Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas R. P. priklausantis automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. automobiliui „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki automobilio konfiskavimo.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARAJ – 0008“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,46 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad brolis jam yra pavyzdys savimi, savo gyvenimu, šeima, darbu, ir nori būti toks, kaip brolis - teisingu žmogumi, nedaryti gyvenime to, dėl ko reikėtų gailėtis. Teismas nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nėra įsitikinęs, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujas nusikalstamų veikų. Niekada nėra pažeidęs įstatymų, padaręs jokio eismo taisyklių pažeidimo ar kokio nusikaltimo. Ši nusikalstama veika yra atsitiktinė, įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, rimto barnio su sugyventine, ko pasekoje labai susinervino, tapo neatsakingas, vartojo alkoholį, sėdo už vairo, būdamas neblaivus. Nesutinka su teismo išvada, kad tai darė sąmoningai, siekdamas pažeisti įstatymą. Kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neatsakingo elgesio. Yra savarankiška brandi asmenybė, sugebanti kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo.

2.2. Apelianto teigimu, brolis A. F. atitinka visus reikalavimus, keliamus laiduotojui. Jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, turi šeimą, yra pavyzdingas vyras ir tėvas. Nors gyvena atskirai, bet jam skambina, esant sudėtingai situacijai. Faktas, kad minėtu atveju jis neturėjo laiko išklausyti, dar nereiškia, kad jis nepadeda ir neįtakoja nuteistojo elgesio. Po įvykio iškart jam paskambino, jie pasikalbėjo, jis pasmerkė dėl tokio poelgio. Apie tai kalbėjosi ne kartą. Brolis pasiryžęs sumokėti 2000 eurų užstatą. Jeigu teismas svarstytų klausimą dėl laidavimo už užstatą, prašo jį skirti kuo mažesnį, nes laiduotojas gauna vidutines pajamas, turi šeimą ir surinkti laidavimui didesnę sumą jam būtų sudėtinga. Mano, kad jo atsakomybė prieš laiduotoją bei paskirtos poveikio priemonės, automobilio konfiskacija yra pakankamos priemonės užtikrinti, kad ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

4. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų netaikymu šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu. R. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas R. P. brolio A. F. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas neatleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodamas tuo, kad nors ir yra visos formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis –2,46 promilių neblaivumas, be to, po penkiolikos minučių kaltinamojo neblaivumas vis dar didėjo – buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, kas rodo, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie girtą vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Be to, teismas laikė nepateisinamu tokį kaltinamojo elgesį, kai, susipykęs su savo šeimos nariu, kaltinamasis sąmoningai važiuoja pas tėvus išgerti alkoholio, žinodamas ir suprasdamas, kad turės sugrįžti namo. Be to, virš 30 metų amžiaus asmuo, kuriam nėra nustatyti jokie psichikos sutrikimai, yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavęs, todėl tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcijos autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas šiuo atveju būtų net ir netikslingas. Šiam teismo vertinimui pritaria ir apygardos teismas.

8. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos sąlygos jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, nurodydamas, kad niekada nėra pažeidęs įstatymų, nepadaręs jokio eismo taisyklių pažeidimo ar kokio nusikaltimo, veika yra atsitiktinė, įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, rimto barnio su sugyventine. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tai darė sąmoningai, siekdamas pažeisti įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, galimybę nagrinėjamoje byloje taikyti laidavimo institutą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo atveju nėra vienos iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti – nėra pagrindo manyti, kad laiduotojas darys akivaizdžią teigiamą įtaką nuteistajam.

9. Sutiktina su apeliantu, kad jis praeityje nėra teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

10. Minėta, kad pagal BK asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

11. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl daro išvadą, kad A. F. negali būti apelianto laiduotoju, kadangi negalės jam daryti teigiamos įtakos, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti R. P. teigiamą įtaką. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

12. Teisminio nagrinėjimo metu A. F. pateikė prašymą atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydamas, kad yra vyresnysis brolis, su nuteistuoju artimai bendrauja, broliui yra autoritetas ir šis klauso jo patarimų (b. l. 91). Iš bylos duomenų matyti, kad A. F. praeityje nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl, kolegijos vertinimu, A. F. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo. Vis dėlto, minėta, kad laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to konstatuoti šiuo atveju negalima. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. F. parodė, kad įvykio dieną jam skambino nuteistasis, tačiau tuo metu jis buvo užsiėmęs ir su broliu nepasikalbėjo, po įvykio jam vėl paskambino verkdamas brolis. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad galimas laiduotojas ateityje užtikrintų, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, klausytų jo kaip autoriteto, kadangi įvykio dieną jis neužkirto broliui kelio sėsti prie automobilio vairo stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, nurodydamas, kad neturėjo laiko pasikalbėti su broliu. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ir ateityje A. F. gali būti užsiėmęs ir skirti laiką savo asmeniniams ar šeimos poreikiams užtikrinti, problemoms spręsti, o ne kontroliuoti savo brolio veiksmus. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie rodytų, jog galimas laiduotojas yra autoritetas savo broliui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti apeliantui teigiamą įtaką. Nors ir apeliaciniame skunde R. P. nurodo, jog brolis jam yra pavyzdys savimi, savo gyvenimu, šeima, darbu, ir nori būti toks, kaip brolis - teisingu žmogumi, nedaryti gyvenime to, dėl ko reikėtų gailėtis, tačiau šiuos apelianto argumentus pagrindžiančių duomenų byloje nenustatyta, tai vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė ir siekis būti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, broliai gyvena atskirai, todėl galimybė daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir kontroliuoti jo veiksmus, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, vertintina kaip menka.

13. Kolegijos vertinimu, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. Įvertintina ir tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, buvo kriminalizuotas tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Šių veiksmų kriminalizavimą lėmė padažnėjusios skaudžios nelaimės, kurių priežastis buvo neblaivūs vairuotojai, siekiant saugaus eismo keliuose, tramdyti eismo dalyvius, kurie kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, mažinti eismo įvykių, keliuose sužalotų ir žūstančių žmonių skaičių dėl neblaivių asmenų keliuose sukeltų veiksmų. Be to, kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek asmeniškai pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi buvo vairuojama miesto gatvėse, magistralėje, esant beveik sunkiam girtumo laipsniui (2,46 prom. girtumo). Bylos duomenimis, nuteistasis veikos padarymo metu važiavo pavojingai manevruodamas ir vinguriuodamas po visą kelią ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Akcentuotina, kad nuteistasis R. P., valdydamas automobilį neblaivus (kai nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsniui), visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas rodo nuteistojo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Be to, byloje nėra jokių kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti pirmosios instancijos nuosprendį ir nuteistojo skundą tenkinti.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nenustačius BK 40 straipsnio sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiai teismo išvadai, remiantis išdėstytais argumentais, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo remiantis, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.