- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-808-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00956-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, UAB „AGROCHEMA“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „AGRODEMA“, UAB „BITĖ Lietuva“, UAB „JONIŠKIO HIDROSTATYBA“, UAB „IDAVANG“, UAB „DOJUS agro“, UAB „JONIŠKIO AGROCHEMIJA“, UAB „Joniškio spedicija“, UAB „Ekskomisarų biuras“, R.B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5599-1037/2025 dėl pareiškėjo G. R. pareiškimo nepriėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „AGROCHEMA“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „AGRODEMA“, UAB „BITĖ Lietuva“, UAB „JONIŠKIO HIDROSTATYBA“, UAB „IDAVANG“, UAB „DOJUS agro“, UAB „JONIŠKIO AGROCHEMIJA“, UAB „Joniškio spedicija“, UAB „Ekskomisarų biuras“, R.B. IĮ, PASIENIS,UAB, UAB „JUPOJOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“, S. R. komercinė įmonė, AB Klaipėdos vanduo, SKAISTČIO ŽŪB, UAB „Ignitis”, VšĮ „Gargždų švara“, M. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., antstolis A. S., antstolis J. P., antstolė V. Š., antstolis Z. Z., UAB Juris LT, antstolė I. E., UAB EB teisė ir konsultacijos, antstolė R. V.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. R. 2025 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas per nustatytą terminą pateikė prašymą pratęsti / atnaujinti nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti bei pareiškimą dėl teismo nutarties vykdymo, kuriuo prašė patikslinti dokumentus, kuriuos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. nurodyti visus kreditorius kaip suinteresuotus asmenis, pateikti duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus ir skolą teikiant pareiškimą teismui iškelti bankroto bylą, pateikti duomenis apie jam šiuo metu nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei patikslinti, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos 1020 Eur lėšos ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškėjas per teismo nutartimi nustatytą terminą 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė savo kreditorius, paaiškino kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos 1020 Eur lėšos, taip pat paaiškino, kad kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl informacijos apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pateikimo, tačiau atnaujinta pažyma nebuvo gauta. Nurodė, kad įsipareigoja ją gavęs pateikti arba prašė pratęsti terminą dokumento pateikimui bei pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą kaip dokumentą, patvirtinantį apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikė nepaduotu, tačiau negrąžino, nes byla elektroninio formato.
4. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas, teikiami įrodymai yra neišsamūs ir neaiškūs, nes pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 4 dalies reikalavimą, privaloma nurodyti informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų skolinių įsipareigojimų, pareiškėjui priklausančio turto masė nėra pateikta, todėl tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nėra galimybės įvertinti reiškiamų reikalavimų esmės, o suinteresuotiems asmenims nėra sudaryta galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis.
5. pasak teismo, nors pareiškėjas nurodo, kad įsipareigoja teikti papildomus dokumentus teismui priėmus pareiškimą, tačiau pareiškimas neatitinkantis visų procesiniuose ir FABĮ nustatytų reikalavimų negali sukelti procesinių teisinių padarinių, nes tokiu būdu būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, efektyvaus teismo proceso, procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytinas nepaduotu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. R. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti.
6.1. Apeliantas argumentuoja kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pareiškėjas pateikė teismui duomenis dėl nutartyje nurodytus trūkumų bei informavo teismą apie tai, kad trūkstamus duomenis iš Antstolių rūmų pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.
6.2. Apelianto teigimu, FABĮ 4 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai keliami procesiniam dokumentui – pareiškimui iškelti bankroto bylą. Pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys
6.3. ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra.
6.4. Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, ne tik nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau ir pateikė visus būtinus ir turimus dokumentus, kiek jie susiję su FABĮ 4 straipsnio 3-6 dalyse nustatytais reikalavimais, t. y. pateikė duomenis apie kreditorius, apie pajamas, apie šeimos sudėtį, turimą turtą, pasiūlė administratoriaus kandidatūrą ir kt., todėl pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam įstatyme keliamus reikalavimus, o trūkumų neturi.
6.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas įpareigojimas pateikti papildomus įrodymus yra nesusiję su procesinių dokumentų trūkumu, o pareiškimo nagrinėjimu iš esmės. Šiuo atveju teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad jau pareiškimo pateikimo metu būtų pateikti visi galimai reikalingi įrodymai teisingam bylos išnagrinėjimui. Įrodymai susiję su nagrinėjama byla gali būti pateikiami ir pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, o atsižvelgiant į tai, kad tai yra fizinio asmens bankroto byla ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus įrodymus.
6.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą, t. y. pareiškimą priimti, o jei padarė išvadą, kad teismui, siekiant teisingai išnagrinėti bylą yra reikalingi papildomi įrodymai, turėjo nustatyti protingą terminą papildomiems įrodymams pateikti. Šiuo atveju teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo naudoti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nes vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio nuostata, teismui suteikta teise pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, todėl teismas turėjo nustatyti protingą terminą papildomiems įrodymams pateikti, arba skirti bylą nagrinėti į teismo posėdį iki kurio teismo pageidaujami gauti duomenys būtų pateikti papildomai.
6.7. Apeliantas nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė pareiškime prieš 5 metus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. priteistų žemės ūkio bei kitos technikos, nes šio kilnojamojo turto nebeturi, todėl pareiškime ir nenurodė. Duomenys iš antstolių rūmų, bei iš antstolių teismui buvo pateikti su pareiškimu, o teismui paprašius pateikti papildomus duomenis, pareiškėjo atstovas pateikė prašymą, kad būtų pateikta naują (atnaujinta) informaciją, tačiau iki nutarties priėmimo duomenys nebuvo gauti ne dėl pareiškėjo kaltės/neveikimo, tačiau tokių duomenų nepateikimas nėra ir negali būti laikomas pareiškimo trūkumu. Tuo labiau, kad tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek juos pateikus teismui vyksta vykdymo procesas pagal išduotus vykdomuosius raštus, todėl pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai nuolatos kinta, todėl fiksuoti ir teismui pateikti tikslų kreditorinių įsipareigojimų dydį nėra galimybės.
6.8. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad jo turimi įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA, t. y. sudaro 82 710,76 Eur, o tikslus jų dydis būtų nustatytas tik kreditoriams pateikus prašymą patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus. Pažymos iš antstolių rūmų nepateikimas iki teismo nustatyto termino nėra ir negali būti laikomas pagrindu išvadai, kad pateikti procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų bei dėl to jis negalėjo būti priimtas nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjui G. R. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tik dalį pareiškime nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo nemokumą ir jo priežastis pagrindžiančių dokumentų, taip pat kitų pagal FABĮ prie pareiškimo pridėtinų dokumentų, dalis dokumentų nėra parengti už aktualų laikotarpį, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
9. Be to, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjui G. R. nustatytas 10 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Nutartyje nurodyta, kad pareiškime ir kreditorių sąraše nurodyti ne visi kreditoriai kaip suinteresuoti asmenys, kuriems yra išsiųstas pranešimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl ko esant šioms aplinkybėms, pasak teismo, laikytina, kad pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimų, nes nurodyti ne visi suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas įpareigotinas nurodyti visus kreditorius kaip suinteresuotus asmenis.
10. Pareiškėjas G. R. 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad vykdydamas teismo nutartį pateikia teismui patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame patikslino kreditorių sąrašą, taip pat detalizavo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad gavus teismo nutartį, buvo pateiktas prašymas Antstolių rūmams dėl atnaujintų duomenų pateikimo, tačiau iki nustatyto termino atnaujinta pažyma nebuvo pateikta, todėl pareiškėjas įsipareigojo nedelsiant pateikti teismui duomenis, kai jie bus gauti iš Antstolių rūmų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikė nepaduotu, padarius išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas, teikiami įrodymai yra neišsamūs ir neaiškūs, nes pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies reikalavimą privaloma nurodyti informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų skolinių įsipareigojimų, pareiškėjui priklausančio turto masė nėra pateikta, todėl tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nėra galimybės įvertinti reiškiamų reikalavimų esmės, o suinteresuotiems asmenims nėra sudaryta galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog įsipareigoja teikti papildomus dokumentus teismui priėmus pareiškimą, tačiau pareiškimas neatitinkantis visų procesiniuose ir FABĮ nustatytų reikalavimų negali sukelti procesinių teisinių padarinių, nes tokiu būdu būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, efektyvaus teismo proceso, procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino ir nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis.
12. Taigi apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikytas nepaduotu (CPK 137 straipsnio 3 dalis), nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė tuo, kad pareiškėjas, nustačius teismo nutartimis konkrečius pareiškimo trūkumus, tikslindamas pareiškimą nustatytų trūkumų nepašalino, nes pareiškėjo teikiami įrodymai yra neišsamūs ir neaiškūs, o pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra privaloma nurodyti informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų skolinių įsipareigojimų išieškojimo, nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjui priklausančio turto masę, todėl tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nėra galimybės įvertinti reiškiamų reikalavimų esmės, o suinteresuotiems asmenims nėra sudaryta galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis.
13. Pagal FABĮ nuostatas, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14. Teismui pateikiamas pareiškimas turi atitikti proceso teisės normose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai), taip pat kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti pateikiami ir FABĮ nurodyti konkretūs rašytiniai įrodymai. FABĮ 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankrotui bylai iškelti svarbūs dokumentai.
15. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), ir tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą, t. y. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi, viena vertus, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradedamas. Kita vertus, kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ir / ar išsamumas gali būti vertinamas ir bankroto bylos iškėlimo etape, o taip pat jau ir iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Paaiškėjus aplinkybėms, kad pareiškėjas pateikė teismui neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
16. Taigi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Dar daugiau, pagal teismų praktiką, teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-263-643/2023).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai paminėtas įstatymo normas bei teismų praktiką, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo motyvą, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta kažkokios papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7, 8, 225, 179 straipsniai, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, nors pareiškimas iš esmės ir atitinka visus jam keliamus įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), o tai reiškia, kad, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, iš esmės spręsdamas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Savo ruožtu rengiantis bylos nagrinėjimui ar jos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir duomenys turi būti teismo iš esmės įvertinti procesiniame sprendime dėl pareiškėjo prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškimo priėmimo stadijoje skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus yra neišsamūs ir neaiškūs, o skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų neištaisymas sudaro pagrindą pareiškimą atsisakyti priimti, juo labiau kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodė, jog tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau teismui, kai tik juos gaus. Darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai pareiškimo priėmimo stadijoje vertino ir analizavo pareiškėjo pateiktus duomenis, reikalingus ne tik pareiškimo priėmimui išspręsti, tačiau ir sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą iš esmės.
20. CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Ieškovo (pareiškėjo) pareiga prie teismui teikiamo procesinio dokumento pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo (pareiškėjo) pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pateikto procesinio dokumento patenkinimą ar pagrįstumą. Taigi, nors teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų taip pat nesudaro esminės kliūties pareiškimo priėmimui. Vertintina, kad nurodęs nepašalintą įrodymų apie nemokumą sukėlusias priežastis nepateikimo trūkumą teismas iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, kai tuo tarpu toks klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas ir turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti padaręs išvadą, kad su pareiškimu pateikti teismui įrodymai yra neišsamūs ir neaiškūs, nes esminė pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalį privaloma nurodyti informacija dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomų skolinių įsipareigojimų, jam priklausančio turto masės nėra pateikta, todėl tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nėra galimybės įvertinti reiškiamų reikalavimų esmės, o suinteresuotiems asmenims nėra sudaryta galimybė tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie įrodymai galėtų būti surinkti bei išsiaiškinti ir bylos nagrinėjimo eigoje, bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjant teismo posėdyje (ar parengiamajame), o jų (ne) pateikimas galėtų būti įvertintas sprendžiant fizinio asmens (ne) mokumo ir bankroto bylos jam (ne) iškėlimo klausimus.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai netrukdo tolesnei bylos eigai ir jų nepašalinimas nesudaro pakankamo pagrindo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-5599-1037/2025 panaikinti ir pareiškėjo G. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.