Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1071-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-26
Bylos Nr.: e2A-1071-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01718-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donata Kravčenkienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: UAB „Padvaiskas ir Ko“
Ieškovas: J. B.
Trečiasis asmuo: S. K.

Civilinė byla Nr. e2A-1071-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01718-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.8.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Padvaiskas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei UAB „Padvaiskas ir Ko“ dėl nuostolių, patirtų dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo, trečiasis asmuo S. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ 1 015,14 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2013 m. sausio 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę pagalbinės darbininkės pareigoms eiti. 2018 m. spalio 26 d. apie 13 val. atsakovės patalpose nuo vežimėlio, kurį už valdymo rankenos tempė atsakovės pagalbinis darbininkas S. K., nuvirto medžio drožlių plokštės ir sužalojo pro šalį ėjusios ieškovės koją.

2. Ieškovė nurodė, kad pakenkimai jos sveikatai yra priskiriami prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, jai buvo atliktos trys operacijos, po Įvykio ieškovė nuolat kenčia stiprius kojos skausmus, geria vaistus nuo skausmo, bus reikalingas reabilitacinis gydymas. 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o atsakovė nėra pervedusi ieškovei lėšų patirtai žalai atlyginti. Ieškovei yra diagnozuota lėtinė liga – kairės čiurnos potrauminė artrozė. 2021 m. spalio 21 d. ieškovei buvo atlikta ketvirtoji operacija, ieškovė negali normaliai vaikščioti, kasdien geria nuskausminamuosius vaistus.

3. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalota ieškovė, priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Įmonėje nepakankamumas. Atsakovės generaliniam direktoriui skirta 40 Eur bauda, kurios Įmonės vadovas neskundė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Padvaiskas ir Ko“ su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad Įvykio metu ieškovė buvo savavališkai palikusi savo darbo vietą ir ėjo pasiimti medžiagų, nors cechuose dirba darbuotojai, atsakingi už žaliavų bei įrankių pristatymą. Pažymėjo, kad S. K. buvo apmokytas darbui su hidrauliniu vežimėliu, tačiau nesilaikė saugaus darbo taisyklių, dėl ko plokštės nukrito nuo vežimėlio.

5. Pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko minėtas Įvykis, yra ieškovės ir trečiojo asmens neteisėti ir neatsargūs veiksmai, o darbdavys už žalą, kilusią dėl ypatingų, nuo jo nepriklausančių veiksnių, neatsako. Byloje nėra pakankamai konkrečių duomenų padarytai žalai įvertinti, todėl ieškovės reikalaujama 25 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta; vertinant žalą reikia atsižvelgti į nukentėjusios pusės didelį neatsargumą.

6. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.

7. Byloje pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. STS-4378, iš kurio matyti, kad ieškovei iki 2023 m. rugsėjo 2 d. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Šiame sprendime nurodyta darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe.

8. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės koja buvo sužalota darbo metu. Byloje yra atsakovės 2018 m. spalio 26 d. pranešimas apie įvykį darbe. Įmonė informavo VDI Vilniaus skyrių apie 2018 m. spalio 26 d. Įvykį, nurodė: „Ėjo atsinešti medinės detalės, tuo metu pagalbinis darbininkas S. K. vežė supjaustytas medines detales lovų gamybai. Lūžus padėklui, medinės detalės nuslydo nuo padėklo ir sulaužė J. B. kairę koją“. 2018 m. lapkričio 16 d. Įmonės stalių ceche buvo atliktas eksperimentas ir surašyta 2018 m. lapkričio 20 d. išvada, jog avarijos priežastis - per staigiai pasuktas vežimėlio vairas.

9. Byloje yra ieškovės 2018 m. lapkričio 2 d. paaiškinimas VDI, kuriame ji nurodė: „Dirbau savo darbą kaip ir kiekvieną dieną. Susukinėjau lovas, kai man pritrūko medžiagų, ėjau jų paimti. Einant pasiimti medžiagų teko praeiti pro krūvą sukrautų lentų (ruošiniai lovos dugnams). Tada išgirdau garsus ir atsisukau. Pamačiau iš tos krūvos krentančias lentas. Kiek spėjau, tai pabėgau, o kiek ne – tai užkrito ant manęs. Daugiau iš skausmo ir šoko nepamenu.“

10. Byloje yra trečiojo asmens paaiškinimas, parašytas Įvykio dieną, kur S. K. nurodė, jog padėklavėžis buvo techniškai tvarkingas, o plokštės, jo nuomone, nukrito, nes siauresnės buvo apačioje, o platesnės viršuje, todėl posūkio metu siauros plokštės sulaužė padėklą ir padėklavėžis persikreipė. Nurodė, kad „aš pažiūrėjau, kaip kiti naudojasi šiuo padėklavežiu krovėjai ir aš taip dirbau“. Trečiojo asmens ir darbdavio nuomonė Įvykio dieną iš esmės sutapo, t. y. tiek darbdavys, tiek ir vežimėlį valdęs darbuotojas vertino, kad plokštės nukrito sulūžus padėklui, ant kurio buvo sudėtos.

11. 2018 m. lapkričio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 13 val. Įmonės ceche nulūžus ant vežimėlio esančios paletės kraštui, ant jos buvusios medinės plokštės krisdamos sužalojo darbuotoją (ieškovę). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė 2019 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

12. Ikiteisminio tyrimo metu vyriausiasis tyrėjas kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su užduotimi atlikti darbų saugos tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe Įmonės darbininkei J. B.. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas technikos mokslų daktaras T. D., turintis darbų saugos teismo eksperto kvalifikaciją ir 22 metų ekspertinio darbo stažą surašė 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadą, kur nurodė, kad tiriamas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko Įmonės stalių ceche hidrauliniu keltuvu-vežimėliu FK2300 transportuojant medžio drožlių plokštes. Išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje yra Įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad sukrautų plokščių rietuvėje aukščiau yra sudėtas platesnių plokščių sluoksnis, žemiau – siauresnės plokštės, rietuvės aukštis vizualiai didesnis nei vieno darbuotojo ūgis.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-01-28 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei 1 015,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (26 015,14 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas sprendime nurodė, jog Įmonėje buvo atliktas eksperimentas, po kurio Įmonė vertino, jog nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad Įmonės buvęs darbuotojas S. K. per staigiai susuko vežimėlio vairą. Dėl Įmonėje atlikto eksperimento Išvadoje pasisakė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog Įvykio metu buvusios aplinkybės neatitiko eksperimento metu buvusių aplinkybių, pvz. eksperimento metu vežtų plokščių rietuvės aukštis nėra nurodytas, o vizualiai jis yra ženkliai mažesnis, nei rietuvės aukštis Įvykio metu; eksperimento metu naudotas medinis padėklas vizualiai yra siauresnis nei sulūžęs Įvykio metu padėklas; tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad eksperimento metu rietuvėje buvo sukrautos skirtingo pločio plokštės, kaip tai buvo tiriamo Įvykio atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad eksperimento metu Įvykio aplinkybių neatitiko nei krovinio aukštis, nei krovinio tipas (plokščių pločiai), nei krovinį laikęs padėklas (jo plotis), teismas kritiškai vertino Įmonės darbuotojų atliktą eksperimentą ir jo išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties.

15. Teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto Išvadoje nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra, tikėtina, tai, kad Įvykio metu buvo transportuojamas santykinai aukštas krovinys, o spręsti apie platesnių plokščių išdėstymo krovinio viršuje įtaką viso krovinio pastovumui nepakanka duomenų. Po Įvykio rasta sulūžusi paletė leidžia teigti, jog Įvykio metu ji buvo paveikta jėgų, viršijančių jos laikomąją galią ir todėl sulūžo, o tai turėjo įtakos transportuotų plokščių stabilumui, nes sumažėjo jų atramos plotas būtent nulūžusiu paletės plotu ir išaugo rizika plokštėms nuvirsti. Išvadoje konstatuota, kad tikėtina, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, kad medžio drožlių plokščių krovinys buvo transportuojamas vežimėliu nesaugiai (dėl santykinai didelio aukščio nebuvo užtikrintas jo pastovumas), todėl buvo techninė galimybė kroviniui virsti ir užvirsti ant pavojingoje zonoje, šalia transportuojamos plokščių rietuvės, ėjusios darbuotojos. Jei rizika dirbti su vežimėliu nebuvo tinkamai įvertinta ir nebuvo numatytos priemonės kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos, tai, tokiu atveju, minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju vykdant plokščių transportavimo vežimėliu darbus nebuvo atsižvelgta (įvertinta) į vežimėlio naudojimosi instrukcijos nurodymą, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad sukant visas vežimėlis kartu su kroviniu tampa nebekontroliuojamas ir gali apvirsti.

16. 2019 m. gruodžio 9 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius A. M. surašė Administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo Įmonės generaliniam direktoriui A. P. pasiūlė sumokėti 40 Eur baudą. Protokole nurodyta, kad administracinė atsakomybė Įmonės vadovui taikytina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį (darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe ar atsirasti kitų sunkių padarinių). Protokole nurodyta ir pažeidimo esmė, t. y., kad A. P., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, nes nesiėmė priemonių, kad įmonėje būtų nustatyta galima padėklavežio, vežančio krovinį, virtimo rizika ir nesiėmė priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta.

17. Byloje yra ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 30 d. sudarytos darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė buvo priimta į darbą pagalbinės darbininkės funkcijoms atlikti. Pagalbine darbininke ji dirbo ir Įvykio dieną. Iš byloje esančios trečiojo asmens ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad Įvykio metu jis dirbo Įmonėje taip pat pagalbiniu darbininku. Iš byloje esančių Pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų matyti, kad pagalbinis darbininkas atsako, be kita ko, už sklandų krovinių gabenimą; už žaliavų, ruošinių ir medžiagų pristatymą darbo metu pagrindinių profesijų darbuotojams. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal jos pareiginius nuostatus Įvykio metu buvo atsakinga už krovinių gabenimą ir žaliavų, ruošinių ir medžiagų pristatymą, teismas kritiškai vertino liudytojos (atsakovės darbuotojos) A. K. teismo posėdyje duotus parodymus, kad kai ji buvo pagalbinė darbuotoja, jai buvo paaiškinta, kad ji negali palikti savo darbo vietos (turi būti tik prie savo surinkimo stalo). Tai, kad darbuotojai laisvai judėjo cecho teritorijoje teismo posėdyje nurodė ir trečiasis asmuo.

18. Ieškovė byloje tvirtino, kad instruktavimas realiai nebuvo atliekamas, kad buvo tik surenkami parašai. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdyje šias aplinkybes iš esmės patvirtino. Trečiasis asmuo nurodė, kad Įvykio metu dirbo dispečeriu, instruktavimo nebuvo, lietuvių kalbą supranta labai silpnai, duotus dokumentus tiesiog pasirašė ir viskas, iš pradžių dirbo staliumi, po to perėjo į dispečerio pareigas, pamainos viršininkas vėliau jam paaiškino, kad kai baigsis moterims medžiagos, reikės joms jų atvežti, kaip reikia susidėti daiktus į vežimėlį niekas neaiškino ir nerodė, be to, jis niekada medžiagų į vežimėlį pats nedėdavo. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tokios tvarkos, jog darbuotojai negalėjo išeiti iš savo darbo vietos, nebuvo. Apie Įvykį paaiškino, kad ant vežimėlio dedamas pagrindas buvo blogas (sulūžęs), todėl viskas nukrito nuo vežimėlio vos jį patraukus, įtarimų, kad vežimėlis buvo blogai pakrautas, jam nekilo.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesiėmė veiksmingų darbų saugos priemonių, kad hidrauliniu vežimėliu cecho patalpose transportuojant santykinai aukštą krovinį neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Sutiko su Išvadoje Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto nurodytu teiginiu, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju vykdant plokščių transportavimo vežimėliu darbus nebuvo atsižvelgta (įvertinta) į vežimėlio naudojimosi instrukcijos nurodymą, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad sukant visas vežimėlis kartu su kroviniu tampa nebekontroliuojamas ir gali apvirsti.

20. Konstatavo, kad atsakovė pažeidė DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą jos pareigą sudaryti ieškovei saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Dėl šio atsakovės neteisėto neveikimo ieškovės darbo sąlygos tapo kenksmingos (įvyko nelaimingas atsitikimas darbe) ir ieškovės sveikatai buvo padaryta žala (ieškovė buvo suluošinta), kurią turi atlyginti buvęs ieškovės darbdavys (atsakovė).

Atsiliepimas

21. Ieškovė dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Atsakovė turtinės žalos dydžio, jos apskaičiavimo teisingumo byloje neginčijo. Nei atsiliepime, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovės patirtos neturtinės žalos, jos dydžio neginčijo. Dėl atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos pozicijos, kad byloje nėra pakankamai konkrečių duomenų padarytai žalai įvertinti, teismas pažymėjo, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė pateikė teismui daug duomenų apie savo sveikatos būklę, taip pat ir kitų duomenų, kurie leidžia teismui spręsti dėl to, kokią neturtinę žalą ieškovė galėjo patirti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad Įvykio metu buvo sužalota ieškovės kairė koja, sužalojimas pasireiškė plėštinėmis žaizdomis, atvirais kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio lūžiais. Minėtas pakenkimas ieškovės sveikatai buvo įvertintas kaip sunkus (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. spalio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė Įvykio metu ir po jo patyrė dideles fizines kančias (didelį skausmą). Ieškovei iki 2023 m. rugsėjo 22 d. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, t. y. ieškovė dėl Įvykio neteko beveik pusės (45 proc.) savo darbingumo, kas neabejotinai neigiamai įtakojo ir toliau įtakos jos gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje ir asmeninėje srityse. Netektas beveik pusės savo darbingumas neabejotinai yra susijęs su stipriais neigiamais dvasiniais išgyvenimais.

23. Teismas vertino, kad ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu (25 000 Eur) iš esmės bus išsaugota padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už ją pusiausvyra. Tokio dydžio kompensaciją laikė pakankama atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovės neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatydamas 25 000 Eur neturtinės žalos kompensavimo dydį teismas atsižvelgė į potencialią ieškovės fizinių ir dvasinių kančių tęstinumo galimybę, į augantį valstybės ekonominį gyvenimo lygį, ženkliai augančią infliaciją.

24. Atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kadangi ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už 2019 metus atsakovės grynasis pelnas sudarė 368 341 Eur, o už 2020 m. grynasis pelnas sudarė 1 623 169 Eur, t. y. per metus išaugo daugiau nei 4 kartus. Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad UAB ,,Padvaiskas ir Ko“ yra pelningai veikianti įmonė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, jog savo pareigas atliko, darbuotojus instruktavo. Pabrėžė, jog nelaimingo atsitikimo priežastis pripažinta būtent per staigus vairo pasukimas ir tai, kad trečiasis asmuo nežinojo, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos. Teismas neįvertino fakto, kad Instrukcijoje Nr. 9 yra nurodyta, kaip tokios rizikos išvengti, nurodyta krovinius „surišti“, kad jie neiširtų, reguliuojama krovinio masė. Todėl akivaizdu, kad darbdavys tinkamai instruktavo S. K., kaip saugiai dirbti, o šis asmuo nustatytų taisyklių nesilaikė.

Žemesnės instancijos teismas

26. Darbdavio kaltės nėra, nes darbdavys teisės norminių aktų nustatyta tvarka instruktavo darbuotoją, sudarė sąlygas saugiai dirbti. Būtina atsižvelgti į tai, kad darbdaviui neįmanoma numanyti, kokius pažeidimus gali padaryti darbuotojai, neįmanoma sukontroliuoti visų pažeidimų ir visų jų išvengti. Darbdavys įvykdė savo iš bendrojo reikalavimo užtikrinti saugias darbo sąlygas darbdaviams kylančias pareigas – reguliariai ir tinkamai vykdė instruktavimus.

27. Ieškovė ir S. K. pažeidė LR DSSĮ 33 str. 1 d., nevykdydami saugos darbe instruktažų, nes Darbuotojo, atliekančiojo krovos ir kėlimo darbus rankiniu būdu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 42 55.2 punkte yra numatyta, kad darbuotojui draudžiama savavališkai keisti darbo vietą, o 53 punkte numatyta, kad yra draudžiama vaikščioti žmonėms galimo krovinių kritimo zonoje (nuo lentynų, nuo rietuvių ir pan.). Atsakovės pareiga instruktuoti darbuotojus buvo tinkamai įvykdyta; priešingai, matyti ieškovės kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir jai pačiai kilusios žalos, o vien tai, jog ieškovei padaryta žala, tiesiogiai nesuponuoja atsakovės pareigos pažeidimo. Be to, DSSĮ 46 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali bu?ti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesine? ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

28. Akcentavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesilaikė ženklinimo taisyklių, nes darbdavys siekė išvengti rizikos ne ženklinimu, o darbo organizavimo metodu – medžiagas pristato budintys darbininkai, o taip pat Ieškovė buvo instruktuota dėl kylančių rizikų einant į pavojingas zonas. Kaip jau minėta, priežastinis ryšys tarp Ieškovės neteisėtų veiksmų ir jai pačiai kilusios žalos yra aiškus ir tiesioginis – jei ne Ieškovės neteisėti veiksmai (buvimas neleistinoje zonoje), tai žalos išvis nebūtų kilę, nelaimingas atsitikimas nebūtų kilęs apskritai, o atsakovės veiksmai, priešingai, įtakos nelaimingam atsitikimui neturėjo. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sveikatos sutrikdymo atvejais darbdavio atsakomybė yra „griežta“, subjektams negali būti sukuriamos tokios pareigos, kurių jie objektyviai įgyvendinti negalėtų. Kaltė dėl žalos, atsiradusios nelaimingo atsitikimo metu, tenka pačiai Ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nors DK 160 str. numato darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą nustatant žalos dydį, reikia kreipti dėmesį į priežastis, lėmusias tos žalos atsiradimą ir kaltę dėl tų priežasčių atsiradimo. Teismas neatsižvelgė į LR CK 6.282 straipsnyje nustatytą reguliavimą, numatantį, kad vertinant žalą reikia atsižvelgti į nukentėjusiosios pusės didelį neatsargumą. Tokią praktiką formuoja ir teismai: Vilniaus apygardos teismas civilinės bylos Nr. e2A-1849-852/2019 nutarties 41 punkte nustatė, kad saugumo taisyklių pažeidimai buvo padaryti dėl lengvabu?diškumo ir rodo darbuotojo didelį neatsargumą, o į tokią nukentėjusiojo kaltės formą teismas atsižvelgė mažindamas priteistinos žalos dydį. Byloje reikalinga įvertinti visus veiksnius, tarp jų ir darbuotojų įtaką, lėmusius nelaimingą atsitikimą. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais gali būti atmestas. Įprastai tokiu atveju nustatomas atitinkamas darbuotojo kaltės procentas (c. b. Nr. 3K-3-90/2008). Teismas byloje tinkamai neišanalizavo ieškovės ir trečiojo asmens padarytos įtakos nelaimingam atsitikimui atsirasti.

Atsiliepimas

30. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, jog apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teikdama skundą, nes sprendimą yra iš dalies įvykdžiusi, nors prašo teismo panaikinti sprendimą ir nustatyti 100 procentų ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliantė 2022 m. vasario 10 d. pervedė ieškovei 5.000,00 Eur ir mokėjimo pavedime nurodė, jog atlieka dalinį mokėjimą pagal sprendimą.

31. Apeliantė nenurodo jokių konkrečių motyvų, kuriais remiantis konkrečios teismo padarytos išvados sprendime yra laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis, bando klaidinti teismą teigdama, jog nelaimingo atsitikimo metu ieškovė buvo draudžiamoje zonoje, nes į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nelaimingas atsitikimas įvyko apeliantės cecho zonoje, kurioje ieškovei buvo draudžiama būti. Tai, kad apeliantės darbuotojai laisvai judėjo cecho teritorijoje teismo posėdžiu metu duodamas paaiškinimus nurodė ne tik trečiasis asmuo, tačiau raštu yra pripažinusi ir pati apeliantė.

32. Skunde apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji nėra atsakinga už trečiojo asmens S. K., kuris nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo apeliantės darbuotojas, veiksmus pastarajam atliekant savo darbo funkcijas apeliantės ceche. Apeliantė savo skunde net nebando paneigti teismo padarytos išvados, jog apeliantė Instrukcijoje Nr. 9 nebuvo tinkamai įvertinusi aukštų krovinių vežimo su hidrauliniu vežimėliu rizikos ir nebuvo numačiusi priemonių, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos. Ieškovei dirbant kartu su darbuotoju, kuris nebuvo tinkamai instruktuotas darbų saugos klausimais, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieškovės sveikata. Apeliantė ignoruoja tai, jog 2021 m. gegužės 31 d. raštu VDI ieškovės atstovui pateikė 2019 m. gruodžio 9 d. Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR-_P-2506-2019, kuris buvo surašytas atsakovės vadovui už tai, jog jis pažeidė LR DSSĮ 25 str. 1 dalies 2 punkto reikalavimą, nes nesiėmė priemonių, jog apeliantės įmonėje būtų nustatyta galima padėklavežio, vežančio krovinį, virtimo rizika ir nesiėmė priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta. Apeliantės vadovas administracinio nusižengimo protokolo ir jame esančio nurodymo sumokėti 40 Eur baudą teismine tvarka neskundė.

33. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą vis dėlto padarytų išvadą, kad trečiasis asmuo S. K. buvo apeliantės realiai ir tinkamai supažindintas su visomis apeliantės priimtų vietinių norminių teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo su hidrauliniu vežimėliu tvarką, o apeliantė organizuodama darbų saugą įmonėje nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tai neatleidžia apeliantės nuo pareigos atlyginti žalą ieškovei, kuri apeliantei bet kuriuo atveju kyla LR CK 6.264 str. pagrindu.

Šalies argumentai

34. Apeliantė savo skunde teigia, jog ieškovės neatsargumas buvo viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, todėl remiantis LR CK 6.282 str. Ieškovės naudai priteistinos neturtinės žalos dydis bet kokiu atveju turėtų būti mažintinas. Ieškovės neatsargumas apskritai nebuvo viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, ji judėjo jai apeliantės leidžiamoje cecho zonoje, o į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė tinkamai neinstruktavo ieškovės apie krovinių virtimo nuo hidraulinio vežimėlio riziką bei tinkamai nevykdė įstatyminės pareigos instruktuoti savo darbuotojus. Atsakovė nepagrįstai remiasi civiline byla Nr. e2A-1849-852/2019. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Civilinės bylos Nr. e2A-1849-852/2019 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovė nevaldė didesnio pavojingumo šaltinio, ieškovės kaltė dėl įvykio nėra konstatuota Nelaimingo atsitikimo darbe akte, ieškovė ėjo į apeliantės cecho zoną, kuri nebuvo pažymėta kaip pavojinga zona, ji nebuvo supažindinta su Instrukcijos Nr. 9 tekstu ir galimo krovinio virtimo nuo hidraulinio vežimėlio rizika, galima krovinių kritimo vieta apeliantės ceche nebuvo pažymėta specialiais ženklais, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

36. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-28 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

37. Byloje sprendžiamas klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir ar proporcingas priteistas ieškovei neturtinės žalos dydis.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

39. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas ir kitus teisės aktus).

40. Byloje nustatyta, kad UAB „Padvaiskas ir Ko“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. DS-16/05 patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad instruktavimo tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, profesinę riziką darbo vietoje, apie įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir saugius veikimo būdus, privalomus jam atliekant pavestus darbus. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad instrukcijų tekstas turi būti aiškus, taip pat nurodyta, kad instrukcijos turi būti parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba. Aprašo 12 punkte, be kita ko, nustatyta, kad instrukcijų kopijos laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje. Aprašo 23.1 punkte nurodyta, kad instruktuojantysis po instruktavimo atlikimo, žodžiu apklausdamas instruktuojamąjį darbuotoją, turi įsitikinti, kad darbuotojas suprato instrukcijos turinį ir galės saugiai atlikti pavestą darbą. Instruktuojantysis instruktavimo žurnale pasirašo tik įsitikinęs, kad instruktuojamas darbuotojas suprato instrukcijos turinį.

41. Nelaimingo atsitikimo tyrimą įmonėje atliko Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius A. M., kuris surašė 2018 m. lapkričio 26 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 18-01, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta - stalių cechas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad Akto 11 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Taigi darbo inspektorius padarė aiškią išvadą, kad neįvertinęs darbo su padėklavėžiu rizikos, darbdavys nenustatė tvarkos, pagal kurią trečiasis asmuo S. K. būtų apmokytas dirbti pavojingą darbą. Nors atsakovė su tokia inspektoriaus išvada nesutinka, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje vertinti įrodymai tokią išvadą visiškai pagrindžia.

42. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jo kaltės nėra, nes darbdavys teisės norminių aktų nustatyta tvarka instruktavo darbuotoją, sudarė sąlygas saugiai dirbti, o pati Ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. pažeidė LR DSSĮ 33 str. 1 d., nevykdydami saugos darbe instruktažų, nes Darbuotojo, atliekančiojo krovos ir kėlimo darbus rankiniu būdu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 42 55.2 punkte yra numatyta, kad darbuotojui draudžiama savavališkai keisti darbo vietą, o 53 punkte numatyta, kad yra draudžiama vaikščioti žmonėms galimo krovinių kritimo zonoje, su tokiais apelianto argumentais teismas sutikti negali.

43. Teismas nustatė, kad instruktavimas realiai nebuvo atliekamas, tą teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo S. K., kuris nurodė, kad Įvykio metu dirbo dispečeriu, instruktavimo nebuvo, lietuvių kalbą jis supranta labai silpnai, duotus dokumentus tiesiog pasirašė. Jam buvo paaiškinta, kad kai baigsis medžiagos, reikės jų atvežti, tačiau kaip reikia susidėti daiktus į vežimėlį, niekas nerodė, o jis pats į vežimėlį medžiagų niekada nedėdavo. Svarbu pažymėti, kad trečiasis asmuo paaiškino, jog tvarkos, kad darbuotojai negalėjo išeiti iš savo darbo vietos, nebuvo. Jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

44. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesiėmė veiksmingų darbų saugos priemonių, kad hidrauliniu vežimėliu cecho patalpose transportuojant santykinai aukštą krovinį neįvyktų nelaimingas atsitikimas – vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro Išvadoje nurodytu teiginiu, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju vykdant plokščių transportavimo vežimėliu darbus nebuvo atsižvelgta (įvertinta) į vežimėlio naudojimosi instrukcijos nurodymą, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad sukant visas vežimėlis kartu su kroviniu tampa nebekontroliuojamas ir gali apvirsti.

45. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pažeidė DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą sudaryti ieškovei saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Dėl šio atsakovės neteisėto neveikimo ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, ji buvo suluošinta, taigi žalą turi atlyginti darbdavys.

46. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LR CK 6.282 straipsnyje nustatytą reguliavimą, numatantį, kad vertinant žalą reikia atsižvelgti į nukentėjusiosios pusės didelį neatsargumą, nors tokią praktiką formuoja teismai. Rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1849-852/2019 nutartimi, kurioje teismas nustatė, kad saugumo taisyklių pažeidimai buvo padaryti dėl lengvabu?diškumo ir rodo darbuotojo didelį neatsargumą, į tai teismas atsižvelgė mažindamas priteistinos žalos dydį.

47. Teismas sutinka su apelianto pozicija, kad byloje reikia įvertinti visus veiksnius, tarp jų ir darbuotojų įtaką, lėmusią nelaimingą atsitikimą, nes kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais gali būti atmestas. Tačiau nesutiktina su apelianto nuomone, kad išnagrinėtoje byloje teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės ir trečiojo asmens padarytos įtakos nelaimingam atsitikimui atsirasti. Teismas vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, analizavo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens veiksmus ir nustatė, kad jų veiksmai neturėjo įtakos nelaimingam įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

48. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1849-852/2019 vadovautis netikslinga, kadangi minimos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa – byloje buvo nustatyta, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo konstatuoti paties ieškovo (darbuotojo) teisės aktų pažeidimai, nes jis atvežęs ir padėjęs krovinį ant svarstyklių, elektriniu vežimėliu važiavo ant rampos atbulomis, esant ribotam matomumui, nors tam nebuvo jokio specialaus poreikio ar ypatingų sąlygų, trukdančių apsukti transporto priemonę reikiama kryptimi, o prieš pradėdamas judėti atbulas, ieškovas neatsisuko ir neįsitikino ar už jo nėra žmonių, kitų transporto priemonių ar kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams.

49. Teismas pažymi, kad, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog darbdavio pareiga atsakyti už darbuotojo sveikatai padarytą žalą yra kildinama ne iš konkrečių įstatymų pažeidimo, bet iš darbdavio atsakomybės principo, kurio esmė yra išdėstyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. bei 46 str. 2 d. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog darbdavys turi pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai pozicijai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigia (nebando paneigti) pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog Instrukcijoje Nr. 9 ji nebuvo tinkamai įvertinusi aukštų krovinių vežimo su hidrauliniu vežimėliu rizikos ir nebuvo numačiusi kokių nors priemonių, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos.

51. Apeliantė taip pat nepasisako ir ignoruoja faktą, jog 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovės vadovui buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR-_P-2506-2019. Jis buvo surašytas už tai, jog atsakovės vadovas pažeidė LR DSSĮ 25 str. 1 dalies 2 punkto reikalavimą, nes nesiėmė priemonių, kad apeliantės įmonėje būtų nustatyta galima padėklavežio, vežančio krovinį, virtimo rizika ir nesiėmė priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad apeliantės vadovas administracinio nusižengimo protokolo ir jame esančio nurodymo sumokėti 40 Eur baudą teismine tvarka neskundė.

52. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl neturtinės žalos, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

53. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Tokiu atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyros išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

54. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis dėl neturtinės žalos dydžio ir pagrįstai priteisė ieškovei jos prašomą neturtinės žalos dydį. Teismas nurodė, kad iš VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikos Ortopedijos-traumatologijos Centro 2021 m. gegužės 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad ieškovė skundėsi išliekančiais skausmais kairėje pėdoje, čiurnoje, blauzdos distaliniame gale, taip pat skundėsi tinimu, ribotais judesiais, vartojamais analgetikais, skrandžio skausmais. J. B. gydyta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 3 kartus operuota, atlikta kairės blauzdos fiksacija vinimi, pakartotinės operacijos metu atlikta reosteosintezė storesne vinimi, taikyti du reabilitacijos etapai. 2020 m. rugpjūčio mėn. nustatyta kairės čiurnos ir subtalarinio sąnario potrauminė II laipsnio artrozė. 2020 m. rugsėjo 15 d. nustatyta, kad šeivikaulio lūžimas sugijęs su dislokacija, nežymi kaulų čiulpų edema ties sąnariu tarp kulnakaulio ir klubakaulio, II laipsnio chondromaliacija. Minėtame aprašyme taip pat nurodyta, kad įvertinus būklę, nustatytas ekstenzijos deficitas, teigiami čiurnos ankštumo testai, kairės pėdos II ir V piršto nugariniame paviršiuje hipestezija, skausminga blauzdos kaulų palpacija pjūvių srityse, diagnozuoti Achilo sausgyslės apkalkėjimas, susiaurėjęs sąnarinis tarpas, artroziniai sąnarių pakitimai, sustorėjęs, edemiškas raištis, sąnaryje skysčio pėdsakai, nežymi minkštųjų audinių edema ir kt. Ortopedijos-traumatologijos centro gydytoja rekomendavo ieškovei operacinį gydymą, iš bylos duomenų matyti, jog operacija atlikta 2021 m. spalio 21 d., po operacijos rekomenduota vartoti analgetikus esant skausmui ir reabilitacinį gydymą.

55. Analizuojant šiuos įrodymus sutiktina su teismo sprendime padaryta išvada, kad pateikti ieškovės sveikatos duomenys leido teismui daryti išvadą, jog sveikatos sutrikdymo trukmė yra ilgalaikė, o pakenkimas ieškovės sveikatai buvo tokio pobūdžio, kad jai jau ilgą laiką teikiamos įvairios medicinos paslaugos: daryta ne viena operacija, taikyta ne viena reabilitacija, daryta daug įvairių medicininių tyrimų, skirta ne viena gydytojo konsultacija. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teikiama pagalba neduoda norimų rezultatų, ieškovė net ir po ilgo gydymo, reabilitacijų skundžiasi, kad sunku vaikščioti, kad gali remtis tik kulnu, kad beveik nuolat yra priversta gerti nuskausminamuosius vaistus. Teismas taip pat įvertino, jog ieškovės tolesnė sveikatos būklė nėra lengvai prognozuojama, o sveikatos pakitimai rodo, kad ji patiria ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, nes gijimo procesas yra ilgas, slegia nežinia dėl sveikatos bei finansinių perspektyvų.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nekvalifikuotam darbui, kurį dirbo ieškovė, reikalingi fiziškai stiprūs darbuotojai, kai tuo tarpu po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė neteko beveik pusės savo darbingumo, yra virš 50 metų amžiaus.

57. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, nurodoma, jog apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis apskritai teikdama apeliacinį skundą, nes sprendimą yra iš dalies įvykdžiusi - nors prašo teismo panaikinti sprendimą ir nustatyti ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovės ieškinį atmetant visiškai, 2022 m. vasario 10 d. ieškovei yra pervedusi 5.000 Eur, o mokėjimo pavedime nurodžiusi, jog atlieka dalinį mokėjimą pagal sprendimą.

58. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė priedą Nr. 1, iš kurio matyti, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovė ieškovei yra pervedusi 5.000 Eur, mokėjimo pavedimu nurodoma, jog atliekamas dalinis mokėjimas pagal sprendimą.

59. LR CPK 314 str. yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė pateikė teismui 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimą, kuris objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, priėmusiam sprendimą 2022 m. sausio 28 d. Šis įrodymas apeliacinės instancijos teismo priimamas dar ir dėl to, kad mokėjimo pavedimas yra atliktas apeliantės, taigi jai yra žinomas.

60. Pažymėtina, kad apeliantė pateikė teismui apeliacinį skundą 2022-02-28, tačiau apie šią ieškovės nurodomą aplinkybę net neužsimena, prašo ieškinį atmesti, nustatyti, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe kalta yra pati ieškovė.

61. Išduotas ieškovei gydymo įstaigos 2022 m. vasario 14 d. aprašymas, atsisakytinas priimti, kadangi ieškovė nenurodo, kokias naujas esmines bylai aplinkybes šis įrodymas pagrindžia.

62. Nagrinėjamu atveju byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė Instrukcijoje Nr. 9 nebuvo tinkamai įvertinusi aukštų krovinių vežimo su hidrauliniu vežimėliu rizikos, taip pat nebuvo numačiusi priemonių, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, jog trečiasis asmuo žinojo, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, jog gali virsti, nežinojo, kaip išvengti tokios rizikos. Dėl to Ieškovei dirbant kartu su darbuotoju, kuris nebuvo tinkamai instruktuotas darbų saugos klausimais, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieškovės sveikata. Būtent šios aplinkybės įtakojo nelaimingą atsitikimą, ką tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į teismą su apeliaciniu skundu sumokėjus dalį pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo, o apeliantės šios aplinkybės nepaaiškinimas, teismui leidžia abejoti jos sąžiningumu, kuomet apeliaciniu skundu prašoma ieškinį atmesti visiškai.

64. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nelaimingo atsitikimo darbe nustatymą, žalos atlyginimą ir jos dydį reglamentuojančias teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė