Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-57-493/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-21
Bylos Nr.: 1A-57-493/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00366-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis: S. B., L. S.
Advokatai: Rimantas Bučma

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-493/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00366-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.9 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui,nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui R. U.,nuteistajam L. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. birželio 13 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų, iš dalies sudedant, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 5 (penis) mėnesius, ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metus 2 (du) mėnesius 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo;

S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta prie Kauno apygardos teismo 2017m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 6 (šešeri) metai 4 (keturi) mėnesiai 3 (trys) dienos, iš dalies sudedant, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį –5 (penkis) mėnesius, ir S. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerius) metus 9 (devynis) mėnesius 3 (tris) dienas laisvės atėmimo;

bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 7 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. B. ir L. S. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2024 m. birželio 1 d. 10.01 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu: (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu, tai yra S. B. ir L. S., 20-o nuteistųjų būrio pasivaikščiojimų kiemelyje, tyčia L. S. sudavė dešine koja 3 kartus nukentėjusiajam R. B. į įvairias kūno vietas, o S. B. tyčia sudavė abiejų rankų kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 12 smūgių nukentėjusiajam R. B. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus: kairės galvos pusės kraujosruva, kairės peties kraujosruva, dešinio šono išilginė raudona juosta, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais bendrais veiksmais L. S. ir S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bei subendrintų bausmių pakeisti ir:

– L. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų, iš dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

– S. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

– vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 6 (šešeri) metai 4 (keturi) mėnesiai 3 (trys) dienos, visiškai pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą vienerių metų bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus 4 (keturis) mėnesius 3 (tris) dienas laisvės atėmimo;

– bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 7 d.;

– likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

2.1. Prokuroras skunde nurodė, kad S. B. ir L. S. nuteisti pagrįstai, jų kaltė įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas, kadangi teismas, skirdamas jiems bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nuteistajam S. B. netinkamai subendrino bausmę.

2.2. Prokuroras visiškai sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistais ir veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

2.3. Toliau skunde akcentuojama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, kaltinamųjų (tuo metu) asmenybes. Prokuroro vertinimu, teismo paskirtos bausmės nebuvo pakankamai individualizuotos, t. y. įvertintos pagal kiekvieno bendrininko dalyvavimą (veiksmus, pavojingumą, veiksmų intensyvumą) darant nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, kad L. S. sudavė dešine koja tris kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o S. B. sudavė abiejų rankų kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 12 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad fizinį smurtą be pateisinamų priežasčių (už tai, kad nukentėjusysis, nuteistųjų vertinimu, priklauso nuskriaustųjų kastai) naudoti pirmas pradėjo S. B.. Todėl pastarajam turėtų būti skirta griežtesnė bausmė, taip pat atitinkamai parinktas ir taikomas griežtesnis bausmių bendrinimo būdas, t. y. visiškas, bet ne dalinis, kaip pritaikė apylinkės teismas.

2.4. Taip pat akcentuojama, kad parenkant bausmės dydį (o S. B. parenkant ir bausmių bendrinimo būdą), taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad naujai įvykdytas nusikaltimas nėra atsitiktinis nuteistųjų poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jų netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Asmenys, atlikdami terminuotas laisvės atėmimo bausmes už anksčiau įvykdytus smurtinius nusikaltimus (S. B. – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas, L. S. – BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bausmės vykdymo vietoje įvykdė naują smurtinį nusikaltimą. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji nepaklūsta bausmių vykdymo taisyklėms, propaguoja nuteistųjų subkultūrą, t. y. nukentėjusįjį priskiria nuskriaustųjų kastai, kuris apskritai duodamas parodymus nurodė, kad „niekas jo nemušė“, galimai bijodamas nuteistųjų keršto, todėl valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas asmenų, padariusių nusikaltimą, asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo.

2.5. Apibendrinama, kad paskyrus aiškiai per švelnias bausmes (o S. B. parenkant ir bausmių bendrinimo būdą), nebuvo užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirties įgyvendinimas. Netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 64 straipsnio 2, 3 dalys), teismas L. S. ir S. B. neteisingai paskyrė bausmes, S. B. parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, dėl ko nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, nuteistieji bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Prokuroras ginčija abiem nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes (jų dydį), prašo jas pagriežtinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su nuteistiesiems L. S. ir S. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais, prašo nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes. Taip pat prokuroras nesutinka su nuteistajam S. B. parinktu bausmių bendrinimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją bausmę bendrinant su ankstesniu šio nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. S. ir S. B. pripažinti kaltais ir nuteisti padarę nusikalstamas veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas abiem nuteistiesiems bausmes nurodė, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nors kaltinamieji (tuo metu) savo kaltę ir pripažino, tačiau nuoširdaus gailėjimosi jų veiksmuose ir elgesyje nustatyta nebuvo. Apylinkės teismo vertinimu, iš kaltinamųjų (tuo metu) parodymų matyti, kad toks jų elgesys yra norma, siekiant parodyti viršenybę prieš nukentėjusįjį. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas tiek L. S., tiek S. B. atžvilgiu laikė tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas,13 punktas). Abu kaltinamieji (tuo metu) padarė po nesunkų nusikaltimą. Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistųjų asmenybes. Kaltinamasis (tuo metu) S. B. anksčiau teistas 9 (devynis) kartus, tame tarpe už smurtinio pobūdžio veikas, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai, nes baustas drausmine tvarka net 32 (trisdešimt du) kartus, turi 9 (devynias) galiojančios nuobaudas.( 1 t., b. l. 106). Kaltinamasis (tuo metu) L. S. anksčiau teistas 7 (septynis) kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio veikas, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai, nes 6 (šešis) kartus baustas drausmine tvarka, turi 3 (tris) galiojančias nuobaudas (1 t., b. l. 74–75). Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas tiek L. S., tiek S. B. parinko griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

10. Nustatydamas bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abiem kaltinamiesiems (tuo metu) tikslinga skirti didesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, ir tiek L. S., tiek S. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnyje bei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų. Todėl aukštesnis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas, nurodęs, kad abiem nuteistiesiems skiria didesnes nei bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, iš tiesų paskyrė už vidurkius mažesnes bausmes. Tai yra vidurkis yra 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų, o tuo tarpu abiem nuteistiesiems paskirta po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

11. Prokuroro vertinimu, parinkdamas bausmių dydžius, apylinkės teismas L. S. ir S. B. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritardama minėtiems apeliacinio skundo argumentams, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis bausmėmis. Įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, nusikalstamų veikos stadijas, nuteistųjų asmenybes, jų kaip bendrininkų vaidmenį darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų po dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą, aukštesnis teismas pritaria prokurorui, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė tiek L. S., tiek S. B. bausmes, t. y. jiems skyrė dydžiu aiškiai per švelnias bausmes, kurių dydžiai, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatyti mažesni BK 50 straipsnyje bei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje apibendrintai akcentuota, kad abu nuteistieji padarė nesunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad tiek L. S., tiek S. B. padarė po vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie yra tyčiniai ir baigti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, abiejų nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), o jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

13. Vertinant abiejų nuteistųjų asmenybes, Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO), o taip pat baudžiamojoje byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu tiek L. S., tiek S. B. praeityje ne kartą buvo teisti, S. B. praeityje teistas devynis kartus, L. S. – septynis. Abu nuteistieji nagrinėjamu atveju aktualias nusikalstamas veikas padarė terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistųjų būrio pasivaikščiojimų kiemelyje, o būtent – pirmiau nurodytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam nuteistajam, tai yra nukentėjusiajam R. B.. Nusikalstamas veikas jie padarė esant neišnykusiems teistumams už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, kas BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, tai yra būdami recidyvistais. Bausmės atlikimo vietos administracijos tiek L. S., tiek S. B. charakterizuojami neigiamai, abu ne kartą bausti drausmine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

14. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjami nuteistųjų nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai. Tiek L. S., tiek S. B. būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o ankstesniais procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės tiek savo rūšimis, tiek dydžiais didesnės teigiamos įtakos nepadarė. Pažymėtina, kad pagal paskutinius procesinius sprendimus šiuo metu L. S. atlieka 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o S. B. – 14 (keturiolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pasikartojantys nuteistųjų teistumai rodo, kad jie turi aiškų polinkį nusikalsti, o dėl jų ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti pastaruosius nuo jų pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolimesnių veikų darymo netgi bausmės atlikimo metu. Todėl aukštesnis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek L. S., tiek S. B. parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas, tačiau BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik didesnėmis terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, nei skyrė pirmosios instancijos teismas.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, L. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinas prokuroro siūlomas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris yra ženkliai didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi (kuria buvo subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. balandžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą) subendrinta galutine neatlikta bausme, kuri nuosprendžio priėmimo dienai buvo 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (tai yra 8 (aštuonis) mėnesius 16 (šešiolika) dienų) ir L. S. paskiriant prokuroro siūlomą galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad S. B. veiksmai, veikiant bendrininkų grupėje su L. S. nukentėjusiojo atžvilgiu kelis kartus buvo aktyvesni (nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas L. S. tyčia sudavė tris, o S. B. – ne mažiau kaip dvylika smūgių), jam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinas prokuroro siūlomas artimas maksimaliam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dydis. Atitinkamai, prokuroro siūlymu, paskirtąją bausmę bendrinat su paskutiniuoju apkaltinamuoju nuosprendžiu S. B. paskirta bausme, taikytinas nuteistajam mažiau palankesnis visiško bausmių sudėjimo būdas. Tai yra, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri nuosprendžio priėmimo dienai buvo 6 (šešeri) metai 4 (keturi) mėnesiai 3 (trys) dienos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir S. B. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus 4 (keturis) mėnesius 3 (tris) dienas laisvės atėmimo.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistiesiems L. S. ir S. B. paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Kauno apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-07747 dėl nuteistajam L. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 143,75 (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 75 ct), ir 2024 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-12580 dėl nuteistajam S. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100,00 (vienas šimtas eurų 00 ct).

19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti nuteistųjų gynėjai buvo parinkti Kauno apygardos teismo iniciatyva. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistiesiems gynėjas buvo būtinas, taip pat į tai, kad, patenkinus prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamu nuosprendžiu L. S. ir S. B. paskirtos bausmės griežtinamos, abu nuteistieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už abiem nuteistiesiems apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:

L. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi subendrinta galutine neatlikta bausme, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai buvo 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (tai yra (aštuonis) 8 mėnesius 16 (šešiolika) dienų) ir L. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 7 d.

S. B., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai buvo 6 (šešeri) metai 4 (keturi) mėnesiai 3 (trys) dienos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir S. B. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 4 (keturių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 7 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš L. S. ir S. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis