- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2308-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25941-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl neteisėtų antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. K. pateikė antstoliui D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0178/07/07963, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Nurodė, kad antstolio patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris buvo pateiktas vykdyti Marijampolės pataisos namams, yra neteisėtas, nes pareiškėjui piniginių lėšų perveda tik sesuo ir antstolio pritaikytas areštas sukelia jam daug nepatogumų, pažeidžia jo teises. Taip pat prašė teismo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar nėra prieštaravimo Konstitucijos normoms.
Antstolis D. Š. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą su patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas G. K. jau buvo 2014-07-08 pateikęs antstoliui D. Š. skundą dėl daugelio analogiškų aplinkybių bei antstolis, atsisakęs tenkinti skundą, jį kartu su patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą bei vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30741-861/2014 skundą atmetė. Šiuo atveju antstolis papildomai savo patvarkyme pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, antstolis teisėtai nuskaičiavo minėtas skolininko pinigines lėšas, kurios skolininkui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Antstolio teigimu, skolininkas taip pat nepagrįstai prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad antstolio atliekami veiksmai nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių, numatytų BVK. Vien tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia antstolio teisės ir pareigos imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Tai, kad sprendimo vykdymas sukelia pareiškėjui nepatogumų, nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-19 nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl neteisėtų antstolio D. Š. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad esant teismine tvarka išnagrinėtam 2014-07-08 pareiškėjo skundui dėl daugelio analogiškų aplinkybių kaip ir nagrinėjamame skunde ir jį atmetus, teismas antrą kartą tu pačių aplinkybių (dėl to paties dalyko) nenagrinėja, o tik išnagrinėja pareiškėjo papildomai skunde nurodytas aplinkybes dėl papildomų antstolio patvarkymų, kurių prieš tai pareiškėjas neskundė. Pažymėjo, kad teismas antrą kartą nepasisako dėl aplinkybių, jog antstolio patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra neteisėtas ir naikintinas, jog skolininko lėšos, patenkančios į jo minėtą sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, ir kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartyje konstatuotų aplinkybių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pirmiausiai skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo pirminis skundas, tačiau toks skundas nepagrįstas, kadangi toks patvarkymas pagal įstatymą negali būti skundžiamas (nebent antstolis skundo neperdavė teismui (CPK 510 str. 4 d.)). Pažymėjo, kad skolininkas nauju skundu prašo panaikinti antstolio patikslinančius patvarkymus, t. y. 2014-07-08 patikslinantį patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2014-07-08 patikslinantį patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, 2014-07-08 antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas konstatavo, kad antstolis minėtais patvarkymais atliko vykdymo išlaidų perskaičiavimus, nes valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui buvo pateikusi vykdyti 2 vykdomuosius dokumentus dėl baudų išieškojimo iš skolininko G. K., t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-1815-503/2006, išduotą 2006-06-08, dėl 150 Lt baudos išieškojimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-1595-141/2006, išduotą 2006-05-19, dėl 100 Lt baudos išieškojimo. Nustatė, kad skolininkas administracine tvarka skundė minėtus nutarimus, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 nutarimu Nr. A2.11.-5584-806/2013 administracinę bylą G. K. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo. Taigi, teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.1.-1595-141/06 dėl 100 Lt baudos išieškojimo buvo panaikintas, todėl antstolis perskaičiavo vykdymo išlaidas, taigi šiuo pagrindu ir buvo priimti antstolio patikslinti 2014-07-08 patvarkymai su vykdymo išlaidų perskaičiavimais. Pažymėjo, kad patikslinant šias sumas, buvo nurodytas mažesnis vykdymo išlaidų dydis. Teismo vertinimu, vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis CPK 609-611 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo, todėl nėra pagrindo jų dar labiau mažinti ar laikyti nepagrįstomis bei panaikinti pareiškėjo nurodytais pagrindais. Nurodė, kad kitos skolininko naujame 2014-07-24 skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam būtent šio naujojo skundo išsprendimui neturi. Taigi, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas negalėjo skųsti pareiškėjo antstolio D. Š. patvarkymo, kuriuo jis atsisakė tenkinti pirminį pareiškėjo skundą, kadangi šis CPK 510 str. pagrindu teisėtai šį skundą su minėtu patvarkymu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o kiti patikslinantys antstolio 2014-07-08 patvarkymai priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti bei iš skolininko išieškomą baudą ir vykdymo išlaidų sumos išieškojimą atidėti dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų. Išdėstė argumentus, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas antstolio patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, kad dėl antstolio veiksmų yra pažeidžiamos pareiškėjo, kuris yra neįgalus, teisės. Nurodo, kad teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų, jog antstolio patvarkymai dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo yra neteisėti, taip pat nepateikė motyvų dėl atsisakymo kreiptis į Konstitucinį teismą. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsti, nes teismo nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad nepasisako dėl aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos teismine tvarka. Pažymėjo, kad skolininkas pataisos namuose yra visiškai išlaikomas valstybės, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis neturi galimybės įsigyti būtinų priemonių. Kadangi yra duomenų, jog skolininkas yra gavęs pakankamai lėšų įsiskolinimui padengti, nėra pagrindo atidėti baudos ir vykdymo išlaidų mokėjimą po laisvės atėmimo bausmės pabaigos.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepasisako dėl aplinkybių, kurios jau yra išnagrinėtos teismine tvarka, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-08 nutarimą Nr. A2.1.-1815-503/2006 dėl 150 Lt išieškojimo iš skolininko G. K. valstybės naudai, skolininkui nesumokėjus baudos ir vykdymo išlaidų. Siekdamas, kad nutarimas būtų kuo greičiau įvykdytas, antstolis 2014-05-26 patvarkymu Nr. 0178/07/07963 dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio turto ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, pareiškėjui Marijampolės pataisos namų mokėtinas sumas bei sumas, gautas iš trečiųjų asmenų, ir nurodė, jog visi mokėjimai, skirti pareiškėjui, turi būti pervedami antstoliui, kol bus sumokėta 500 Lt suma, t. y. 150 Lt skola kartu su vykdymo išlaidomis. Dėl minėto 2014-05-26 patvarkymo pareiškėjas buvo pateikęs skundą, nurodydamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, be to, pareiškėjas niekur nedirba. Antstolis D. Š. 2014-07-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė su skundu nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30741-861/2014 pareiškėjo skundą atmetė. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. (turtas iš kurio negalima išieškoma) reikalavimus, taip pat konstatavo, jog skolininko piniginės lėšos nepatenka į CPK 739 str. (pinigų, kurių negalima išieškoti) nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. K. pateikė naują 2014-07-24 skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio D. Š. skundą, kuriuo šis atsisakė tenkinti pareiškėjo pirminį skundą, 2014-07-08 antstolio patvarkymus dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (patikslinantis 2014-05-26 patvarkymą Nr. S1-1403324), 2014-07-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo (patikslinantis 2012-08-10 patvarkymą Nr. S1-148919), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-148901. Skolininkas savo skunde pakartotinai nurodė, kad antstolio patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris buvo pateiktas vykdyti Marijampolės pataisos namams, yra neteisėtas, nes jam piniginių lėšų perveda tik sesuo ir antstolio pritaikytas areštas sukelia jam daug nepatogumų, pažeidžia jo teises, taip pat prašė teismo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar nėra prieštaravimo normoms.
Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taip pat CPK 634 str. 1 d. numatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. CPK 634 str. 2 d. numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 749 str. 1 d. nurodyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad skundžiamas, be kita ko, ir 2014-05-26 antstolio patvarkymas, kurio pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30741-861/2014. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. (turtas iš kurio negalima išieškoma) reikalavimus, taip pat konstatavo, jog skolininko piniginės lėšos nepatenka į CPK 739 str. (pinigų, kurių negalima išieškoti) nurodytus atvejus. Taigi, atsižvelgiant į tai, teigtina, jog pareiškėjo nagrinėjamame skunde nurodytos aplinkybės dėl, jo nuomone, neteisėto antstolio patvarkymo areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jau yra išnagrinėtos teismine tvarka. Pažymėtina, kad nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30741-861/2014 nėra įsiteisėjusi ir yra apskųsta apeliacine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo antrą kartą teismui pasisakyti dėl aplinkybių, kad antstolio patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra neteisėtas ir naikintinas, jog skolininko lėšos, patenkančios į jo minėtą sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, ir kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartyje konstatuotų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nepasisakė dėl visų skundo aplinkybių, nes, minėta, šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartyje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas antstoliui pateiktu skundu skundė ir antstolio patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo pirminis skundas, tačiau šiuo atveju sutiktina su tuo, jog toks skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes toks patvarkymas pagal įstatymą negali būti skundžiamas (CPK 510 str. 4 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant pagrindo nesutikti su aukščiau minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutarties, kuria netenkintas pirminis pareiškėjo skundas, išvadomis, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. (turtas iš kurio negalima išieškoma) reikalavimus, taip pat jog skolininko piniginės lėšos nepatenka į CPK 739 str. (pinigų, kurių negalima išieškoti) nurodytus atvejus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjo skundžiami patikslinti antstolio patvarkymai priimti atlikus vykdymo išlaidų perskaičiavimus. Pažymėtina, kad perskaičiavimai atlikti tuo pagrindu, jog valstybė antstoliui buvo pateikusi vykdyti 2 vykdomuosius dokumentus dėl baudų išieškojimo iš skolininko G. K. – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-08 nutarimą Nr. A2.1.-1815-503/2006 dėl 150 Lt baudos išieškojimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-19 nutarimą Nr. A2.1.-1595-141/2006 dėl 100 Lt baudos išieškojimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 nutarimu Nr. A2.11.-5584-806/2013 administracinę bylą G. K. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo. Taigi, panaikinus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-1595-141/06 dėl 100 Lt baudos išieškojimo, perskaičiuotos ir vykdymo išlaidos skolininkui. Nors pareiškėjas nesutinka su minėtu perskaičiavimu, tačiau atskirajame skunde nepateikė šių antstolių patvarkymų nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėtais patvarkymais nurodytas mažesnis vykdymo išlaidų dydis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog minėti patvarkymai kaip nors pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus.
Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustačius įstatymo nustatytų pagrindų, netenkintinas ir skundo reikalavimas teismui kreiptis į Konstitucinį teismą, ar šiuo atveju nėra prieštaravimo Konstitucijos normoms. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo iš skolininko išieškomą baudą ir vykdymo išlaidų sumos išieškojimą atidėti dviem mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės pabaigos.
Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 338 str.). Apeliantas, atskiruoju skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjo G. K. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.