Kauno apygardos teismo nutartis

2025-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1841-945/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
2S-1841-945/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02609-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
individualios įmonės „Aujama-credit“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1841-945/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02609-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.6.11; 3.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., D. Ž., A. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – pareiškėja, išieškotoja) pateikė skundą dėl antstolio T. U. (toliau – antstolis) veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-25-136-14662, kuriuo nutarta nebevykdyti išieškojimo iš skolininko D. Ž. (toliau – skolininkas) sutuoktinės A. Ž. (toliau – skolininko sutuoktinė) darbo užmokesčio, panaikinant antstolio 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. S-25-136-9441.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, nustatęs, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas, 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu pareikalavo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį vykdyti išskaitas. Skolininko sutuoktinės darbdaviui nebevykdant išskaitų, išieškotojai paaiškinta, kad skolininko sutuoktinės darbdavys nebevykdo išskaitų remdamasis antstolio 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14662. Pareiškėjos manymu, toks antstolio patvarkymas neteisėtas, nes jame nėra nurodyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Sustabdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės galima tik taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalį.

3. Antstolis 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-136-22989 netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė jį Šiaulių apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolis nurodė, kad, vykdant išieškojimą, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6957-446/2024 buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, jog skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Šios nutarties pagrindu patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo nusiųstas į skolininko sutuoktinės darbovietę, iš kurios išieškota 21,87 Eur. Laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. skolininko sutuoktinė negavo pajamų. 2025 m. vasario 18 d. priimtas patvarkymas, nurodant vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. 2025 m. kovo 13 d. skolininko sutuoktinė kreipėsi į antstolį, nurodydama, kad skolininkas įsidarbino ir gauna pajamas, todėl prašė sustabdyti išskaitų iš jos darbo užmokesčio vykdymą. 2025 m. kovo 13 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-25-136-14662, kuriuo panaikino 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą, nurodydamas nebevykdyti išskaitų iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. Skolininko skolos pareiškėjai likutis yra 773,61 Eur, todėl išieškojimas pakankamai efektyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas konstatavo, kad antstolis ėmėsi visų iš esmės būtinų veiksmų, siekdamas kuo efektyviau išieškoti skolą. Antstoliui nustačius, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimams, jis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi nustačius skolininko turto dalį sutuoktinės gaunamose pajamose, antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko turtą – sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Vykdomojoje byloje gavus duomenis, kad skolininkas įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas, antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbines pajamas.

7. Teismo vertinimu, nukreipdamas išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas (darbo užmokestį), antstolis pagrįstai siekė efektyvesnio skolos išieškojimo. Šiuo metu išieškota didžioji skolos dalis (išieškota 1 750,16 Eur, skolos likutis – 773,61 Eur), tad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis nesiima visų priemonių, siekdamas kuo greitesnio sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad antstolis priėmė spendimą vykdyti išieškojimą vėl iš paties skolininko tiesiogiai gaunamų darbinių pajamų, nereiškia, jog antstolis, matydamas, kad toks išieškojimas turės kliūčių ateityje, nenukreips išieškojimo į skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje. Teismas konstatavo, kad išieškotoja nepasinaudojo vykdymo procese jai numatyta teise iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai (CPK 662 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas padarė išvadą, kad antstolis turi teisę spręsti, iš kurio turto išieškoti skolą, tai atlikdamas išieškojimą vykdomojoje byloje vykdo efektyviai, imasi visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams tinkamai apginti, o antstolio neteisėtų veiksmų, dėl kurių turėtų būti panaikintas jo 2025 m. kovo 13 d. patvarkymas, nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nenurodė, kodėl išieškojimas tik iš skolininko darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų yra efektyvesnis, nei išieškojimas iš skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčių ir su jais susijusių išmokų vienu metu. Vykdant išieškojimą iš skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčių ir su jais susijusių išmokų vienu metu, bus išieškoma didesnė suma ir greičiau įvykdytas išieškojimas.

1.2. Teismas nepasisakė dėl išieškotojos skundo argumentų, susijusių su CPK 663 straipsnio 1 dalies taikymu. Šiuo atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus išieškotos, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į kitą skolininko turtą, taip pat ir esantį bendru su kitais asmenimis (skolininko sutuoktinės darbo užmokestį).

1.3. Nepagrįstas teismo argumentais, kad išieškotoja nepasinaudojo vykdymo procese jai numatyta teise iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai (CPK 662 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Antstolis tik tuo atveju gali pats nustatyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti, kai turto ar pajamų, iš kurių nusprendė vykdyti išieškojimą antstolis, užtenka išieškojimui įvykdyti.

Atsiliepimas

10. Antstolis atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nukreipti išieškojimą galima tiek į skolininko, tiek į skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamo darbo užmokesčio, tačiau tokiu atveju patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio reikėtų nurodyti, jog neišieškoma iš skolininko sutuoktinei priklausančios ½ dalies skolininko darbo užmokesčio, o tai reiškia, kad išskaitymai iš skolininko darbovietės būtų dvigubai mažesni.

2.2. Skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčio dydis yra labai panašus. Skolininko sutuoktinė taip pat turi vykdomųjų bylų, vykdomų kitos antstolės, kuri yra nukreipusi išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Iš skolininko sutuoktinės išieškoma suma sudaro daugiau kaip 26 000 Eur, o iš skolininko bendra ieškotina suma sudaro apie 7 000 Eur.

11. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-7679-446/2023 pagrindu antstolis vykdo 2 205,76 Eur skolos, 128,01 Eur palūkanų ir 190 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko pareiškėjai. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6957-446/2024 nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų. 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu antstolis nurodė skolininko sutuoktinės darbdaviui vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Skolininko sutuoktinei pranešus, kad skolininkas įsidarbino, antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14662 nutarė nebevykdyti antstolio 2025 m. vasario 18 d. patvarkymo ir jį panaikino. Antstolis 2025 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-25-136-14661 kreipėsi į skolininko darbdavį, kuriam nurodė vykdyti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.

14. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-25-136-14662. Pareiškėjos skundas buvo atmestas antstolio 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad antstolis turi teisę nuspręsti, iš kurio turto išieškoti skolą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis nesiima visų priemonių, siekdamas kuo greitesnio sprendimo įvykdymo. Pareiškėja dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė atskirąjį skundą, jį grįsdama iš esmės tuo, kad vykdant išieškojimą iš skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčių ir su jais susijusių išmokų vienu metu bus išieškoma didesnė suma, nėra pateikta objektyvių duomenų, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus išieškotos, todėl antstolis negali pats nustatyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje ginčas kilo dėl antstolio 2025 m. kovo 13 d. patvarkymo Nr. S-25-136-14662, kuriuo nutarta nebevykdyti išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, panaikinant antstolio 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą, teisėtumo, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar antstolis turėjo teisinį pagrindą nutraukti išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies veiksmus.

17. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė antstolio veiklos nuostata, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šio teisinio reguliavimo kontekste konstatuota, kad vykdymo procese atliekami antstolio veiksmai turi atitikti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad skolininkas šiuo metu gauna pajamas iš darbo santykių, iš šių pajamų galima daryti išskaitas, jau yra išieškota didžioji skolos dalis, skolos likutis – 773,61 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad antstolis išieškojimą vykdomojoje byloje vykdo efektyviai, imasi visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams tinkamai apginti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog antstolio kaip efektyviausias pasirinktas skolos išieškojimo metodas yra neteisėtas. Pati pareiškėja, kritikuodama antstolio pasirinktą skolos išieškojimo būdą, nepateikia konkrečių skaičiavimų, kokios preliminariai sumos būtų išieškotos iš skolininko sutuoktinės tebevykdant antstolio 2025 m. vasario 18 d. patvarkymą, įvertinant pačios skolininko sutuoktinės turimus įsipareigojimus kreditoriams ir iš skolininko sutuoktinės vykdomus išieškojimus. Dėl to vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai apie tai, kad vienu metu vykdant išieškojimą iš skolininko ir jo sutuoktinės pajamų bus išieškoma didesnė suma, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju skolos išieškojimas ir iš skolininko sutuoktinės pajamų dalies neabejotinai yra efektyvesnis ir garantuojantis skolos išieškojimą per žymiai trumpesnį terminą.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš tam tikro turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nepažeisti protingumo, proporcingumo principų, šiuo konkrečiu atveju išieškojimo nukreipimas ir į skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų dalį būtų perteklinis veiksmas, neužtikrinantis vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, o antstolio priimtas sprendimas nutraukti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų dalies yra pagrįstas ir teisėtas, ypač įvertinus aplinkybę, kad antstolis neatmeta galimybės ateityje atnaujinti skolos išieškojimą iš skolininkės sutuoktinės gaunamų pajamų dalies, jeigu skolos išieškojimas iš skolininko gaunamų pajamų taps neefektyvus.

20. Pareiškėja atskirajame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą remdamasi ir CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu.

21. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, pareiškėjai iš skolininko išieškoma suma yra sumažėjusi nuo 2 523,77 Eur iki 773,61 Eur sumos. Nors pareiškėja nurodo, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog darant iš skolininko darbo užmokesčio išskaitas kas mėnesį per dvylika mėnesių išieškotina suma ir vykdymo išlaidos bus išieškotos, tačiau vien duomenų apie skolininko gaunamą darbo užmokestį buvimas vykdomojoje byloje sudaro pagrindą kaip pagrįstą vertinti tokią galimybę, įvertinant ir aplinkybę, kad darbo užmokesčio dydis gali pakisti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškojimas iš skolininko gaunamų lėšų nagrinėjamos bylos atveju užtikrina veiksmingą ir realų išieškotojos interesų patenkinimą, kartu nepažeidžiant ir skolininko bei jo sutuoktinės interesų.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas