Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. V. ir D. O. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovių Z. V. ir D. O. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisės naudotis pastogės patalpa pripažinimo, trečiasis asmuo G. V., išvadą teikianti institucija valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovių reikalavimai ir argumentai

III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai

IV. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkinamas visiškai.

9. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovių teisės į pastogės patalpą.

10. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal V. K. 2020 m. spalio 5 d. planą (elektroninės bylos popierinio priedo 2 tomas, b. l. 51, el. b. 3 tomas, b. l. 77). Atsakovės prašo nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal V. K. 2021 m. kovo 12 d. planą (elektroninės bylos popierinio priedo 2 tomas, b. l. 27, el. b. 3 tomas, b. l. 62-64).

11. 1996 metų Namų valdos žemės sklypo ribų planas (duomenys neskelbtini), patvirtina buvusią nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių (el. b. 1 tomas, b. l. 83-84).

12. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (el. b. 1 tomas, b. l. 7-9) patvirtina, kad ieškovė N. B. bei atsakovės Z. V. ir D. O. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: ieškovei priklauso 152/893 ir 183/893 žemės sklypo dalys, viso – 335/893 šio žemės sklypo, atsakovei Z. V. – 337/893, atsakovei D. O. – 221/893 dalys. Ieškovei ir atsakovėms nuosavybės teise priklauso Pastatai – ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 tomas, b. l. 133-134). Ieškovei nuosavybės teise priklauso Butas/Patalpa – Butas, suformuotas sujungus daiktus, su bendro naudojimo patalpomis, Pastatas – Ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). 1993 m. vasario 1 d. sutartimi ieškovė N. B. įsigijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 tomas, b. l. 110-111). Pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie (duomenys neskelbtini) 5-ą butą ir (duomenys neskelbtini) 7-ą butą iki sujungimo (el. b. 3 tomas, b. l. 135-136, 137-138) ir (duomenys neskelbtini) 5-ą butą po sujungimo (el. b. 4 tomas, b. l. 131-132), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (el. b. 3 tomas, b. l. 139-152). Apjungimą patvirtina Dviejų gyvenamosios paskirties turtinių vienetų (butų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną nekilnojamojo turto kadastro objektą schema (el. b. 3 tomas, b. l. 124-127).

13. Byloje pateikta pastato (duomenys neskelbtini) inventorinės žinios, pusrūsio, pirmo aukšto, salkos planas (el. b. 2 tomas, b. l. 132-136).

14. Reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti šalys pateikė ginčo sklypo, pastatų, pastogės fotonuotraukas (el. b. 1 tomas, b. l. 10, 13, 15, 20, 21, 23, 2 tomas, b. l. 44-47, 88, 94, 97,101-104, 130,131, 3 tomas, b. l. 79-81, 109, 174-177, 180-195, 197, 4 tomas, b. l. 33-37).

15. Tarp bendrasavininkų kylančius ginčus ir nesėkmingą bandymą juos spręsti iki kreipimosi į teismą patvirtina tai, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrius pateikė ieškovei atsakymą dėl medžių ir krūmų veisimui keliamų reikalavimų privačioje žemėje be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo (el. b. 3 tomas, b. l. 112). 2018 m. kovo 27 d. Medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyta, jog ieškovei N. B. įkando kaimynų šuo (el. b. 3 tomas, b. l. 116). 2018 m. kovo 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK Veiklos skyrius informavo ieškovė apie G. V. paskirtą administracinę nuobaudą dėl to, kad jis neužtikrino, kad jo gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui (el. b. 3 tomas, b. l. 113). Ieškovės atstovė 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į atsakovę Z. V. su pretenzija dėl galimybės taikiu būdu išspręsti ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (el. b. 1 tomas, b. l. 17-19).

16. Pateikta UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita apie namo techninę priežiūrą (el. b. 3 tomas, b. l. 196).

17. UAB „Įraža“ eksperto išvadoje Nr. 20-10/08-01 nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo 5-o buto (duomenys neskelbtini) lubų ir stogo konstrukcijos virš 5-ojo buto patalpų netenkina Reglamente ES Nr. 305/2011 nustatyto esminio statinių reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Kadangi lubas laikančios sijos yra neleistinai įlinkusios, dalis stogo ir perdangos konstrukcijų yra pažeistos puvinio ir medienos grybo, remiantis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“. 1 priedo p. 3 ir 4 pateiktais požymiais, dalis stogo ir 5-ojo buto lubas laikančių elementų yra avarinės būklės, gresia dalies konstrukcijų griūtis. Todėl virš 5-ojo buto esanti erdvė negali būti pritaikyta jokiai ūkinei veiklai ar daiktų sandėliavimui (el. b. 3 tomas, b. l. 25-39).

18. UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo akte (el. b. 3 tomas, b. l. 155-156) nurodyta, kad atliktas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų techninės būklės tyrimas atliktas siekiant nustatyti, ar pastato konstrukcijos tenkina esminius statinių reikalavimus ir ar galimas tolesnis saugus pastato naudojimas bei užtikrinta normatyvinė statinio kokybė. Pateikta išvada, kad dalis konstrukcijų (perdanga virš rūsio) netenkina Reglamente nustatyto Esminio statinių reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Perdangos virš rūsio konstrukcijų būklė yra avarinė. Gresia jos griūtis. Naudojimasis patalpa 1-1 yra nesaugus.

19. 2021 m. birželio 14 d. antstolės B. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (el. b. 4 tomas, b. l. 8-29, 30-32) užfiksuotos faktinės aplinkybės – nurodytu adresu esančiame bute ventiliacinės angos būklė, nurodyta, kad palėpėje sukrautos medinės lentos, po kuriomis užfiksuota metalinė ventiliacinė anga. 2021 m. rugpjūčio 17 d. antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuojami ūkiniai pastatai, bendro naudojimo terasa – veranda (el. b. 4 tomas, b. l. 125-132).

20. VĮ „Registrų centras“ rašte nurodė, kad pastogės kadastriniai matavimai gali būti atlikti tik tada, kai į ją bus įrengtas patekimas iš bendro naudojimo patalpos (el. b. 3 tomas, b. l. 158-159). Atsakovės pateikė neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (el. b. 4 tomas, b. l. 105-116). Ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu atsisakyti atlikti kadastrinių matavimų registravimą (4 tomas, b. l. 138-139).

21. Trečiasis asmuo G. V. pateikė Technines sąlygas dujofikavimui (el. b. 4 tomas, b. l. 146), Dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų techninio stovio aktą su priedu – dūmtraukių išdėstymo schema (el. b. 4 tomas, b. l. 147-149).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

22. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007).

23. Bylos duomenys, t. y. šalių paaiškinimai, pridėtos fotonuotraukos patvirtina, jog šalys dėl naudojimosi žemės sklypu nesutaria, kyla ginčai, taikiu būdu ginčo išspręsti nepavyko.

24. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006; Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-446/2001; Nr. 3K-3-1050/2003). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2006).

25. Naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkų buvo patvirtina ir suderinta dar pagal 1995-1996 planą (el. b. 1 tomas, b. l. 83-84), kuris buvo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties priedas (el. b. 1 tomas, b. l. 75). Todėl tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl ko naujai tvirtinamas planas turi maksimaliai atitikti susiformavusią naudojimosi tvarką.

26. Šalių pozicijos visiškai sutampa dėl sklypo dalies F priskyrimo, taip pat iš esmės sutampa dėl dalies A priskyrimo atsakovei D. O., B ir B1 priskyrimo atsakovei Z. V.

27. Tarp šalių ginčas kyla dėl ieškovės ir atsakovių planuose C, D bei E dalių naudojimosi. Ieškovė prašo jai priskirti individualiai naudotis 238 kv. m. ploto C pažymėtą sklypo dalį, o 84 kv. m. dalį D palikti naudotis atsakovėms. Atsakovės prašo 192 kv. m. sklypo dalį C skirti naudotis ieškovei, o 120 kv. m. dalį D paskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms.

28. Be to, pagal ieškovės prašomą patvirtinti naudojimosi tvarkos planą sklypo dalis E yra 81 kv. m. ir pasibaigia ties pastato kampu (28 taškas), nepaliekant atsakovei Z. V. priėjimo prie pastato vakarinės sienos, o pagal atsakovių prašomą patvirtinti naudojimosi tvarkos planą, sklypo dalis E yra 87 kv. m. ir pasibaigia ties taškais 29-30, taip paliekant atsakovei Z. V. 1 metro praėjimą ties pastato vakarine siena iki plane pažymėtų taškų 29-30, t. y. iki bendro naudojimo dalies D.

29. Lyginant ieškovės bei atsakovių parengtus ir prašomus patvirtinti planus su 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos planu, teismas sprendžia, jog gerokai artimesnis nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, nepažeidžiantis bendrasavininkų teisių, racionalesnis yra atsakovių prašomas patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planas.

30. Kaip matyti iš 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos plano, visi žemės sklypo savininkai naudojosi žemės sklypo E dalimi, iš kurios šalims yra išėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę (el. b. 1 tomas, b. l. 83-84). Pagal ieškovės prašomą patvirtinti 2020 m. spalio 5 d. planą, atsakovės Z. V. ir D. O. tokio praėjimo netenka, o tai, teismo vertinimu, prieštarauja jų interesams ir nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, taip pat neatitinka Aukščiausiojo teismo praktikos, jog bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-964/2003). Atsakovė Z. V. nurodė, jog patvirtinus ieškovės planą, atsakovė netektų išėjimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pro vartelius, kuriuos pati įrengė (el. b. 4 tomas, b. l. 34). Be to, pagal atsakovių prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovei yra priskiriamas C plotas, kurį sudaro 192 kv. m., kas visiškai atitinka 1995-1996 m. naudojimosi tvarkos planą, kur ieškovei priskirtinos C ir D dalys sudaro lygiai tiek pat – 192 kv. m. (C 107 kv. m. + D 85 kv. m.). Tuo tarpu pati ieškovė prašomu patvirtinti planu, sau priskiria 238 kv. m. C plotą, taip užkirsdama teisę atsakovėms naudotis išėjimu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsakovė Z. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji kasdien pro ten vaikšto, eina į stotelę, vaikas eina į mokyklą (el. b. 3 tomas, b. l. 188, 195). Ieškovė teigė, kad atsakovės gali pasiekti (duomenys neskelbtini) gatvę esamu praėjimu už ūkinių pastatų. Visgi byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. 4 tomas, b. l. 33, 35, 36, 37) patvirtina, jog toks praėjimas nėra tinkamas ir pakankamas. Be to, trečiasis asmuo G. V. pateikė duomenis, kad jis yra neįgalus, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat jo sūnus J. V. yra neįgalus – nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (el. b. 4 tomas, b. l. 150). Todėl, vertinant ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, ydinga laikytina C bei D dalyje prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka, kiek tai susiję su atsakovių išėjimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ribojimu.

31. Be to, pagal ieškovės planą, D numatytas priėjimas prie langų ir sienų yra nepakankamas. Šalia ieškovės patalpos 1-ajame aukšte, yra ir atsakovei Z. V. priklausantis kambarys, o patvirtinus ieškovės planą, priėjimo atsakovei prie minėtos sienos neliktų (el. b. 3 tomas, b. l. 174, 185), nors tokį priėjimą atsakovė turėjo pagal 1995-1996 metų naudojimosi tvarkos planą. Taigi, atsakovių prašomas patvirtinti planas yra tinkamesnis ir dėl galimumo apeiti aplink namą. Teismo vertinimu yra būtina užtikrinti visų butų savininkų patekimą prie gyvenamojo namo vakarinės sienos, kurioje yra visoms trims bendraturtėms priklausančių kambarių langai, kuriuos reikia prižiūrėti – valyti, perdažyti ir kt. bei patekimą į pusrūsį. Pagal ieškovės planą atsakovei Z. V. nėra numatyta patekti toliau, nei 28 taškas, t. y. priėjimas tik iki namo kampo, nors dalyje tarp 28 ir 34 taškų (ieškovės plane) yra atsakovės Z. V. kambario, plane pažymėto 1-6, siena (el. b. 1 tomas, b. l. 85). Be to, sklypo D dalimi, taip kaip siūlo nustatyti atsakovės, ieškovė naudojasi, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2020 m. ieškovė uždėjo (nuėmė) signalizaciją, kuri buvo pritvirtinta ant jos gyvenamųjų patalpų lauko sienos atsakovių sklypo plano D dalyje (el .b. 3 tomas, b. l. 175), nors pati ieškovė šią sklypo dalį prašo priskirti tik atsakovėms.

32. Ieškovė teigė, jog jai patekimas į pusrūsį nereikalingas, kadangi ji rūsio neturi ir jis jai nereikalingas, turi patalpą pirmame aukšte. Nurodo, kad iš istorinių buto dokumentų matyti, kad jokio rūsio neturėjo ir ankstesnioji dabartinio ieškovės buto savininkė M. K., ieškovės buto skaitikliai yra jos vonioje, ką patvirtina nuotraukos, todėl jai nėra jokio reikalo leistis į ne jai priklausantį rūsį jų ten tikrinti. Be to, ieškovė nurodo, kad namo technine priežiūra rūpinasi UAB „Senamiesčio ūkis”, techninė priežiūra apima viską, pradedant nuo rūsio, inžinerinių tinklų, ir baigiant stogu. Todėl ieškovei nėra jokio reikalo ir būtinybės šių techninių klausimų spręsti pačiai, už ją tai padaro UAB „Senamiesčio ūkis” specialistai, tad jai nereikalingas priėjimas prie rūsio.

34. Nors Registrų centro išrašė nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra be rūsio, ieškovė pripažino, jog rūsį turėjo ir juo naudojosi. Be to, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, išraše apie atsakovės D. O. butą, rūsys taip pat nėra nurodytas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, rūsyje (pusrūsyje) yra gyvenamajam namui priklausantys kanalizacijos, nuotėkų vamzdynai (el .b. 3 tomas, b. l. 176-177, 180). Minėtose fotonuotraukose matyti ir vamzdžiai, pažymėti „5 bt“. Kaip matyti iš 1994 m. vasario 1 d. Sutarties (el. b. 3 tomas, b. l. 110-111), ieškovė įsigijo butą Nr. 5 adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Nors ieškovė teigė, jog tai tik blanko forma, visgi pažymėtina, kad formoje esanti frazė „su rūsiu“ nėra išbraukta, ištaisyta, nėra pažymėta minuso ženklu, kaip kai kuriuose kituose sutarties punktuose, sąlygose (pvz. prie formoje 2 c punkto (ir kai kurių kitų) nurodyta „likusius pinigus“ pažymėta minuso ženklas „-“). Taip pat, ieškovės vadinamos „tik blanko forma“ sąlygos, visiškai atitinka sutarties su ieškovė sąlygas (pvz. 3 punktas, kuris taip pat yra tik standartinės formos dalis, nurodyta: Sutarties sudarymo išlaidas apmoka „pirkėjas“ ir kt.). Ieškovė pripažino, kad matininkui, kuris atliko kadastrinius matavimus, t. y. butų Nr. 5 ir Nr. 7 sujungimą, rūsio nenurodė ir neparodė. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo apie Pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pastato rūsių (pusrūsių) plotas – 44.40 kv. m. (el. b. 4 tomas, b. l. 101-103).

35. CK 4.12 straipsnis nustato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o pagal 4.13 straipsnį, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. 4.14 straipsnis reglamentuoja, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Pagal 4.19 straipsnį, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

36. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

37. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

38. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei minėtos teisės normos sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, kaip ir kiti gyvenamojo namo bendrasavininkai, turi teises ir pareigas į pastate esantį pusrūsį, todėl šis aspektas yra dar vienas iš ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumų. Aplinkybės, jog ieškovė porą metų pusrūsio nebenaudoja, jo nenori ir jis jai nereikalingas, teisiškai nėra reikšmingos.

39. Ieškovė teigė, jog atsakovių prašomas patvirtinti planas nėra tinkamas, nes jis skatintų atsakoves ir trečiąjį asmenį daryti žalą ieškovei, nes trečiasis asmuo G. V. savavališkai įrengė lietvamzdžius ant ieškovei priklausančio ūkinio pastato taip sugadindamas stogo dangą, be to, atsakovė Z. V. ir jos šeimos nariai naudojasi žemės sklypu kaip jiems norisi, pasodino medį ieškovės naudojamoje patekti į žemės sklypą vietoje, pasodino tujas, laikė mašiną ant kaladžių, trukdančią ieškovei važiuoti automobiliu, savavališkai išgrindė sklypo dalį trinkelėmis. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu ir yra siekiama maksimaliai apsibrėžti naudojimosi žemės sklypu ribas, siekiant galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje, tarpusavio santykių sureguliavimo. Tyčiniai nustatytos naudojimosi tvarkos nesilaikymo, žalos padarymo faktai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

40. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus ieškovės ir atsakovių pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatuotina, kad atsakovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, yra racionali, atitinka susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, neužkerta kelio atsakovėms praeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, prieiti prie kambario sienos, prižiūrėti langus, abiem šalims užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kiek įmanoma, minimaliai paliekama žemės sklypo bendram naudojimuisi, realiosios daikto dalys atitinka jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Dėl šių aplinkybių tarp šalių nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovių pateiktą V. K. 2021 m. kovo 12 d. planą (CPK 178 straipsnis).

Dėl naudojimosi veranda

42. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-291/2007).

43. Siekiant maksimaliai užkirsti kelią konfliktams tarp šalių, sureguliuoti tarpusavio santykius, atsižvelgiant į tai, kad veranda yra bendro naudojimo objektas, patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl verandos tenkinamas, nustatytina namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi objekto – verandos naudojimosi tvarka, nustatant, kad ja naudojamasi visų bendrasavininkių bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises (CPK 178 straipsnis).

Dėl teisės į pastogę pripažinimo atsakovėms

45. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus kadastrinių matavimų duomenis matyti, kad gyvenamojo namo pastogė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

46. Atsakovės pateikė neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (el. b. 4 tomas, b. l. 105-116). Pastogė yra 8,8 kv. m. ploto, aukštis tarp šlaitų aukščiausioje vietoje – 2,15 m., atliktas statinio dalių apskaičiavimas.

47. Ieškovė teigė, jog pastogės patalpa priklauso tik ieškovei, nes erdvė, esanti virš pastogės patalpų (namo 5 buto, priklausančio ieškovei) nėra pastato aukštas. Pastato aukštai yra tada, kai tarp aukštų įrengtos perdangos yra skirtos atlaikyti žmonių, įrangos, kitų daiktų, esančių aukšte, svorį. Tačiau virš buto Nr. 5, ieškovės teigimu, tokios perdangos nėra – tai yra tiesiog atitvara, kurios negalima laikyti perdanga. Tai yra horizontali atitvara (pakabinamos lubos), atliekanti šilumos ir garso izoliacijos funkcijas, sauganti nuo aplinkos poveikio. Ieškovė nurodo, kad po butų Nr. 5 ir Nr. 7 apjungimo, koridorius (9,69 kv. m. ploto) priskirtas prie naujai suformuoto buto Nr. 5, vadinasi, yra ieškovės N. B. nuosavybė. Tai nėra bendrojo naudojimo patalpa, tai yra ieškovei priklausančio buto Nr. 5 dalis. Į minėtąją erdvę yra patenkama tik vieninteliu įmanomu būdu – per ieškovei N. B. priklausantį koridorių, kuriame yra kopėčios ir anga patekti ant butui Nr. 5 priklausančių lubų. Lygiai tai pažymėjo ir Valstybės įmonė Registrų centras, atsisakęs atlikti patalpos kadastrinius matavimus. 2020 m. rugsėjo 16 d. atvykusi Valstybės įmonės Registrų centras matininkė G. B. konstatavo, kad į pastogę patenkama tik per bute Nr. 5 esantį liuką.

48. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai“ gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 7.10. punktą, pastogė (palėpė) – tai erdvė tarp Namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) esanti pastogės patalpa atitinka aukščiau minėtą apibrėžimą.

49. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas detalizuoja, jog pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

50. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 nurodė, jog aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

51. Ieškovė teigė, kad virš 5-o buto esanti erdvė negali būti pritaikyta jokiai ūkinei veiklai ar daiktų sandėliavimui nes UAB „Įraža“ ekspertizės išvadoje (el. b. 3 tomas, b. l. 25-39) nurodė, kad lubas laikančios sijos yra neleistinai įlinkusios, dalis stogo ir perdangos konstrukcijų yra pažeistos puvinio ir medienos grybo, dalis stogo ir 5-o buto lubas laikančių elementų yra avarinės būklės, gresia dalies konstrukcijų griūtis. Tačiau teismas pažymi, jog pastogės patalpų būklės klausimas, jų remontas ar rekonstrukcija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovės neneigė prastos pastogės patalpos būklės, tačiau tai, kad pastogė remontuotina, nepaneigia atsakovių teisės į bendro naudojimo patalpą – pastogę, o ekspertizės išvada kaip tik ir patvirtina pastogės patalpos egzistavimą.

52. Kaip matyti iš byloje esančių pastogės fotonuotraukų, tai nėra pakabinamos lubos virš ieškovės gyvenamųjų patalpų, tačiau suformuota kapitalinė perdanga (el. b. 4 tomas, b. l. 20, 21, 23, 24, 26, 29).

53. Bylos duomenys, t. y. fotonuotraukos (el. b. 3 tomas, b. l. 183, 4 tomas, b. l. 20, 21), Techninės sąlygos dujofikavimui, Dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų techninio stovio aktas (el. b. 4 tomas, b. l. 146-149), patvirtina, jog pastogės patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga – bendrojo naudojimo kaminai, išeinantys iš katilų ir ventiliacinės angos. Atsakovė D. O. 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra iš viso 3 kaminai, du pagrindiniai kaminai ir šalia papildomas – ventiliacijos kaminas iš dujų katilo. Fotonuotraukoje (el. b. 4 tomas, b. l. 21) matyti pastogės patalpoje esantis ventiliacijos kaminas. Plane (el. b. 4 tomas, b. l. 148,149) matyti, kad nuo pirmo aukšto eina dujų kaminai iki palėpinio aukšto. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pastogėje yra namo inžineriniai įrenginiai.

54. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pastogės patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems name esančių patalpų savininkams, todėl atsakovių reikalavimas pripažinti teisę į pastogę pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

55. Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

57. Ieškovė 2021 m. birželio 11 d. prašymu prašo jai priteisti viso 2 673 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį.

58. Atsakovės 2020 m. kovo 5 d., 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. spalio 4 d. prašymais prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 2 400 Eur, kiekviena atsakovė yra apmokėjusi po 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Be to, pateikti duomenys, kad atsakovė D. O. yra sumokėjusi 200 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, o atsakovė Z. V. – 50 Eur išlaidas už naudojimosi tvarkos plano parengimą (el. b. 1 tomas, b. l. 138).

59. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

60. Ieškinio reikalavimai tenkinti 10 proc., atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 274,80 Eur ((2 673+75)*10 proc.), t. y. po 137,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

61. Priešieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovėms priteistina 2 650 Eur (2 400+200+50), t. y. atsakovei Z. V. 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei D. O. – 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

62. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir atsakovei Z. V. priteisia iš ieškovės N. B. 1 112,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei D. O. iš ieškovės N. B. – 1 262,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 41,54 Eur. Proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės N. B. valstybei priteistina 37,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (41,54 – 10 proc.) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp šio sklypo bendrasavininkų pagal matininko V. K. 2021 m. kovo 12 d. planą, pagal kurį:

- žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide A (149 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi D. O.;

- žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide B (169 kv. m.), taip pat raide ir skaičiumi B1 (21 kv. m.), atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi Z. V.;

- žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide C (192 kv. m.) atskirai nuo kitų bendrasavininkų valdo ir ja naudojasi N. B.;

- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (120 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (42 kv. m.), D. O. (34 kv. m.) ir Z. V. (44 kv. m.);

- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide E (87 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (43 kv. m.) ir Z. V. (44 kv. m.);

- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F (155 kv. m.), naudojasi bendrai N. B. (58 kv. m.), D. O. (38 kv. m.) ir Z. V. (59 kv. m.).

Nustatyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi objekto – verandos – naudojimosi tvarką, nustatant, kad ja naudojasi visi bendrasavininkai bendrai, gerbiant kiekvieno savininko teises.

Pripažinti atsakovėms Z. V. ir D. O. teisę naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpa.

Priteisti iš ieškovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1 112,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. O., gim. (duomenys neskelbtini), 1 262,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,39 Eur (trisdešimt septynis eurus 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.