- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-144-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16973-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Diana Labokaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- Z. V., D. O.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.9; 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. vasario 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-962/2021 pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. V. ir D. O. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių Z. V. ir D. O. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisės naudotis pastogės patalpa pripažinimo, trečiasis asmuo G. V., išvadą teikianti institucija valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. B. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2020 m. spalio 5 d. matininko V. K. naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą:
1.1. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide A (145 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdytų ir naudotųsi D. O.;
1.2. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide B (169 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdytų ir naudotųsi Z. V.;
1.3. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide ir skaičiumi B1 (21 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdytų ir naudotųsi Z. V.;
1.4. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide C (238 kv. m. ) atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdytų ir naudotųsi N. B.;
1.5. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide ir skaičiumi C1 (76 kv. m.) atskirai nuo kitų bendraturčių valdytų ir naudotųsi N. B..
1.6. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide D (84 kv. m.) naudotųsi bendrai D. O. ir Z. V.;
1.7. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide E (81 kv. m.) naudotųsi bendrai N. B. ir Z. V.;
1.8. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėta raide F (155 kv. m.) naudotųsi visų bendrasavininkiai bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises;
1.9. nustatyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi objekto – verandos naudojimosi tvarką, nustatant, kad ja naudojamasi visų bendrasavininkių bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises;
1.10. priteisti ieškovei iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;
1.11. atmesti atsakovių priešieškinį visa apimtimi.
2. Atsakovės Z. V. ir D. O. su ieškiniu nesutiko, patikslintu priešieškiniu (el. b. 3 tomas, b. l. 61, 2 tomas, b. l. 126–129) prašo: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą; 2) pripažinti atsakovėms teisę naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpa; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė N. B. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai priklauso 335/893 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. V. – 337/893, atsakovei D. O. – 221/893 dalys šio žemės sklypo. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, tačiau jo nesilaikoma. Bendraturtėms bendrosios nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), veranda. Ieškovė neturi rūsio ir poreikio juo naudotis, jos buto skaitikliai yra ieškovės buto vonioje. Namo technine priežiūra rūpinasi UAB „Senamiesčio ūkis“. Ieškovė jai priklausantį ūkinį pastatą gali pasiekti per žemės sklypo dalį C. Atsakovės savo sandėlį ir rūsį gali pasiekti per žemės sklypo dalis, pažymėtas raidėmis A, E ir D, į rūsį gali patekti per patalpas 1-1 ir 1-7, atsakovėms numatytas priėjimas prie jų langų ir sienų, viso perimetras 46,01 m. Ieškovei priskirtinas 6 m ilgio priėjimas prie jai priklausančios 1-o aukšto patalpos lango ir sienų. Astronomijos g. atsakovės gali pasiekti esamu praėjimu už ūkinių pastatų. Takelis į Astronomijos g. niekada nebuvo pažymėtas oficialiai, ten yra cementinės plytelės. Sklypo dalis, kurioje pažymėtas takelis, priskirta ieškovei. Pagal 2020 m. spalio 5 d. matininko V. K. planą, paliekamas priėjimas abiem atsakovėms bendrojo naudojimo žemės plotu (D, 84 kv. m.) prie atsakovių patalpos langų ir sienų. Patalpa virš buto Nr. 5 nėra palėpė, tai nėra pastato aukštas. Tai yra horizontali atitvara (pakabinamos lubos) šilumos ir garso izoliacijai, saugo nuo aplinkos poveikio. Gyvenamosios paskirties butai Nr. 5 ir Nr. 7 yra ieškovės nuosavybė, jos pageidavimu sujungti į vieną nekilnojamojo turto kadastro objektą – butą Nr. 5, 68,75 kv. m. ploto su bendro naudojimo patalpomis. Bendro naudojimo koridoriaus 1-14 (9,69 kv. m.) plotas, kuris abiem butams priklausė po ½ dalį, priskirtas prie pagrindinio buto ploto, bendro naudojimo patalpų sumažėjo. Į erdvę virš ieškovės buto yra patenkama tik per ieškovei priklausantį koridorių, kopėčiomis per buto Nr. 5 lubose įrengtą liuką. Antresolė neatitinka palėpei keliamų reikalavimų. 2021 m. birželio 14 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia, jog patalpoje yra ventiliacijos angos. Dalis stogo ir 5 buto lubas laikančių elementų yra avarinės būklės, gresia dalies konstrukcijų griūtis. Virš 5 buto esanti erdvė negali būti pritaikyta jokiai ūkinei veiklai ar daiktų sandėliavimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Z. V. ir D. O. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir jai priklausančiame bute gyvenantys jos tėvai, atsakovės ir jų šeimų nariai, naudojasi ginčo žemės sklypu pagal nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri patvirtinta 1996 m., privatizuojant žemės sklypą. Visų butų savininkai bendru sutarimu šį planą pasirašė. Plane pažymėta, kad sklypo dalimi A naudosis 4 buto savininkė J. S. (dabartinė 4 buto savininkė – atsakovė D. O.), sklypo dalimis B ir B1, naudosis 1 buto savininkė D. M. (dabartiniai 1 buto savininkai – atsakovė Z. V. ir trečiasis asmuo G. V.), sklypo dalimi C naudosis N. B., sklypo dalimi D naudosis M. K. (dabartinė buto savininkė – ieškovė N. B.), sklypo dalimis E ir E2 naudosis visi, o sklypo dalimi E1 – D. M., M. K. ir N. B. (Zita ir G. V. ir N. B.). Atsakovės pageidauja, kad būtų patvirtinta per 24 m. nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovės sutinka atsisakyti faktiškai egzistuojančio ir naudojamo takelio C dalyje, vedančio į Astronomijos g. ir į ją išeiti pro bendrą D dalį. Pagal 1996 m. patvirtintą naudojimosi žemės sklypu planą, visa sklypo dalis po ūkiniu pastatu (sklypo dalis E 282 kv. m.) buvo priskirta visų bendraturčių bendram naudojimui, bet šalys sutinka atskirti ieškovės dalį ir atsakovių dalį pagal joms priklausančias ūkinio pastato dalis. Dalis D turi likti bendro naudojimo, yra būtina užtikrinti visų butų savininkų patekimą prie gyvenamojo namo vakarinės sienos, kurioje yra visoms trims bendraturtėms priklausančių kambarių langai, bei į pusrūsį. Šalims priklausančio gyvenamojo namo pastogėje yra patalpa, į kurią neseniai atsakovėms apribotas patekimas. Kai 7 butas priklausė M. K., atsakovės laisvai patekdavo į palėpės patalpą, ten laikė daiktus, žiemos metu džiaudavo skalbinius. Pagal VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenis, gyvenamojo namo palėpė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nori naudotis pastogės patalpa, įsirengtų patekimą iš lauko. Pastogės patalpos kadastriniai matavimai atlikti, tai, kad juos atsisakė atlikti VĮ „Registrų centras“, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovių reikalavimo dėl teisės į pastogės patalpą.
5. Trečiasis asmuo G. V. su ieškovės reikalavimais nesutiko, palaikė priešieškinį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų adresas yra (duomenys neskelbtini), būtina palikti atsakovėms ir trečiajam asmeniui praėjimą į Astronomijos g. Ieškovės siūlomas praėjimas į Astronomijos g. neįmanomas, ten šlaitas, šlakas, tvora. Aplink sandėlius turi būti bendro naudojimo žemė. Lietvamzdžius uždėjo, kad lietaus vanduo neplautų žemės, ieškovė nevalo ir neprižiūri. Ūkinio pastato skardas tvarkė, kad nekliūtų praeinant. Ieškovė gyvena Amerikoje, su ja negalima susisiekti. Darbus derino su kitais bendrasavininkais, ieškovės šeimos nariais. Trinkeles dėjo ieškovė ir atsakovai. Į pastogės patalpą būtina patekti, nes name yra du dujiniai katilai, vienas – rūsyje, kitas – pirmame aukšte, ventiliacijos kanalai. Iš rūsio ir pirmo aukšto katilo dūmai išeina per pastogę. Kiekvienam katilui privalomos ventiliacinės angos. Šachtos, angos, vamzdynai yra parodyti plane. Savo lėšomis sutinka įsirengti patekimą į pastogę iš lauko.
6. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje (el. b. 4 tomas, b. l. 78-79) nurodyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru kadastro objektu. Ji turi turėti išėjimą į bendrojo naudojimo patalpas. Tiesioginio patekimo iš bendrojo naudojimo patalpos į ginčo pastogę nėra, todėl kadastriniai matavimai negali būti atliekami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. kovo 12 d. planą, pagal kurį: 1) žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide A (149 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi D. O., 2) žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide B (169 kv. m.), taip pat raide ir skaičiumi B1 (21 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi Z. V., 3) žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide C (192 kv. m.) atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi N. B., 4) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (120 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (42 kv. m.), D. O. (34 kv. m.) ir Z. V. (44 kv. m.), 5) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide E (87 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (43 kv. m.) ir Z. V. (44 kv. m.), 6) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F (155 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (58 kv. m.), D. O. (38 kv. m.) ir Z. V. (59 kv. m.). Teismas nustatė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi objekto – verandos – naudojimosi tvarką, nustatant, kad ja naudojasi visi bendrasavininkai bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises. Teismas pripažino atsakovėms Z. V. ir D. O. teisę naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpa. Priteisė iš ieškovės N. B. atsakovei Z. V. 1 112,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės N. B. atsakovei D. O., 1 262,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės N. B. valstybei 37,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad 1996 m. namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuris yra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties priedas, patvirtina buvusią tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naujai tvirtinamas planas turi maksimaliai ją atitikti. Šalių pozicijos sutampa dėl sklypo dalies F priskyrimo, taip pat iš esmės sutampa dėl dalies A priskyrimo atsakovei D. O., B ir B1 priskyrimo atsakovei Z. V..
9. Tarp šalių ginčas kyla dėl ieškovės ir atsakovių planuose C, D bei E dalių naudojimosi. Ieškovė prašo jai priskirti individualiai naudotis 238 kv. m. ploto C pažymėtą sklypo dalį, o 84 kv. m. dalį D palikti naudotis atsakovėms. Atsakovės prašo 192 kv. m. sklypo dalį C skirti naudotis ieškovei, o 120 kv. m. dalį D paskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms.
10. Visi žemės sklypo savininkai naudojosi žemės sklypo E dalimi, iš kurios yra išėjimas į Astronomijos g. Pagal ieškovės prašomą patvirtinti 2020 m. spalio 5 d. planą, atsakovės Z. V. ir D. O. tokio praėjimo netenka. Pagal atsakovių prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei priskiriamas 192 kv. m. plotas C, tai visiškai atitinka 1995-1996 m. naudojimosi tvarkos planą. Ieškovė prašomu patvirtinti planu sau priskiria 238 kv. m. plotą C, taip užkirsdama teisę atsakovėms naudotis išėjimu į Astronomijos g. Fotonuotraukos patvirtina, jog praėjimas į Astronomijos g. už ūkinių pastatų nėra tinkamas. Trečiasis asmuo G. V. ir jo sūnus J. V. yra neįgalūs, todėl ydinga riboti atsakovių išėjimą į Astronomijos g.
11. Pagal ieškovės planą numatytas priėjimas prie langų ir sienų D yra nepakankamas, nors tokį priėjimą atsakovės turėjo pagal 1995-1996 m. naudojimosi tvarkos planą. Atsakovių prašomas patvirtinti planas yra tinkamesnis dėl galimumo apeiti aplink namą, savininkų patekimo prie gyvenamojo namo vakarinės sienos bei patekimo į pusrūsį. Pagal ieškovės planą atsakovei Z. V. nėra numatyta patekti toliau, nei 28 taškas, t. y. priėjimas tik iki namo kampo, nors dalyje tarp 28 ir 34 taškų (ieškovės plane) yra atsakovės Z. V. kambario, plane pažymėto 1-6, siena. Sklypo dalimi D, taip kaip siūlo nustatyti atsakovės, naudojasi ieškovė. Visi butai turėjo rūsį ir juo naudojosi. Rūsyje (pusrūsyje) yra gyvenamajam namui priklausantys kanalizacijos, nuotėkų vamzdynai. 1994 m. vasario 1 d. sutartimi ieškovė įsigijo butą Nr. 5 adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad ieškovė porą metų pusrūsio nebenaudoja, teisiškai nėra reikšmingos.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, atitinka susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, neužkerta kelio atsakovėms praeiti į Astronomijos g., prižiūrėti langus, abiem šalims užtikrinamas priėjimas prie joms priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kiek įmanoma, minimaliai paliekama žemės sklypo bendram naudojimuisi, realiosios daikto dalys atitinka jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
13. Veranda yra bendro naudojimo objektas, todėl nustatytina, kad ja naudojasi visi bendrasavininkiai bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises.
14. Šalims priklausantis gyvenamasis namas turi pastogės patalpą, kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad tai, kad pastogė remontuotina, nepaneigia atsakovių teisės į bendro naudojimo patalpą-pastogę. Ekspertizės išvada patvirtina pastogės patalpos egzistavimą. Fotonuotraukos, techninės sąlygos dujofikavimui, dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų techninio stovio aktas patvirtina, jog pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš katilų, ir ventiliacinės angos. Teismas darė išvadą, kad pastogės patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems name esančių patalpų savininkams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovė N. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė reiškia ir alternatyvų reikalavimą, prašo: 1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą: 1) dalyje, kuria atmestas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp jos ir kitų šio sklypo bendrasavininkų, ir šį reikalavimą tenkinti, 2) dalyje, kuria tenkintas atsakovių patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, ir jį atmesti, 3) dalyje, kuria tenkintas atsakovių patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovėms teisę naudotis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pastogės patalpa, ir jį atmesti; 2. prijungti prie civilinės bylos nuotraukų ir žemėlapio kopijas bei jais vadovautis nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka; 3. priėmus naują sprendimą, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme ir priteisti apeliantei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. faktiškai nebuvo susiklosčiusi jokia naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, atsakovės pačios jos nesilaikė. Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovės pažeidinėjo nustatytą tvarką.
15.2. Klaidingai padaryta išvada, jog atsakovių siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra artimesnė buvusiai faktinei 1996 m. žemės sklypo naudojimosi tvarkai. 1996 m. bendras takelis link Astronomijos g. nebuvo numatytas. Tai, kad atsakovės juo piktybiškai naudojosi (nors jis yra ieškovei priskirtoje naudotis ginčo žemės sklypo dalyje), patvirtina, jog atsakovės nesilaikė nustatytos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Atsakovė Z. V. be ieškovės sutikimo įsirengė vartelius į Astronomijos g. ieškovei paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Tikrasis patekimas į ginčo žemės sklypą yra iš Aušros g., kur yra patogus privažiavimas.
15.3. Ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), neturi jam priskirto rūsio, ieškovės buto skaitikliai yra jos buto vonios kambaryje, todėl ieškovė neturi poreikio patekti į rūsio patalpą iš lauko. Teismas šį faktą ignoravo. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, atsakovės, gali patekti į joms priklausantį rūsį iš vidaus per jų pačių butų patalpas bei iš lauko, todėl nėra reikalinga priskirti žemės sklypo dalies D bendram naudojimui patekti į rūsio patalpą. Kai atsakovės D. O. tėvas išardė ieškovės tėvų naudotą sandėliuką ir į tą vietą perkėlė savo naudojamą, ieškovė ir jos tėvai nuo 2000-2002 m. daugiau rūsio patalpa nebesinaudoja. Ieškovei nėra reikalingas priėjimas prie nuotekų vamzdynų rūsyje, namo techninių gedimų ji nešalintų. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo šabloninės formos, žodis „su rūsiu“ jau buvo įrašytas ir per klaidą neišbrauktas. VĮ „Registrų centro“ išraše nurodyta, kad butas yra be rūsio. UAB „Įraža“ statinio techninės būklės tyrimo akto Nr. 19-09/08 išvadoje nurodyta, kad rūsio patalpa naudotis ir ją eksploatuoti dėl jos stovio negalima.
15.4. Matininko V. K. 2021 m. birželio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane M 1:500 nurodytas didesnis plotas, skirtas atsakovių priėjimui prie vakarinės namo sienos ir joje esančių joms priklausančių langų. Patvirtinus ieškovės siūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, nebūtų pažeidžiami šalių interesai.
15.5. Būtina nustatyti tokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kuri nesudarytų jokių objektyvių galimybių šalims patekti prie ne joms priklausančio turto ir jį gadinti. Ieškovės pateiktame 2020 m. spalio 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane numatyta, jog prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato esančia žemės sklypo dalimi (C dalis) gali naudotis tik ieškovė. Atsakovėms prie joms priklausančio ūkinio pastato yra užtikrinamas patekimas per joms priskirtiną naudoti žemės sklypo dalį (D dalis). Teismui nustačius atsakovių siūlomą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, tiek prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato, tiek prie atsakovėms priklausančio ūkinio pastato visos šalys turėtų laisvą priėjimą, kas suponuos šalių ginčus.
15.6. Patalpa, esanti virš ieškovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, nelaikytina bendroji dalinė nuosavybė. Pastogė tėra atitvara (pakabinamos lubos), skirianti ieškovei priklausantį butą nuo namo stogo konstrukcijos. Atitvara nėra tinkama žmogaus svoriui atlaikyti, daiktams sandėliuoti ar panašiai, atitvara gali bet kada įlūžti. Į vieną turtinį vienetą (duomenys neskelbtini) buvo sujungti du ieškovei priklausantys butai, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Bendrojo naudojimo koridorius, kuris priklausė abiem butams po dalį, buvo priskirtas prie pagrindinio buto ploto, todėl bendrojo naudojimo patalpų sumažėjo. Į neva palėpę galima patekti vieninteliu būdu – per ieškovei priklausantį koridorių (buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį), kuriame yra kopėčios ir anga patekti ant butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančių lubų.
15.7. 1998 m. rugpjūčio 20 d. firmos „Kauno dujos“ rašte Techninės sąlygos dujofikavimui ieškovės parašas yra akivaizdžiai suklastotas. Tokiu dokumentu negalima vadovautis. Patalpoje virš ieškovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios inžinerinės įrangos, patalpoje yra tik keletas lentų bei viena metalinė ventiliacinė anga. Daugiau jokių papildomų inžinerinių įrenginių, ventiliavimo angų ar pan. nėra. Teismas neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų prieštaringumo vienas kitam priežasties, nepašalino visų kilusių abejonių dėl tam tikrų faktinių aplinkybių.
15.8. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia nuotraukas, žemėlapio kopiją, kurias prašo prijungti prie bylos ir jomis vadovautis. Ieškovė anksčiau negalėjo šių nuotraukų pateikti, nes nesitikėjo, kad atsakovės neatskleis tiesos dėl tam tikrų faktinių aplinkybių. Iš Aušros g. pusės automobiliai privažiuoja prie pat namo. Astronomijos gatvė pasiekiama sugriuvusiais laiptais. Kaip matyti iš pridedamo žemėlapio, gatvė pasibaigia ties viešbučiu ir po to yra laiptai žemyn, link Aušros g. Remiantis matininko V. K. išvadomis bei pateikiama nuotrauka, yra pakankamai ploto už ūkinių pastatų atsakovėms patekti link Astronomijos gatvės, jei joms to reikia.
Atsiliepimas
16. Atsakovės Z. V. ir D. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo N. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliantės atsakovėms priteisti jų patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. jei, apeliantės teigimu, atsakovės nesilaikė 1996 m. nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tai faktiškai susiklostė kažkokia kitokia naudojimosi sklypu tvarka. Faktinis sklypo naudojimas beveik idealiai atitiko 1996 m. nustatytą tvarką, išskyrus tai, kad senajame plane nebuvo nubraižytas šalių naudojamas takas į Astronomijos g., kuris egzistavo ir namo gyventojų buvo naudojamas dar iki 1996 m. sklypo plano parengimo ir žemės sklypo privatizavimo. Nėra ir nebuvo praėjimo į Astronomijos g. siauru šlaito tarpeliu tarp ūkinio pastato ir bažnyčios tvoros.
16.2. Išėjimas į Aušros g. neatstoja išėjimo į Astronomijos g., kuria daug greičiau patenkama pėsčiomis į Savanorių prospektą. Į Aušros g. vedantis išvažiavimas yra pritaikytas važiuoti automobiliu. Užtvėrus praėjimą į Astronomijos g., atsakovėms ir jų šeimos nariams (V. šeimoje du neįgalūs asmenys) kelis kartus pailgėtų kasdienis kelias iki viešojo transporto stotelės. Jokios specialios teisės į privatumą, naudojant šią sklypo dalį, ieškovė niekada neturėjo.
16.3. Ieškovės siūlyta nustatyti sklypo naudojimosi tvarka būtų iš esmės pabloginusi atsakovių padėtį – atsakovėms būtų užtvertas praėjimas iki jų butų patalpų langų ir sienų pirmajame namo aukšte. Pagal matininko V. K. 2020 m. spalio 5 d. parengtą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą atsakovei Z. V. nėra numatyta laisvo priėjimo prie vakarinės sienos, sklypo dalis E pasibaigia ties gyvenamojo namo kampu (28 taškas). Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką pagal matininko V. K. 2021 m. kovo 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, sklypo dalis E pasibaigia ties taškais 29-30, taip paliekant atsakovei Z. V. ir jos šeimos nariams 1 metro praėjimą prie gyvenamojo namo vakarinės sienos, kuri toje dalyje yra pirmojo buto, nuosavybės teise priklausančio V. šeimai, gyvenamosios patalpos 1-6/18,34 kv. m. siena.
16.4. Ieškovė turi teises ir pareigas į pastate esantį pusrūsį. Aplinkybė, kad ieškovė paskutinius dvejus metus pusrūsio nebenaudoja ir jis jai nereikalingas, teisiškai nereikšminga. Teisme ieškovė pripažino, kad jos tėvas rūsiu naudojosi. Būtina įvertinti, kas būtų, jei ateityje, pasikeitus ieškovei priklausančio buto savininkams, jie pageidautų naudotis rūsio dalimi.
16.5. Ieškovė 2021 m. birželio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano neprašė teismo nagrinėti ir jo nesiejo su patikslinto ieškinio reikalavimais. Apeliantė teismo prašė vertinti jos anksčiau su patikslintu ieškiniu pateiktą 2020 m. spalio 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.
16.6. Apeliantė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurie įtikintų, jog yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
16.7. Nesutinka, kad patalpa virš buto adresu (duomenys neskelbtini), nelaikytina palėpe, nei pastoge, ir yra ieškovei priklausančio buto Nr. 5 priklausinys. Apeliantės nuogąstavimai, kad patalpa nėra saugi vaikščioti, yra perdėti. Teismui nustačius, jog pastogės patalpa yra bendraturčių bendrojo naudojimo patalpa ir atsakovės turi teisę ja naudotis, šalys ateityje galės bendromis lėšomis atlikti reikiamus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš katilų ir ventiliacinės angos, patvirtina Techninės sąlygos dujofikavimui, fotonuotraukos, atsakovės D. O. ir trečiojo asmens G. V. paaiškinimai. Antstolės B. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas apeliantės prašymu užfiksuoti nurodytu adresu esančiame bute ventiliacinės angos būklę. Protokolo teiginys, kad „kitų ventiliacinių angų virš 5-o (penkto) buto neužfiksuota“, nepaneigia fakto, kad pastogės patalpoje be ventiliacinių angų yra mūriniai kaminai su jų viduje esančiais įdėklais.
16.8. Apeliantės motyvai dėl naujų įrodymų prijungimo neatitinka CPK 314 straipsnyje suformuluotos išimties, kada apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus, t.y. kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia nuotraukas ir žemėlapio kopiją, kurias prašo prijungti prie bylos ir jomis vadovautis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai niekaip neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo prasme, be to, ieškovė turėjo visas galimybes juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus.
20. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovių teisės naudotis pastogės bei verandos patalpomis, rūsio patalpomis.
21. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal V. K. 2020 m. spalio 5 d. planą (elektroninės bylos popierinio priedo 2 tomas, b. l. 51, el. b. 3 tomas, b. l. 77). Atsakovės prašo nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal V. K. 2021 m. kovo 12 d. planą (elektroninės bylos popierinio priedo 2 tomas, b. l. 27, el. b. 3 tomas, b. l. 62-64).
22. 1996 metų Namų valdos žemės sklypo ribų planas (duomenys neskelbtini), patvirtina buvusią nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių (el. b. 1 tomas, b. l. 83-84).
23. Ieškovė N. B. bei atsakovės Z. V. ir D. O. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: ieškovei priklauso 152/893 ir 183/893 žemės sklypo dalys, viso – 335/893 šio žemės sklypo, atsakovei Z. V. – 337/893, atsakovei D. O. – 221/893 dalys. Ieškovei ir atsakovėms nuosavybės teise priklauso Pastatai – ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
24. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007).
25. Byloje nustatyta, kad naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkų buvo patvirtina ir suderinta dar pagal 1995-1996 planą (el. b. 1 tomas, b. l. 83-84), kuris buvo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties priedas (el. b. 1 tomas, b. l. 75). Todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp šalių yra nustatyta ir nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl ko naujai tvirtinamas planas turi maksimaliai atitikti susiformavusią naudojimosi tvarką.
26. Šalių pozicijos visiškai sutampa dėl sklypo dalies F priskyrimo, taip pat iš esmės sutampa dėl dalies A priskyrimo atsakovei D. O., B ir B1 priskyrimo atsakovei Z. V..
27. Tarp šalių ginčas kyla dėl ieškovės ir atsakovių planuose C, D bei E dalių naudojimosi. Ieškovė prašo jai priskirti individualiai naudotis 238 kv. m. ploto C pažymėtą sklypo dalį, o 84 kv. m. dalį D palikti naudotis atsakovėms. Atsakovės prašo 192 kv. m. sklypo dalį C skirti naudotis ieškovei, o 120 kv. m. dalį D paskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms.
28. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad lyginant ieškovės bei atsakovių parengtus ir prašomus patvirtinti planus su 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos planu, artimesnė nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, nepažeidžianti bendrasavininkų teisių, racionalesnė yra atsakovių prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka.
29. Pagal 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos planą, visi žemės sklypo savininkai naudojosi žemės sklypo E dalimi, iš kurios šalims yra išėjimas į Astronomijos gatvę, o pagal ieškovės prašomą patvirtinti 2020 m. spalio 5 d. planą, atsakovės Z. V. ir D. O. tokio praėjimo netenka, o tai, pagrįstu pirmos instancijos teismo vertinimu, prieštarauja jų interesams ir nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-964/2003).
30. Atsakovė Z. V. nurodė, jog patvirtinus ieškovės planą, atsakovė netektų išėjimo į Astronomijos gatvę pro vartelius, kuriuos pati įrengė (el. b. 4 tomas, b. l. 34). Be to, pagal atsakovių prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovei yra priskiriamas C plotas, kurį sudaro 192 kv. m., kas visiškai atitinka 1995-1996 m. naudojimosi tvarkos planą, kur ieškovei priskirtinos C ir D dalys sudaro lygiai tiek pat – 192 kv. m. (C 107 kv. m. + D 85 kv. m.). Tuo tarpu pati ieškovė prašomu patvirtinti planu sau priskiria 238 kv. m. C plotą, taip užkirsdama teisę atsakovėms naudotis išėjimu į Astronomijos gatvę. Taigi, būtų užkirstas kelias atsakovėms naudotis daug metų naudotu ir kasdien naudojamu išėjimu. Praėjimas pro ūkinius pastatus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra lygiavertis, kadangi jis nepritaikytas kasdieniam vaikščiojimui, nėra grįsto tako, tikėtina, kad esant šlapiam orui susidaro ir purvynas, jis yra vietomis susiaurėjantis iki minimumo, kur iš vienos pusės šlaitas – iš kitos – pastatas. Tai matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų.
31. Pagal ieškovės planą numatytas priėjimas prie langų ir sienų yra nepakankamas. Šalia ieškovės patalpos 1-ajame aukšte, yra ir atsakovei Z. V. priklausantis kambarys, o patvirtinus ieškovės planą, priėjimo atsakovei prie minėtos sienos neliktų, nors tokį priėjimą atsakovė turėjo pagal 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos planą. Taigi, atsakovių prašomas patvirtinti planas yra tinkamesnis ir dėl galimumo apeiti aplink namą. Pagal ieškovės planą atsakovei Z. V. nėra numatyta patekti toliau, nei 28 taškas, t. y. priėjimas tik iki namo kampo, nors dalyje tarp 28 ir 34 taškų (ieškovės plane) yra atsakovės Z. V. kambario, plane pažymėto 1-6, siena (el. b. 1 tomas, b. l. 85). Be to, sklypo D dalimi, taip kaip siūlo nustatyti atsakovės, ieškovė naudojasi, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2020 m. ieškovė uždėjo (nuėmė) signalizaciją, kuri buvo pritvirtinta ant jos gyvenamųjų patalpų lauko sienos atsakovių sklypo plano D dalyje (el. b. 3 tomas, b. l. 175), nors pati ieškovė šią sklypo dalį prašo priskirti tik atsakovėms.
32. Pirmos instancijos teismas teisingai, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bei pateiktus įrodymus, sprendime nurodytą teismų praktiką, konstatavo, kad atsakovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, yra racionali, atitinka susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, neužkerta kelio atsakovėms praeiti į Astronomijos gatvę, prieiti prie kambario sienos, prižiūrėti langus, abiem šalims užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kiek įmanoma minimaliai paliekama žemės sklypo bendram naudojimuisi, realiosios daikto dalys atitinka jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu (CPK 177, 178 straipsniai, CK 4.75 straipsnis).
Dėl rūsio
33. Ieškovė teigė, jog jai patekimas į pusrūsį nereikalingas, kadangi ji rūsio neturi ir jis jai nereikalingas, jau keletą metų rūsiu (pusrūsiu) nesinaudoja. Anksčiau dėl rūsio (pusrūsio) buvo žodinis susitarimas. Rūsys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra viena didelė patalpa, nepaskirstyta, kam kas priklauso.
34. Nors Registrų centro išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra be rūsio, ieškovė pripažino, jog rūsį turėjo ir juo naudojosi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, išraše apie atsakovės D. O. butą rūsys taip pat nėra nurodytas. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, rūsyje (pusrūsyje) yra gyvenamajam namui priklausantys kanalizacijos, nuotekų vamzdynai (el. b. 3 tomas, b. l. 176-177, 180). Minėtose fotonuotraukose matyti ir vamzdžiai, pažymėti „(duomenys neskelbtini) bt“. Kaip matyti iš 1994 m. vasario 1 d. Sutarties (el. b. 3 tomas, b. l. 110-111), ieškovė įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu.
35. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad formoje esanti frazė „su rūsiu“ nėra išbraukta, ištaisyta, be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo apie Pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pastato rūsių (pusrūsių) plotas – 44.40 kv. m. (el. b. 4 tomas, b. l. 101-103). Ieškovės argumentas, kad frazė „su rūsiu“ tik tipinė sutarties formuluotė, atmestinas, kadangi tai, be kitų aplinkybių, atitinka ir faktinę padėtį, jog namas yra su rūsiu.
36. CK 4.13 straipsnis nustato, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. CK 4.14 straipsnis reglamentuoja, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. CK 4.19 straipsnyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
37. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
38. Taigi, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė, kaip ir kiti gyvenamojo namo bendrasavininkai, turi teises ir pareigas į pastate esantį pusrūsį, todėl šis aspektas yra dar vienas iš ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumų. Aplinkybės, jog ieškovė porą metų rūsio nebenaudoja, jo nenori ir jis jai nereikalingas, teisiškai nėra reikšmingos bei eliminuojančios ieškovės pareigą rūpintis namo bendromis patalpomis, t. y. rūsiu.
Dėl naudojimosi veranda
39. Ieškovė nurodo, kad konfliktinė situacija yra susiklosčiusi ir dėl bendro naudojimo objekto – verandos, esančios fasadinėje pusėje prieš pirmo buto langus. Nurodo, kad nors veranda yra bendrojo naudojimo objektas, tačiau atsakovė Z. V. trukdo ieškovei naudotis veranda, ieškovės artimiems giminaičiams (tetai), išėjusiai į verandą prisėsti, buvo nurodyta pasišalinti. Atsakovės nurodo, kad ginčo dėl bendro naudojimosi verandos tarp šalių niekada nebuvo ir nėra. Tiek ieškovės tėvai, tiek atsakovės Z. V. šeima vaikšto pro nurodytą verandą į jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Remontuojant lauko duris, vedančias iš bendro naudojimo verandos į bendro naudojimo koridorių, prie remonto išlaidų prisidėjo ir ieškovė.
40. Atsižvelgiant į tai, kad veranda yra bendro naudojimo objektas, patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl verandos tenkintas pagrįstai, nustatant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi objekto – verandos naudojimosi tvarką – visų bendrasavininkių bendrai (CK 4.75, 4.76 Straipsniai).
Dėl teisės į pastogę pripažinimo atsakovėms
41. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – fotonuotraukų, rašytinių įrodymų, šalims priklausantis gyvenamasis namas turi pastogės patalpą. Atsakovės nurodo, kad anksčiau į ją galėdavo patekti per bendrą koridorių, esantį tarp buto Nr. 5 ir buto Nr. 7, kuriuos sujungus neliko bendro koridoriaus ir patekimo į pastogę, nes ieškovė neleido praeiti pro duris, į kurias ieškovė įsistatė savo spyną ir rakto neduoda atsakovėms. Atsakovės teigia, kad anksčiau, kai 7 butas priklausė buvusiai savininkei M. K., atsakovės laisvai patekdavo į palėpės patalpą, ja naudojosi, ten laikė joms priklausančius daiktus, žiemos metu džiaudavo skalbinius. Atsakovės nurodo, jog jos sutiktų įsirengti patekimą į pastogę iš lauko. Ieškovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovės yra buvę pastogėje, D. O. džiaustė skalbinius.
42. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus kadastrinių matavimų duomenis matyti, kad gyvenamojo namo pastogė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės pateikė neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (el. b. 4 tomas, b. l. 105-116). Pastogė yra 8,8 kv. m. ploto, aukštis tarp šlaitų aukščiausioje vietoje – 2,15 m., atliktas statinio dalių apskaičiavimas.
43. Ieškovė teigė, jog pastogės patalpa priklauso tik ieškovei, tai nėra bendrojo naudojimo patalpa, tai yra ieškovei priklausančio buto Nr. 5 dalis. Į minėtąją erdvę yra patenkama tik vieninteliu įmanomu būdu – per ieškovei N. B. priklausantį koridorių, kuriame yra kopėčios ir anga patekti ant butui Nr. 5 priklausančių lubų. Tai pažymėjo ir Valstybės įmonės Registrų centras, matininkė G. B..
44. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai“ gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 7.10. punktą, pastogė (palėpė) – tai erdvė tarp Namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) esanti pastogės patalpa atitinka aukščiau minėtą apibrėžimą.
45. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas detalizuoja, jog pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 nurodė, jog aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
47. Ieškovė teigė, kad virš 5-o buto esanti erdvė negali būti pritaikyta jokiai ūkinei veiklai ar daiktų sandėliavimui, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pastogės patalpų būklės klausimas, jų remontas ar rekonstrukcija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovės neneigė prastos pastogės patalpos būklės, tačiau tai, kad pastogė remontuotina, nepaneigia atsakovių teisės į bendro naudojimo patalpą – pastogę, kurios buvimas yra įrodytas rašytiniais įrodymais.
48. Fotonuotraukos (el. b. 3 tomas, b. l. 183, 4 tomas, b. l. 20, 21), Techninės sąlygos dujofikavimui, Dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų techninio stovio aktas (el. b. 4 tomas, b. l. 146-149), patvirtina, jog pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš katilų ir ventiliacinės angos, t. y., kad pastogėje yra namo inžineriniai įrenginiai.
49. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pastogės patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems name esančių patalpų savininkams, todėl atsakovių reikalavimą pripažinti teisę į pastogę tenkino pagrįstai.(CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
50. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad faktiškai nebuvo susiklosčiusi jokia naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, jog atsakovių siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra artimesnė buvusiai faktinei 1996 m. žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kad ieškovei priklausantis butas neturi jam priskirto rūsio, yra atmestini, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes (CPK 177, 178 straipsniai). Kaip nepagrįstas atmestinas ir argumentas, jog Techninės sąlygos dujofikavimui yra suklastotos, kadangi tai nėra įrodyta byloje (CPK 177, 178 straipsniai), tai yra tik deklaratyvi ieškovės nuomonė.
51. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą (CK 4.12-4.14 straipsniai, 4.81-4.75 straipsniai, 4.75 straipsnis) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo juos priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovėms iš ieškovės lygiomis dalimis – po 350 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. O., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.