Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-606/2020

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36557-2018-0

2020 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. baudžiamąją bylą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Iš Ž. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1 662,94 Eur už A. P. sumokėtą ligos išmoką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 30 d. 8 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ angare – medienos apdirbimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), Ž. S., būdamas 2017 m. gegužės 30 d. atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. paskyrė tęsti dviejų aukštų rąstinio namo surinkimą, tinkamai neįvertinęs rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, neinstruktavęs jo darbo vietoje apie pavojingus rizikos veiksnius, neparengęs ir nesupažindinęs su statybos darbų techniniu projektu, paskyra-leidimu ar technologine kortele, pažeidė:

1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus („Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu“); 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus („2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; <...> 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; <...>“; „3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu; 2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu; 3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu; 4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes); 5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; 6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais; 7) pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; 8) darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 10) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu“); 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus („1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti <...>“);

1.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 dalies 15 punkto 15.1 papunkčio reikalavimus: „Pavojingos zonos: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos“;

1.3. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 7 punktų reikalavimus: „5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą. 6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. 7. Pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos vietos (2 priedas): <...> 7.2. neaptvertos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis; <...>“; 11 punkto reikalavimus: „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). <...> Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime“.

2. Neįrengęs kolektyvinių apsaugos priemonių – pastolių, neišdavęs asmeninių apsaugos priemonių: šalmo bei saugos diržo (apraišo), nekontroliavęs ir neįpareigojęs jų dėvėti, neįrengęs ir nenurodęs saugos diržo prisegimo vietų, pažeidė:

2.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3, 13, 16 punktų reikalavimus: „3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus <...>; 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“; 28 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus: „1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. 2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.“

3. Neišdavęs tinkamų darbo priemonių – stabilių, apsaugančių nuo slydimo ir tinkamų atlikti darbui elektriniais įrankiais kopėčių ar pastolių, pažeidė:

3.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 43, 44, 46 punktų reikalavimus: „43. Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos. 44. Ant pristatomų kopėčių draudžiama: <...> naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį; <...> Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones. 46. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo“;

3.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies 5, 6, 7 punktų reikalavimus: „5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. 6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. 7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė“; 2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 4 skyriaus 4.1 dalies 4.1.2, 4.1.3, 4.1.4 punktų reikalavimus: „4.1.1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip, kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. <...> 4.1.2. Kopėčios darbui aukštyje gali būti naudojamos tik laikantis 4.1.1 punkte nurodytų sąlygų ir tik tada, jei kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra netikslingas dėl mažos rizikos ir trumpos jų naudojimo trukmės arba dėl kitų statybvietės ypatumų, numatytų statybos projekte, kurių pakeisti darbdavys negali. 4.1.3. Patekimas į darbo vietas ir darbas naudojant lynus gali būti atliekamas tik tokiomis sąlygomis, kai rizikos įvertinimas rodo, kad tokie darbai gali būti atlikti saugiai, ir kai kitų saugesnių įrenginių naudojimas saugos požiūriu yra netikslingas. Atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir ypač į darbo trukmę bei ergonomines sąlygas, minėtos kėlimo priemonės turi būti aprūpintos atraminiu paviršiumi sėdėjimui su atitinkamais apsauginiais reikmenimis. 4.1.4. <...> Jei reikia, būtina įrengti priemones, apsaugančias nuo nukritimo. Jos turi būti pakankamai tvirtos ir pritaikytos taip, kad neleistų nukristi arba sulaikytų krentant ir, kiek galima, apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimo kritimo atveju. Kolektyvinės priemonės, apsaugančios nuo nukritimo, turi būti įrengtos visur, išskyrus tik tas vietas, kuriose yra reikalingas priėjimas prie kopėčių arba laiptų.“; 4.2 dalies 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3 punktų reikalavimus: „4.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Nešiojamosios kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamosios kopėčios, išskyrus virvines kopėčias, turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad nejudėtų ir nesisuptų. 4.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. <...>. 4.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis. <...>“.

4. Dėl to A. P., palipęs į maždaug 1,7 m aukštį ant 45 cm pločio, 5 cm storio, 500 cm ilgio lentos, padėtos ant medinio statinio ilginių, ir atlikdamas rankiniu grandininiu elektriniu pjūklu apie 2 metrų aukščio sienos viršutiniame rąste įpjovą ilginiam rąstui padėti, dėl nenustatytų priežasčių prarado pusiausvyrą ir nukrito žemyn ant betoninio grindinio patirdamas: žaizdą pakaušyje, kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje ir abipus kaktinėse skiltyse, smegenų sumušimą abipus kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse, dešinėje smilkinkaulio lūžį, pereinantį į pakauškaulį, apimant kaukolės pamatą, juosmeninių II slankstelio dešinėje ir juosmeninių III ir IV slankstelių kairėje skersinių ataugų lūžius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinio skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas R. Kairys prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį ir Ž. S. išteisinti, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatė faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šių kategorijų baudžiamosiose bylose.

6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmetė.

III. Kasacinio skundo argumentai ir kasacinės instancijos teismo išvados

7. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas R. Kairys prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3–5 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Be to, tvirtino, kad šioje byloje teismas netinkamai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, turėjo priteisti iš asmens, samdžiusio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš civilinio atsakovo ir nuteistojo Ž. S.. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nebuvo patraukta kaip civilinė atsakovė, teismo posėdyje nedalyvavo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to iš esmės pažeidė BPK – tai lėmė netinkamo nuosprendžio priėmimą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

9. Apeliaciniame teismo posėdyje civilinės atsakovės atstovas neprieštaravo, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų priteistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė civilinio ieškinio sumokėjimą išdėstyti bent pusei metų, prokurorė prašė civilinį ieškinį priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl civilinio ieškinio

10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys priteistinas iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. P., atlikdamas rąstinio namo surinkimo darbus, nukrito žemyn ant betoninio grindinio ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų jis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius už laikiną nedarbingumą A. P. sumokėjo 1 662,94 Eur ligos išmoką, dėl to pareiškė byloje civilinį ieškinį.

12. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, iš jo priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui padaryta 1 662,94 Eur žala už A. P. išmokėtą ligos išmoką.

13. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šiuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė darbuotoją – direktorių Ž. S., dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Todėl nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne nuteistasis Ž. S., bet civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keistina Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalis dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, t. y. iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1 662,94 Eur padarytai žalai atlyginti už A. P. sumokėtą ligos išmoką jo laikinojo nedarbingumo metu.

15. Apeliaciniame teismo posėdyje civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė teismui bendrovės direktoriaus prašymą priteisto civilinio ieškinio atlyginimą išdėstyti bent pusei metų, motyvuojant tuo, kad sunki bendrovės materialinė padėtis, dėl Covid-19 epidemijos buvo daug prastovų, bendrovė patyrė nuostolių, tačiau nori išlaikyti darbuotojus, be to, Plungės apylinkės teisme pateiktas ieškinys dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti būtų atsižvelgta ir į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad bendrovė dėl Covid-19 epidemijos, kai buvo paskelbtas karantinas, kuris truko net tris mėnesius, patyrė daug nuostolių, nes nėra pagrindo netikėti, kad karantino metu įmonė nedirbo, o šiuo atveju atsižvelgtina ir į bendrovėje dirbančių darbuotojų interesus, kad būtų išsaugotos jų darbo vietos. Todėl nustatytina, kad atlygintinos žalos suma turi būti sumokėta per šešis mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria iš Ž. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1 662,94 Eur žalos atlyginimui už A. P. sumokėtą ligos išmoką.

Iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1 662,94 Eur žalos atlyginimui už A. P. sumokėtą ligos išmoką.

Nustatyti, kad civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1 662,94 Eur žalą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.