Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama credit“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys (skolininkas) D. Ž., A. Ž. (skolininko sutuoktinė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Tomas Ubartas 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad vykdant išieškojimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6957-446/2024 buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Šios nutarties pagrindu, patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo nusiųstas į skolininko sutuoktinės darbovietę, iš kuriuos išieškota 21,87 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. skolininko sutuoktinė A. Ž. pajamų negavo. Skolininkui nevykdant skolinių įsipareigojimų, 2025 m. vasario 18 d. priimtas patvarkymas, nurodant vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. 2025 m. kovo 13 d. skolininko sutuoktinė kreipėsi į antstolį nurodydama, kad skolininkas įsidarbino ir gauna pajamas, todėl prašo sustabdyti vykdyti išskaitas iš jos darbo užmokesčio, tuo pagrindu antstolis priėmė 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą, kuriuo panaikino 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą, nurodant nebevykdyti išskaitų iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. Antstolis nurodo, kad skolininkui D. Ž. priklauso pusė sutuoktinės gaunamų pajamų, tačiau tuo pačiu ir skolininko sutuoktinei A. Ž. taip pat priklauso pusė skolininko D. Ž. gaunamų pajamų, todėl nukreipiant išieškojimą, vykdomos išskaitos turėtų būti vykdomos tik iš atidalintos D. Ž. dalies. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas įsidarbino ir pradėjo gauti pajamas, siekiant išvengti perteklinio išieškojimo, patvarkymu nutarta nebevykdyti išskaitų iš skolininko sutuoktinės. Išieškotojos interesų gynimas negali būti įgyvendinamas kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų sąskaita. Pažymi, kad skolos likutis skundo nagrinėjimo dienai yra 773,61 Eur, todėl išieškojimas pakankamai efektyvus.

4. Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0136/23/01127 matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdomas 2205,76 Eur skolos ir 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko D. Ž. kreditorės individualios įmonės „Aujama credit“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7679-446/2023. Vykdant išieškojimą ir nustačius, kad skolininko sutuoktinė A. Ž. gauna darbo užmokestį, išieškotojai pasiūlyta 2024 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-24-136-20083 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6957-446/2024 nustatyta, kad skolininkui D. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės A. Ž. gaunamų pajamų. Nutarčiai įsiteisėjus antstolis 2024 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. S-24-136-33628 kreipėsi į skolininko sutuoktinės darbdavį nurodydamas vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar jai kitų prilygintų pajamų. 2024 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-136-43816 nurodė skolininko darbovietei vykdyti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. S-25-136-9441 „Dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio“ nurodė skolininko sutuoktinės darbovietei vykdyti išskaitas, kurias gauna skolininko sutuoktinė A. Ž.. Į antstolio kontorą elektroniniu laišku kreipėsi skolininko sutuoktinė A. Ž., kuri nurodė, kad skolininkas D. Ž. nuo 2025 m. kovo 10 d. įsidarbino, todėl prašo atšaukti ir nebevykdyti išskaitų iš jos darbo užmokesčio. Antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14662 nutarė nebevykdyti antstolio patvarkymo Nr. S-25-136-9441, 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą panaikino. Antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14661 kreipėsi į skolininko darbovietę, kuriai nurodė vykdyti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 2025 m. balandžio 14 d. antstolis elektroniniu laišku kreipėsi į skolininką D. Ž. prašydamas nurodyti, ar skolininkas geranoriškai vykdys periodines perlaidas antstoliui siekiant sumažinti skolos likutį, kadangi yra išieškotojo prašymas nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Skolininkas atsakė, kad šiuo metu dirbantis ir išskaitas vykdys jo darbdavys.

6. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, kurioje nustatyta skolininko turto dalis. Vis dėl to išieškotoja nesutinka su antstolio sprendimu nebeišieškoti skolos iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Antstolis motyvuoja, kad, byloje nustačius jog skolininkas pats asmeniškai pradėjo dirbti ir gauti darbines pajamas, išieškojimas tiesiogiai iš paties skolininko gaunamo darbo užmokesčio yra efektyvesnis. Teismas sutinka su tokiais antstolio argumentais.

7. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

8. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis ėmėsi ir imasi visų iš esmės būtinų veiksmų, siekiant kuo efektyviau išieškoti skolą kreditorės naudai. Antstoliui nustačius, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimams, jis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi nustačius skolininko turto dalį sutuoktinės gaunamose pajamose, antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko turtą – sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Vykdomojoje byloje gavus duomenis, kad skolininkas įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas, jis nukreipė išieškojimą į skolininko darbines pajamas.

9. Teismas vertina, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas t. y. darbo užmokestį, pagristai siekė efektyvesnio skolos išieškojimo matydamas, kad skolininkas gauna pajamas, kurias būtų galima išskaityti. Antstolis motyvavo, kad šiuo metu išieškota didžioji skolos dalis (išieškota 1750,16 Eur, skolos likutis 773,61 Eur), tad išties nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis nesiima visų priemonių siekdamas kuo greitesnio sprendimo įvykdymo. Tai, kad antstolis priėmė spendimą vykdyti išieškojimą vėl iš paties skolininko tiesiogiai gaunamų darbinių pajamų, nereiškia kad antstolis, matydamas, jog toks išieškojimas turės kliūčių ateityje, nenukreips išieškojimo į skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje. Išieškotojas nepasinaudojo vykdymo procese jam numatyta teise iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai (CPK 662 straipsnio 1 d.), tad antstolis turi diskrecijos teisę spręsti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas daro išvadą, kad antstolis turi teisę spręsti iš kurio turto išieškoti skolą ir tai atlikdamas išieškojimą vykdomojoje byloje vykdo efektyviai, imasi visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, antstolio neteisėtų veiksmų, dėl kurių antstolio 2025 m. kovo 13 d. patvarkymas turėtų būti panaikintas, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-293, 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos individualios įmonės „Aujama credit“ skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.