Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-717-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
2S-717-425/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18910-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-717-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18910-2021-3.Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5.; 3.4.5.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-24208-608/2021, kuria atmestas pareiškėjo R. S. skundas dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. S. padavė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis uždraudė pareiškėjui, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkui, atlikti veiksmus ar sprendimus, kuriais būtų mažinama įmonės akcijų vertė. Nurodė, kad priimdamas ginčijamą patvarkymą, antstolis veikė viršydamas savo įgaliojimus, nes antstoliui nesuteikta teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai yra teismo prerogatyva. Skundžiamu patvarkymu iš esmės uždraudus naudotis įstatyme įtvirtintomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, bei uždraudus įgyvendinti įstatyme numatytas akcininko pareigas, yra suvaržoma normali įmonės ūkinė ir komercinė veikla, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

2. Antstolis 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atsisakė tenkinti ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė jo teisių pažeidimo skundžiamu patvarkymu, taip pat skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo bei nepagrįstumo, o skundas dėl antstolio veiksmų yra grindžiamas tik abstrakčiais ir deklaratyviais skolininko teiginiais.

5. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad antstolio 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nėra pateikęs antstoliui dokumentų, reikalingų akcijų turto vertinimui atlikti, taip pat atsižvelgiant į išieškotojo I. R. 2021 m. gegužės 5 d. prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu areštuoti skolininkui priklausančias akcijas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė areštuoti 200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, nuosavybės teise priklausančių R. S.. Antstoliui buvo pateiktas išieškotojo prašymas skelbti skolininkui priklausančio turto – įmonės akcijų turto pardavimą už nominalią vertę. Antstolis 2021 m. balandžio 22 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo nusprendė paskirti ekspertizę minėtų akcijų vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“ teismo ekspertei. Minėtu patvarkymu antstolis taip pat įpareigojo skolininką R. S. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizei atlikti reikalingus dokumentus: vertinamos įmonės balansą, pelno nuostolio ataskaitą, ilgalaikio turto sąrašą bei trumpą veiklos aprašymą. Skolininkas minėto antstolio reikalavimo neįvykdė ir po dviejų pakartotinių raginimų.

6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) kodekso 683 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo perduotu turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Areštuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, antstolis paliko jas valdyti turto savininkui, t. y. skolininkui. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad skolininkas R. S. yra ne tik vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bet ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl turi visas galimybes priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, mažinančius areštuotų akcijų įmonės turtą, o tuo pačius ir areštuotų akcijų vertę. Įvertinus minėtas aplinkybe matyti, kad skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas esant pagrindui, t. y. siekiant išsaugoti areštuoto turto vertę, taip pat nevaržant skolininko teisių ir turtinių interesų labiau, negu būtina vykdomajam dokumentui įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti R. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio A. N. 2021-05-26 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.1. Nurodo, kad CPK 683 straipsnis, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesuteikia antstoliui teisės priimti patvarkymus, kurie savo esme ir turiniu yra laikinosios apsaugos priemonės, o priimdamas tokį patvarkymą antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Šiuo atveju teisės normos visiškai nenumato antstolio teisės priimti patvarkymus, kurie draustų skolininkui atlikti kokius nors veiksmus ir kurie savo turiniu būtų laikinosios apsaugos priemonės, t.y. laikinąsias apsaugos priemones turi teisę taikyti tik teismas.

7.2. Skundžiamoje nutartyje nurodytas tikslas, t.y. siekis išsaugoti turto vertę, gali būti pasiekiamas įvairiomis kitomis priemonėmis, o ne uždraudžiant skolininkui atlikti neapibrėžtus, nekonkrečius ir abstrakčius veiksmus.

7.3. Apelianto vertinimu, šiuo atveju skundžiamu antstolio patvarkymu iš esmės yra paneigiamas teisinio apibrėžtumo principas, kadangi iš patvarkymo nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai yra draudžiami. Kita vertus, skundžiamu antstolio patvarkymu iš esmės uždraudžiama naudotis įstatyme įtvirtintomis akcininko teisėmis bei suvaržoma/ paralyžiuojama normali įmonės ūkinė – komercinė veikla, kas prieštarauja pamatiniams teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

7.4. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad dėl pirmiau aptartų argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

8. Antstolis A. N. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

8.1. Nurodo, kad skolininko pateiktame atskirajame skunde nenurodytos jokios konkrečios teisės aktų nuostatos ar faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis skolininko, kaip akcininko, veiksmai būtų suvaržyti.

8.2. Tačiau vykdomojoje byloje skolininkas savo veiksmais trukdo tinkamai vykdyti teismo sprendimą.

9. Suinteresuotas asmuo išieškotojas I. R. atsiliepimu prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

9.1. Nurodo, kad nuo 2015 m. skolininkas piktybiškai neteikė informacijos apie turimą turtą, vėliau išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti, kadangi skolininkas buvo pradėjęs fizinio asmens bankroto procesą Latvijoje. Skolininkui neteikiant informacijos apie turimą turtą, antstolio patvarkymu buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skolininkui buvo paskirta bauda už dokumentų neperdavimą.

9.2. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ilgą laiką neteikia informacijos antstoliui apie turimą turtą bei ne kartą yra konstatuoti skolininko veiksmai, prieštaraujantys įmonės interesams tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, antstolis turėjo pagrįstų prielaidų manyti, jog skolininkas atliko, atlieka ir gali atlikti veiksmus, kuriais būtų mažinama įmonės akcijų vertė, juo labiau kad skolininkui yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl kitų įmonių tyčinio bankroto. Taigi antstolis visiškai pagrįstai uždraudė skolininkui atlikti veiksmus, kuriais būtų mažinama įmonės akcijų vertė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė skolininko R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais antstolis atsisakė tenkinti skolininko reikalavimą panaikinti patvarkymą dėl draudimo atlikti veiksmus, mažinančius įmonės akcijų vertę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad antstolis A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 275116,66 Eur išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojui I. R.. 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu areštuoti skolininkui priklausančias akcijas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nusprendė areštuoti 200 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančių R. S. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 72, 80-82 b. l.). 2021 m. balandžio 22 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo antstolis nusprendė paskirti įmonės akcijų vertės ekspertizę bei įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos ekspertizės atlikimui pateikti reikalingus dokumentus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 228-229 b. l.). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, skolininkas minėto antstolio reikalavimo neįvykdė ir po dviejų pakartotinių raginimų.

13. Atsižvelgiant į skolininko veiksmus, t.y. neveikimą nevykdant antstolio nurodymų, o taip pat išieškotojui pateikus prašymą dėl atitinkamų veiksmų ėmimosi bei esant priimtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-17383-964/2021, antstolis 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė uždrausti skolininkui R. S. atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, kuriais būtų mažinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė. Skolininkas, nesutikdamas su tokiu antstolio patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nebuvo tenkintas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, o taip pat įvertinęs proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skolininko argumentais ir spręsti, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje uždraudžiant skolininkui mažinti įmonės akcijų vertę yra neteisėti ar nepagrįsti.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis, priimdamas 2021-05-26 patvarkymą dėl uždraudimo skolininkui atlikti veiksmus, mažinančius įmonės akcijų vertę, o taip pat 2021-06-26 patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko skundą, atsižvelgė į tai, kad skolininkas nebuvo pateikęs dokumentų, reikalingų akcijų vertinimui atlikti, o antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus, turi užtikrinti proceso ekonomiškumą bei imtis priemonių užkirsti kelią turto iššvaistymui.

16. Šiuo konkrečiu atveju, skolininkui teigiant, jog antstolio patvarkymas dėl draudimo atlikti veiksmus, mažinančius įmonės akcijų vertę, yra nekonkretus, abstraktus ir neaiškus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad skolininkas būtų kreipęsis į antstolį su prašymu patikslinti ar išaiškinti patvarkymą, t.y. kad skolininkui išties buvo neaišku, kokių konkrečiai veiksmų jis negali atlikti ar jis buvo kreipęsis į antstolį dėl galimų atlikti veiksmų nustatymo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, areštuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, antstolis paliko jas valdyti turto savininkui, t. y. skolininkui, kuris nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo argumentus dėl įmonės veiklos paralyžiavimo bei nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip priimtas antstolio patvarkymas užkirto kelią atlikti konkrečius įmonės kasdieninius veiksmus. Pastebėtina, kad skolininkas, turėdamas vadovavimo juridiniams asmenims bei jų valdymo patirties („Liteko“ duomenys), turi galimybę įvertinti, kad įmonės akcijų vertės išlaikymo ir įmonės kasdieninės veiklos klausimai gali būti sprendžiami bei derinami tarpusavyje, o taip pat suvokia, jog jis, būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, nevykdo antstolio nurodymų, susijusių su įmonės dokumentų pateikimu, kas iš esmės sąlygoja atitinkamų vykdymo veiksmų atlikimą.

17. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurioje darė pagrįstas išvadas, jog skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas siekiant išsaugoti areštuoto turto vertę, taip pat nevaržant skolininko teisių ir turtinių interesų labiau, negu būtina vykdomajam dokumentui įvykdyti.

18. Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, susiję su neva CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatų egzistavimu. Pabrėžtina, kad apeliantas nenurodė jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių esminių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė bei kurių aptarimas tiesiogiai darytų įtaką skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir bylos išnagrinėjimo teisingumui. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su neva nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, neleidžia vertinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, juo labiau kad CPK 624 straipsnio 2 dalies nuostatos numato teisę antstoliui įpareigoti skolininką atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti.

19. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas