- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- 2YT-13196-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04073-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys (skolininkas) D. Ž., A. Ž. (skolininko sutuoktinė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2025 m. birželio 20 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti išieškotojos prašymą dėl skolininko sutuoktinės disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, atidalytoje skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo“ ir priimti naują sprendimą - prašymą patenkinti.
2. Pareiškėja nurodo, kad pateikus antstoliui prašymą taikyti skolininko sutuoktinės sąskaitoms, esančios kredito įstaigose, areštą, antstolis netenkino tokio prašymo, nurodydamas, kad skolininkas šiuo metu yra dirbantis, gauna pajamas, todėl jo gaunamų lėšų pakanka vykdyti išieškojimą, o skolininko sutuoktinės sąskaitoms taikomas areštas būtų perteklinis veiksmas vykdomojoje byloje. Pareiškėja nurodo, kad antstolis neįvertino, kad išieškojimas vienu metu iš paties skolininko ir jo sutuoktinės būtų efektyvesnis, greitesnis ir taip būtų greičiau užbaigta vykdomoji byla. Pareiškėjos teigimu, antstolis nevertino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Taigi, tik tokiu atveju, jeigu darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, išieškojimas negali būti nukreiptas į kitą skolininko turtą. Pareiškėja vertina, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad darant iš skolininko darbo užmokesčio išskaitas kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus pilnai išieškotos, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į kitą skolininko turtą, šiuo atveju į skolininko sutuoktinės pinigines lėšas. Pareiškėja taip pat nesutinka su antstolio vertinimu, kad išieškant vienu metu ir iš skolininko ir iš jo sutuoktinės, vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės taptų išieškojimas kaip ir dviejų solidarių skolininkų, kas pažeistų teisingumo principą.
3. Antstolis Tomas Ubartas 2025 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-25-136-35295 pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad šiuo metu išieškojimas vykdomas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Nepaisant to, kad teismo nutartimi nustatyta skolininko dalis sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka pagrįsti papildomų priverstinio išieškojimo priemonių būtinumą sutuoktinės atžvilgiu. Skolininko sutuoktinė nėra išieškojimo procese dalyvaujantis subjektas. Sutuoktinės atžvilgiu nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl solidariosios ar subsidiariosios prievolės vykdymo, todėl skolininko sutuoktinė nėra laikytina skolininke vykdomojoje byloje. Kreditoriaus siekis areštuoti sutuoktinės banko sąskaitas, iš esmės prilygsta solidariosios prievolės perkėlimui sutuoktinei, tačiau tokia teisė suteikiama tik teismui pagal įstatymą. Remiantis CPK 663 straipsniu, antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotiną suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Antstolis atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio klausimas šioje vykdomojoje byloje jau buvo išspręstas kitomis teismo nutartimis, t. y. išieškotoja jau teikė skundą dėl antstolio veiksmų, nesutikdama su tuo, kad antstolis nevykdė išieškojimo iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, šiuo atveju, pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, ginčydama jo atsisakymą nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.
4. Pareiškėja, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0136/23/01127 matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdomas 2205,76 Eur skolos ir 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko D. Ž. kreditorės individualios įmonės „Aujama-credit“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7679-446/2023. Vykdant išieškojimą ir nustačius, kad skolininko sutuoktinė A. Ž. gauna darbo užmokestį, išieškotojai pasiūlyta 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-24-136-20083 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6957-446/2024 nustatyta, kad skolininkui D. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės A. Ž. gaunamų pajamų. Nutarčiai įsiteisėjus antstolis 2024 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. S-24-136-33628 kreipėsi į skolininko sutuoktinės darbdavį nurodydamas vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar jai kitų prilygintų pajamų. 2024 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-136-43816 nurodė skolininko darbovietei vykdyti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. S-25-136-9441 „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio“ nurodė skolininko sutuoktinės darbovietei vykdyti išskaitas, kurias gauna skolininko sutuoktinė A. Ž.. Į antstolio kontorą elektroniniu laišku kreipėsi skolininko sutuoktinė A. Ž., kuri nurodė, kad skolininkas D. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino, todėl prašo atšaukti ir nebevykdyti išskaitų iš jos darbo užmokesčio. Antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14662 nutarė nebevykdyti antstolio patvarkymo Nr. S-25-136-9441, 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą panaikino. Antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14661 kreipėsi į skolininko darbovietę, kuriai nurodė vykdyti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 2025 m. balandžio 14 d. antstolis elektroniniu laišku kreipėsi į skolininką D. Ž. prašydamas nurodyti, ar skolininkas geranoriškai vykdys periodines perlaidas antstoliui siekiant sumažinti skolos likutį, kadangi yra išieškotojo prašymas nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Skolininkas atsakė, kad šiuo metu dirbantis ir išskaitas vykdys jo darbdavys. Išieškotoja kreipėsi į antstolį su skundu, kuris jo netenkino, ir persiuntė teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-8973-1215/2025 2025 m. birželio 2 d. nutartimi skundo netenkino. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1841-945/2025, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. 2025 m. balandžio 29 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos prašymas atsiųsti pareiškėjai arba įkelti į antstolių informacinę sistemą „Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ skolininko sutuoktinės atžvilgiu. Antstolis atsakymas į išieškotojos prašymą 2025 m. birželio 20 d. patvarkymu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-25-136-34581 nurodė, kad tokio prašymo įvykdyti negali, nes bylos duomenimis, skolininkas šiuo metu yra mokus, ir nukreipimas į skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose būtų perteklinis ir viršijantis jo kompetencijas. Pareiškėja pateikė skundą dėl šio antstolio veiksmo.
7. Išieškotoja nesutinka su antstolio sprendimu netaikyti arešto skolininko sutuoktinės piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Antstolis motyvuoja, kad, byloje nustačius jog skolininkas pats asmeniškai pradėjo dirbti ir gauti darbines pajamas, išieškojimas tiesiogiai iš paties skolininko gaunamo darbo užmokesčio yra efektyvesnis.
8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė antstolio veiklos nuostata, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šio teisinio reguliavimo kontekste konstatuota, kad vykdymo procese atliekami antstolio veiksmai turi atitikti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).
9. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis ėmėsi ir imasi visų iš esmės būtinų veiksmų, siekiant kuo efektyviau išieškoti skolą kreditorės naudai. Antstoliui nustačius, kad skolininkas įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas, jis nukreipė išieškojimą į skolininko darbines pajamas, todėl nėra pagrindo papildomai taikyti priverstinį išieškojimą į skolininko sutuoktinės pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju, antstolis pagrįstai nustatė, kad skolininko asmeninio turto, t. y. gaunamų lėšų, pakanka įvykdyti skolos išieškojimą per įstatyme numatytą terminą, atsižvelgiant į skolos likutį bylos nagrinėjimo dienai.
10. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, iš skolininko pareiškėjos naudai išieškoma suma sumažėjusi. Duomenų apie skolininko gaunamą darbo užmokestį buvimas vykdomojoje byloje sudaro pagrindą kaip pagrįstą vertinti galimybę, kad darant iš skolininko darbo užmokesčio išskaitas kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus išieškotos, taip pat įvertinant ir aplinkybę, kad darbo užmokesčio dydis gali kisti. Dėl to išieškojimas iš skolininko gaunamų lėšų nagrinėjamos bylos atveju užtikrina veiksmingą ir realų išieškotojos interesų patenkinimą, kartu nepažeidžiant ir skolininko bei jo sutuoktinės interesų.
11. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad dėl išieškojimo iš skolininko sutuoktinės turto šioje vykdomojoje byloje jau yra pasisakęs teismas, nagrinėdamas kitą pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, vertinant, kad antstolis darė viską tinkamai, siekiant efektyvesnio skolos išieškojimo bei nurodė, kad antstoliui paliekama teisė pasirinkti iš kokio skolininko turto turi būti vykdomas išieškojimas (Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 2 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-8973-1215/2025, bei Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1841-945/2025). Nagrinėjamas pareiškėjos skundas savo tikslu laikytinas iš esmės tapačiu anksčiau byloje teiktam skundui dėl antstolio veiksmų, nes abejais skundais išieškotoja siekia, kad būtų vykdomas išieškojimas ir iš skolininko sutuoktinės piniginių lėšų, nors skolininkas gauna darbines pajamas. Nagrinėjamu atveju aplinkybės skiriasi tik tuo, kad išieškotoja prašo nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, o anksčiau teiktu skundu siekė nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamas darbines pajamas, tad teismas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-1841-945/2025) pateiktu išaiškinimu ir, nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-293, 510, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.