Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur neturtinę žalą, 198 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). Vykdant darbines funkcijas, (duomenys neskelbtini), jo pamainos metu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – ieškovui atbuline eiga vairuojant elektrinį palečių vėžimėlį „LindeT20 AP“, ieškovas atsitrenkė į elektrinio krautuvo „Linde E14-01“, vairuojamo atsakovo darbuotojo E. P., šakę, kuri įsmigo ieškovui į dešinę koją ir jį sužalojo. Ieškovui buvo diagnozuotas atviras dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, o pakenkimas sveikatai priskirtas prie sunkių. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 4 (toliau – Aktas) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) organizuojant krovinių transportavimo ir krovos darbus įmonės vidaus transporto priemonėmis, nebuvo imtasi reikiamų organizacinių priemonių darbų saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. nebuvo nuosekliai ir išsamiai įvertintas realus pavojus įmonės darbuotojams dėl vidaus transporto priemonių naudojimo įmonės teritorijoje, nenumatytos visos reikiamos bei neįgyvendintos įmonės vidaus dokumentuose jau numatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės, neparengta vidaus transporto priemonių judėjimo schema, neatskirtos ir nepaženklintos transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimo zonos, nepaženklintos transporto priemonių judėjimo juostos bei kryptys, neiškabinti greičio ribojimo ženklai ir kt. Nesiimta jokių organizacinių priemonių tikslu išvengti transporto priemonių susidūrimo rizikos (pvz., organizuojant eismą taip, kad per vienus terminalo vartus būtų tik įvažiuojama į sandėlį, pro kitus – tik išvažiuojama, neįrengti kampiniai veidrodžiai, padedantys vairuotojams ir pėstiesiems matyti įprastai nematomas zonas ir pan.). Įmonėje nebuvo atsižvelgta ir į elektrinio vežimėlio „LindeT20 AP“ gamintojo dokumentuose nurodytas pastabas dėl paties įrenginio naudojimo apribojimų bei draudimų naudoti aplinkoje, kur važinėja šakiniai krautuvai. Taip pat nebuvo kontroliuojama, kaip įmonėje vykdomos vidaus transporto priemonių techninių priežiūrų bei patikrų procedūros, t. y. įmonėje nustatyta tvarka nebuvo pildomi įrenginių naudojimo ir techninės priežiūros žurnalai, kuriuose būtų žymimos faktinės įrenginių naudojimo valandos, atliktų techninių apžiūrų bei remonto darbų įrašai, išvados apie įrenginio techninę būklę ir kt.. Konstatuota, kad tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos statymo 19 str. 2 d. 1 p., 3 p. ir 5 p., 25 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 13 p.; bei Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233, 28 p.. Ieškovas paaiškino, kad dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu vėliau teisme buvo iškelta baudžiamoji byla atsakovo (duomenys neskelbtini) darbuotojams, šioje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. priėmė nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad trečiojo asmens E. P. padaryta nusikalstama veika atitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 3 d. sudėtį, kadangi dirbdamas elektrinio krautuvo vairuotoju jis pažeidė elektrinio krautuvo naudojimo taisykles, taip pat kitus susijusius lokalinius teisės aktų reikalavimus. Nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, E. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Ieškovo nuomone, darbdavio kaltė šiuo atveju pasireiškia per darbuotojų kaltę vykdant savo pareigas. Jeigu yra nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padarę tam tikrus pažeidimus, preziumuojama, jog yra ir darbdavio kaltė. Ieškovo teigimu, jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas ir iki šiol faktiškai dirbti negali. Pabandžius įsidarbinti į kitas bendroves, išdirbti visą darbo dieną dėl nuolatinio kojos skausmo nesugebėdavo, kadangi iš skausmo paprasčiausiai sukniubdavo. Dėl šios priežasties darbo pasiūlymų ieškovui teko atsisakyti dar kuriam laikui. Ieškovas šiuo metu niekur nedirba ir nežino, kada galės gyventi pilnavertį gyvenimą. Teigė, jog dažnai jaučia fizinį skausmą, ypač fizinio krūvio metu, taip pat kintant oro sąlygoms, slėgiui. Šiai dienai nėra aiškios jo patirtų sužalojimų pasekmės bei įtaka tolesnei sveikatos būklei. Gydytojai įtaria pseudo artrozę, t. y. nenormalų kaulo judrumą lūžio vietoje, dėl ko, ieškovo teigimu, jis negalės normaliai judėti. Pažymėjo, kad iki šiol šlubuoja, jam sunku vaikščioti. Dėl to patiria didelius nepatogumus, gėdos jausmą, kompleksus dėl savo eisenos ir kojos randų. Mano, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neigiamų pasekmių pilnai išvengti nepavyks, jos ieškovą lydės visą gyvenimą, jis negalės dirbti fizinio darbo, užsiimti aktyvia veikla. Ieškovui padaryta žala yra akivaizdi ir turi būti teisingai atlyginama. Mano, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė atsakovo pažeidimai bei atsakovo darbuotojo E. P. veiksmai, kurie buvo nustatyti tiriant įvykio aplinkybes. Ieškovo teigimu, jam už nugaros staiga pasirodžiusio elektrinio krautuvo jis iš anksto pastebėti negalėjo, o joje neveikiant šios transporto priemonės garso signalui trečiasis asmuo E. P. negalėjo iš anksto įspėti ieškovą apie artėjančią kliūtį. Ieškovas mano, jog patyrė žalą būtent dėl atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų ir atsakovės darbuotojų nustatytų nusikalstamų veiksmų, todėl egzistuoja visos atsakovo atsakomybės sąlygos, numatytos Darbo kodekso (toliau – DK) 151 str. ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.248 str.. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, esminis pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas – techniškai netvarkingos transporto priemonės, ieškovo nuomone, yra elektrinio krautuvo, kuriame neveikė garso signalas, naudojimas darbo procese. Atsakovui apie šį gedimą buvo gerai žinoma, tačiau darbdavys nesiėmė jokių priemonių šiam gedimui pašalinti. Darbdaviui pirmoje vietoje buvo tik maksimalūs darbo rezultatai, gerų darbo sąlygų ir tvarkingos technikos jis nesiekė užtikrinti. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį jame nurodytais motyvais ir pagrindu patenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog jam buvo atliktos penkios operacijos, po kurių gijimas yra ilgas, turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus. Patvirtino, jog įmonėje vienoje patalpoje buvo dirbama ir su šakiniais krautuvais, ir su elektriniais palečių vežimėliais, jokių transporto judėjimo krypčių patalpoje nebuvo sužymėta ar nubraižyta. Darbdavys nuolat ragindavo kuo skubiau dirbti, o toje patalpoje, kurioje jis dirbo, buvo mažai vietos tam, kad apsisukti su elektriniu vežimėliu, todėl jis ir važiavo atgaline eiga. Nebuvo reikalaujama paisyti saugumo reikalavimų, svarbiausia – padaryti darbą. Su bendradarbiais buvo sutarę, kad jeigu yra grėsmė - jie naudoja garso signalus, o įvykio dieną E. P. vairuojamo krautuvo garso signalas neveikė. Todėl, nors jis prieš važiuodamas ir atsisuko, pasižiūrėjo, matė, kad saugu važiuoti, tačiau vėliau jam už nugaros atsiradusio bendradarbio nematė, o E. P. negalėjo perspėti garso signalu apie grėsmę. Greitis jo vairuojamo elektrinio vežimėlio nebuvo didelis. Ieškovas teigė, jog faktiškai darbuotojai nebūdavo instruktuojami, buvo raginami tik kuo greičiau dirbti. Darbuotojams buvo duodami pasirašyti dokumentai, kurių jie neskaitydavo, nes reikėjo dirbti. Ieškovo teigimu, jis neturėjo kvalifikacijos dirbti su elektriniais krautuvais, nelankė jokių kursų, darbdavio atstovas M. B. jam atnešė pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti su elektriniais krautuvais jau po to, kai jis juo dirbo. Dėl transporto priemonių gedimo informuodavo darbdavio atstovus tik žodžiu, niekur nieko nepildė ir nerašė dėl jų gedimų. Nurodė, jog dėl gedimų sakė R. (pavardės neatsimena). Patvirtino, jog atsakovo direktorius jam sumokėjo 300 Eur grynais už vaistus pagal jo pateiktus čekius. E. P. žalos neatlygino, baudžiamojoje byloje jie susitaikė. Teigė, jog baudžiamojoje byloje nurodęs, kad žalą E. P. atlygino vien dėl to, kad nenorėjo pakenkti draugui. Patvirtino, jog draudimas jam išmokėjo 1 020 Eur. Dėl per mažos sumos jam kilo abejonių, tačiau šio sprendimo neskundė.