės upę jis kartu su darbininku pjovėsi krūmynus. Sakė, kad užkardos vadas jam minėjo, jog yra leidimas ir sutvarkyti visi dokumentai, todėl seniūnaitis pasitikėdamas užkardos vadu ir pjovėsi tuos krūmynus, kuriuos po to susmulkinęs naudojo (duomenys neskelbtini) bendrovės centro kūrenimui. Jis jam paminėjo, kad matė kaip užkardos vadas ten netoliese miške malkavo, kaip krovėsi priekabas malkų ir veždavosi. Taip pat dar sakė, kad užkardos vadas kažkurią dieną seniūnaičiui pasiūlė prisiimti ant savęs, kad neva jie pjovė mišką, o ne užkardos vadas, tačiau pastarasis nesutiko (2 t., b. l. 6 - 8);

liudytojas Ž. V. parodė, kad 2016 metų rudenį, spalio pabaigoje, dirbant mobiliu patruliu, nuo 9I iki 14L kvadrato (Panovio sargyba), matė kaip nuo ryto tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) užkardos vadas ir paskui jį atvažiavo (duomenys neskelbtini) užkardos Aptarnavimo grupės darbuotojas R. T. su automobiliu „Audi 100“, raudonos spalvos. Automobilyje buvo benzininis pjūklas, kirvis ir talpos su kuru. Automobilius pastarieji pasistatė prie miško kelio, pasiėmę visus įrankis nuėjo į mišką. Girdėjosi miško darbo garsai. Vakare apie 16.00 val. jie išvažiavo. Kitos tarnybos metu Ž. V. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime ir matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) užkardos vado R. M. mamos namų išvažiuoja traktorius su tuščia priekaba. Jis pristabdė vairuotoją ir paklausė, ką šis veikė pasienio ruože. Vairuotojas atsakė, kad vežė medieną R. M.. Ž. V. girdėjo kolegas kalbant, kad R. M. ir darbo metu išvykęs tarnybiniu transportu gaminosi malkas. Kartą dirbant mobilu patruliu, 9I kvartale, pamatė kaip iš miško išėjo vietinis gyventojas J. A.. Pastarojo paklausus ką čia veikia, šis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M. pasakė jam, jog R. M. jau prisimalkavo ir, kad jis dabar gali malkautis sau. Po kiek laiko J. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad kažkas pavogė vieną rastą, kurį jis buvo nusipjovęs, o Ž. V. tą rastą rado prie kitų R. M. ištemptų rastų 9I kvadrate, nes matėsi šviežia tempimo drūžlė (2 t., b. l. 10-11);

liudytojas I. Č. parodė, kad sargybą, šios užkardos teritorijoje vykdo patruliuojant palei Šešupės upę, kur eina patrulių takas. Būdavo taip, kad ant to tako po vėtrų, didelių vėjų, būdavo užkritusių medžių ant šio tako. Apie tokią situaciją ne kartą sakęs vadui, kad sunku praeiti tuo taku palei Šešupės upę. Tuomet (duomenys neskelbtini) vadas duodavo nurodymą nuvažiuoti su tarnybiniu keturračiu, pasieniečiams, pasiėmus į pagalbą ir užkardos pagalbinį darbininką, su užkardos benzininiu pjūklu prasipjauti nuvirtusius medžius ir nustumti juos į šonus, kad būtų praėjimas. 2016 metų gruodžio pradžioje, po atostogų, užkardoje išgirdo kalbas, kad (duomenys neskelbtini) vadas miške be leidimo malkauja. Kadangi I. Č. toje vietoje, kur miške R. M. malkavo, vykdė tarnybą, tai sugalvojo nueiti pažiūrėti. Nuo pagrindinio kelio yra keliukas link miško, šiek tiek pavažiavus ten yra aikštelė, kurioje matyti apsisukinėjo stambi technika, tokia kaip traktorius su priekaba. Toje aikštelėje matėsi krūva supjaustytų medžio ruliukų, plotas kažkur 2 metrai ant 1,5 metro, gal puse priekabos. Po to nuo tos aikštelės vedė kelias, kuris buvo labai išvažinėtas, jo anksčiau tokio plataus nebuvo, taip išvažinėtas tikrai nebuvo. Paėjus tuo išvažinėtu taku išėjo į vietą, kur pamatė medžių iškirstą vietovė, žodžiu - tuščia. Toje vietoje anksčiau buvo daug medžių, buvo keletas išvartų. O kai jis atėjo pažiūrėti, toje vietoje buvo tuščia. Tai galėjo būti 2016 metų, gruodžio mėnesio pirma savaitė. Kas galėjo išpjauti ir kas pjovė tuos medžius, jis negali pasakyti, pats asmeniškai nematė. Nors užkardoje ėjo kalbos, kad tai padarė (duomenys neskelbtini) užkardos vadas (2 t., b. l. 13-14);

liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. spalio 27 d., jis vykdė patruliavimą, sargybą (duomenys neskelbtini) užkardos aptarnaujamoje teritorijoje, tarnybiniu transportu. Tuo metu jam paskambino (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M.. Jis prašė atvažiuoti į mišką, į kvadratą 9 I. K. jau seniai užkardoje buvo kalbama, kad (duomenys neskelbtini) vadas miške pjauna medieną, malkauja, tai R. S. jau ir taip žinojo tą vietą. Vadas pasakė, kad reikės paimti benzininio pjūklo grandinę ir nuvežti pataisyti į Šakius. Tuomet R. S. su juo tarnybą vykdžiusį pareigūną paliko ruože toliau saugoti teritoriją, o pats, palikęs sargybą, tarnybiniu transportu nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) vadą. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) vado nurodytą vietą, pamatė, kad ten kartu su pastaruoju buvo dar vienas asmuo, tai buvo vyriškis. Šis žmogus nedirba (duomenys neskelbtini) užkardoje. Jis buvo šiek tiek paėjęs nuo (duomenys neskelbtini) vado. Taip pat stovėjo traktorius, ar jis buvo su priekaba, ar priekaba buvo pakrauta su mediena, jis negali dabar tiksliai pasakyti. R. M. pasakė, kad štai yra pjūklo grandinė, ji nutrūkusi ir reikia ją dabar nuvežti į Šakius sutvarkyti. Jis nurodė kur tiksliai Šakiuose važiuoti, netoli autoserviso „Nikstas“, jo teritorijoje yra parduotuvė, kurioje prekiaujama benzininiais pjūklais, taip pat ten atliekamas jų servizas. Taip pat R. M. pasakė, kad R. S. pats sumokėtų už pjūklo grandinės remontą, o vadas po to grąžins pinigus. R. M. dar pasakė, kad viskas yra suderinta su (duomenys neskelbtini) užkardos pavaduotoju, nes pats vadas tuo metu atostogavo. Tada R. S. nuvažiavo į Šakius su pjūklo grandine. Ją vietoje labai greitai sutvarkė, sumokėjo apie 2 eurus. Po to iškart grįžo pas R. M., padavė jam sutaisytą pjūklo grandinę. Ten pat vis dar buvo nepažįstamas vyriškis su traktoriumi. Padavęs pjūklo grandinę R. M., R. S. grįžo toliau vykdyti sargybą ruože. Po keleto dienų, jau užkardoje R. M. jam grąžino tuos 2 eurus, kuriuos sumokėjo už pjūklo grandinės remontą. Kiek jam žinoma, R. M. jau 2016 metų, spalio mėnesį, pradėjo važinėtis į mišką ir ten pjauti medžius, nes girdėdavosi pjūklo garsai užkardos teritorijoje. Kai vykdydavo sargybą, pamatė, kad naujai padarytas keliukas į mišką, kad galėtų traktorius pravažiuoti. To keliuko anksčiau nebuvo. Tuo keliuku R. S. ir važiavo pas R. M. pasiimti pjūklo grandinės. Ir toje vietoje, kur tuo metu buvo R. M. miške, kai jis pas pastarąjį atvažiavo pasiimti pjūklo grandinės, ten niekada nebuvo patrulių tako. Toks kaip patrulių takas (duomenys neskelbtini) užkardoje iš viso nėra įrengtas. Ten buvo miškas, toje vietovėje pasieniečiai, nevykdydavo patruliavimo, patruliavimą vykdydavo arčiau Šešupės upės, kuri teka netoli miško (2 t., b. l. 16-18);

liudytojas Z. S. parodė, kad 2016 m. rudenį, mėnesio ir dienos pasakyti negali, dirbant mobiliu patruliu nuo 91 iki 14L kvadrato (Panovių sargyba, matė kaip nuo ryto savo automobiliu atvyko (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M. į (duomenys neskelbtini) užkardos saugomą pasienio ruožo 91 kvadratą. Pastarajam iš paskos atvažiavo traktorius T25 su priekaba. Vienu iš esančių keliukų nuvažiavo į mišką ir nuo 9.00 val. iki vakaro, iki tol kol sutemo. Apie 12-13 val. (duomenys neskelbtini) užkardos vadas R. M. iš savo telefono paskambino Z. S. ir nurodė atvykti į 91 kvadratą į ten esantį mišką su tarnybiniu automobiliu ir išvilkti užklimpusį traktorių su priekaba, kurioje buvo kaladėmis pjaustytos malkos, kokios rūšies jis nežino. Z. S. jo dar perklausus ar jis su tarnybiniu džipu tikrai išvilks pakrautą traktorių, R. M. pasakė „nesiginčyk ir važiuok“. Atvažiavus į nurodytą vietą, R. M. pasakė, kad nesiginčytų ir darytų kas sakoma. Ir dar pasakė, kad su šiuo džipu ne kartą šis traktorius yra išvilktas ir čia nieko tokio nėra. Prisikabino lyną ir jį išvilko. Išvilkimas truko apie 5 min. Jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, o kur toliau pasuko, jis nematė, o jie toliau tęsė patruliavimą. R. M. nuvažiavo traktoriuje kartu su vairuotoju. Kada jie grįžo atgal jis nematė. Apie 16.00 val. R. M. vėl paskambino ir paliepė atvažiuoti į tą pačią vietą, kaip ir pirmą kartą, ištraukti užklimpusio traktoriaus. Nuvyko ir jau nesiginčydamas ištraukė traktorių su pakrauta priekaba, pjaustytomis malkų kaladėmis. R. M. įsėdo į savo automobilį su, kuriuo buvo atvykęs ir nuvažiavo paskui traktorių (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Po šio karto asmeniškai jo jau nematė malkaujant, bet girdėjo kolegas kalbant, kad jis ir darbo metu išvykęs tarnybiniu automobiliu gaminosi malkas. Kiek žino prie šio darbo buvo pajungtas ir (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas R. T., vardo nežino. Vėliau sužinojo, kad iš netoliese esančios vietos yra dingę daug medienos (2 t., b. l. 20-21);

liudytojas A. J. parodė, kad 2016 metų lapkričio pabaigoje, gal gruodžio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, jis Panovių kaimo teritorijoje vykdė sargybą „mobilus patrulis“, su tarnybiniu transportu. Kartu su juo buvo kolega V. J.. Į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino užkardos vadas R. M. ir paprašė iš užkardos atvežti liaudiškai vadinamus „krokodilus“, kad užkurti traktorių. Jis nurodė, kad randasi miške, paaiškino kaip atvažiuoti. Tuomet jis vykdydamas užkardos vado nurodymą, nutraukęs teritorijos stebėjimą, nors buvo tame pačiame kvadrate pagal tarnybinę užduotį, nuvažiavo į užkardą, paėmė užvedimo laidus, ir nuvežė juos R. M.. Kiek pamena, tai buvo ne darbo diena, nes kai ėmė tuos laidus užkardoje, pagalbinio personalo nebuvo, užkarda buvo tuščia, išskyrus budinti dalis. Atvykus į R. M. nurodytą vietą miške, jis pamatė, kad ten buvo pats užkardos vadas, apsirengęs civiliais rūbais, ne su uniforma, šalia buvo traktorius su priekaba, kuri buvo pakrauta medienos ruliukais. Šalia stovėjo kitas asmuo, iš matymo jam matytas, atrodė vietinis gyventojas, bet jo vardo ir pavardės nežino. Atvažiavus jis kartu su kolega su užvedimo laidais užvedė traktorių, su tarnybiniu džipu jį dar patraukė iš vietos. Užkardos vado nieko neklausinėjo, tiesiog vykdė jo nurodymą. Kiek jam žinoma, ta vietovė, kur jis vežė užvedimo laidus R. M., yra kvadratas 9I-9J, tame tarpe. Ten eina miškelis, ties kuriuo eina skardis ir Šešupės upė. Anksčiau, labai seniai ten netgi patruliuodavo keturračiais. Bet per laiką ta vieta apaugo krūmynais, medžiai sutankėjo, atsirado medžių išvartų. Vietovė pasidarė nepraeinama. Kai jie atvažiavo į tą vietą, tai traktorius stovėjo ne pačiame miške, bet jau taip vadinamoje aikštelėje, iš kurios tiksliai pusės R. M. su tuo asmeniu prisipjovė šią totoriaus priekabą, jis negali pasakyti. Po viso to, jis kartu su kolega išvažiavo toliau vykdyti sargybą pagal tarnybinę užduotį. Daugiau jam neteko užkardos vado matyti (2 t. b. l. 23-21);

liudytojas D. M. parodė, kad 2016 metų, lapkričio mėnesio pabaigoje, jo brolis, R. M., kuris dirba Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadu, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje, Panovių kaimo miške valys medžių išvartas, klausė ar jam nereikia medienos, nes jis gyvena nuosavame name. D. M. pasakė, kad malkų jam reikia. R. M. minėjo, kad yra nuosavo miško savininko leidimas, jis broliu pasitikėjo, daugiau jo neklausinėjo, dokumentų parodyti neprašė. Lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje, jis kartu su broliu atvažiavo į Panovių mišką. Aikštelėje buvo nupjauti medžiai, gal tai buvo medžių išvartos. Kartu su broliu benzininiais pjūklais susipjovė šiuos medžius į ruliukus. 2017 m. sausio 14 d., jis parsivežė šiuos supjaustytus medienos ruliukus į savo namus. Daugiau į tą mišką nevažiavo medienos. Jis nematė ar brolis pjovė medžius, medžių išvartas be leidimo, jis tik padėjo susmulkinti, supjaustyti juos į ruliukus ir juos pakrauti į traktorių. 2017 m. sausio 25 d. jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo atlikta krata. Kieme buvo rasta mediena, supjaustyta ruliukais, ta pati mediena, kurią jis 2017 m. sausio 14 d. parsivežė iš Panovių miško, brolio leidimu (2 t., b. l. 26-28);

liudytoja J. O. M. parodė, kad jos namo kieme kratos metu rasta mediena - nekapotos uosinių malkų kaladės buvo atvežtos 2016 metų birželio mėnesį, atvežtos per du kartus. Dokumentus dėl malkų pirkimo tvarkė sūnus R. M.. Nurodė, kad nuo birželio mėnesio daugiau niekas malkų jai nebuvo atvežęs (2 t., b. l. 31-33);

liudytoja L. M. parodė, kad kratos metu rastas supjaustytas malkų kaladės buvo parvežtos 2016 metų rudenį, tikslaus laiko nepamena. Apie jų kilmę savo vyro D. M. ji neklausinėjo (2 t., b. l. 36-37);