Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 30 d., 8.00 valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ angare - medienos apdirbimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis Ž. S. būdamas 2017 m. gegužės 30 d. atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą (pažymėjimas Nr. 258), A. P. paskyrė tęsti dviejų aukštų rąstinio namo surinkimą, tinkamai neįvertinęs riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, neinstruktavęs jo darbo vietoje apie pavojingus rizikos veiksnius, neparengęs ir nesupažindinęs su statybos darbų techniniu projektu, paskyra-leidimu ar technologine kortele, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

"1. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu.

"2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; <...> 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; <...>"

"3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu;

2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu;

3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes);

5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais;

7) pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;

8) darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

10) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

"1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>";

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 dalies 15 punkto 15.1. papunkčio reikalavimus: "Pavojingos zonos: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos."

„5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.

6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.

7. Pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos vietos (2 priedas): <...> 7.2. neaptvertos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis; <...>“

11 punkto reikalavimus: „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). <...> Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime.“

Neįrengęs kolektyvinių apsaugos priemonių - pastolių, neišdavęs asmeninių apsaugos priemonių: šalmo bei saugos diržo (apraišo), nekontroliavęs ir neįpareigojęs jų dėvėti, neįrengęs ir nenurodęs saugos diržo prisegimo vietų, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3, 13, 16 punktų reikalavimus:

"1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.

2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus."

Neišdavęs tinkamų darbo priemonių: stabilių, apsaugotų nuo slydimo bei tinkamų atlikti darbą elektriniais įrankiais, kopėčių ar pastolių, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 43, 44, 46 punktų reikalavimus:

"43. Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos.

44. Ant pristatomų kopėčių draudžiama: <...> – naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį; <...>. Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones.

46. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo."

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 dalies 5, 6, 7 punktų reikalavimus:

"5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė."

2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 4 skyriaus 4.1. dalies 4.1.2., 4.1.3., 4.1.4. punktų reikalavimus:

"4.1.1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. <...>

4.1.2. Kopėčios darbui aukštyje gali būti naudojamos tik laikantis 4.1.1 punkte nurodytų sąlygų ir tik tada, jei kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra netikslingas dėl mažos rizikos ir trumpos jų naudojimo trukmės arba dėl kitų statybvietės ypatumų, numatytų statybos projekte, kurių pakeisti darbdavys negali.

4.1.3. Patekimas į darbo vietas ir darbas naudojant lynus gali būti atliekamas tik tokiomis sąlygomis, kai rizikos įvertinimas rodo, kad tokie darbai gali būti atlikti saugiai, ir kai kitų saugesnių įrenginių naudojimas saugos požiūriu yra netikslingas. Atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir ypač į darbo trukmę bei ergonomines sąlygas, minėtos kėlimo priemonės turi būti aprūpintos atraminiu paviršiumi sėdėjimui su atitinkamais apsauginiais reikmenimis.

4.1.4. <...> Jei reikia, būtina įrengti priemones, apsaugančias nuo nukritimo. Jos turi būti pakankamai tvirtos ir pritaikytos taip, kad neleistų nukristi arba sulaikytų krentant ir, kiek galima, apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimo kritimo atveju. Kolektyvinės priemonės, apsaugančios nuo nukritimo, turi būti įrengtos visur, išskyrus tik tas vietas, kuriose yra reikalingas priėjimas prie kopėčių arba laiptų.

"4.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Nešiojamosios kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamosios kopėčios, išskyrus virvines kopėčias, turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad nejudėtų ir nesisuptų.

4.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. <...>.

4.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis. <...>"

dėl ko A. P. palipęs į apie 1,7 m aukštį ant medinio statinio ilginių padėtos 45 cm pločio, 5 cm storio, 500 cm ilgio lentos ir atlikdamas rankiniu grandininiu elektriniu pjūklu apie 2 metrų aukščio sienos viršutiniame rąste įpjovą ilginio rasto padėjimui, dėl nenustatytų priežasčių prarado pusiausvyrą ir nukrito žemyn ant betoninio grindinio patirdamas: žaizdą pakaušio srityje, kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje ir abipus kaktinėse skiltyse, smegenų sumušimą abipus kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse, dešinėje smilkinkaulio lūžį, pereinantį į pakauškaulį, apimant kaukolės pamatą, juosmeninių II slankstelio dešinėje ir juosmeninių III-IV slankstelių kairėje skersinių ataugų lūžius - t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ekspertas G. P. teisme savo papildomą išvadą patvirtino. Pirminę apžiūrą atliko jo kolegė, kuri nebedirba. Pagal tai kas parašyta buvusios kolegės išvadoje, išskirtų du kontaktus: tai dešinę galvos pusę, kur nustatyti lūžiai, ir sužalojimus nugaros juosmeninėje srityje. Tai reiškia, kad buvo du smūgiai, jei vieno kritimo metu šios kūno sritys atsitrenkė į skirtingus daiktus. Abu šie sužalojimai galėjo gautis šioms kūno sritims atsitrenkus į skirtingus daiktus.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota įvykio vieta yra angaras (duomenys neskelbtini). Viename iš surenkamų rąstinių namų vidinėje konstrukcijų pusėje aptikta pjuvenomis pasidengusio kraujo dėmė, metalinės kopėčios (T. 1, b. l. 47-54).

Papildomame įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota angare naudojama palipimui skirta paaukštinimo įranga (T. 1, b. l. 55-86).

Specialisto išvadoje Nr. G 1341(2018(03) konstatuoti A. P. nustatyti sužalojimai: žaizda pakaušio srityje, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje ir abipus kaktinėse skiltyse, smegenų sumušimas abipus kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse, dešiniojo smilkinkaulio lūži, pereinantis į pakauškaulį, apimant kaukolės pamatą, juosmeninių II slankstelio dešinėje ir juosmeninių III-IV slankstelių kairėje skersinių ataugų lūžiai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 148-149).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7864/2018(01) konstatuota, kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b. l. 150).

A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2016-05-16 (T. 2, b. l. 1-2). Pagal 2016-05-13 darbo sutartį Nr. 74 A. P. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos ceche dailide nuo 2016-05-16 (T. 2, b. l. 127-129, 143-144).

Medicinos knygelėje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dailidės darbui kenksmingi faktoriai: triukšmas, medžio dulkės, darbo poza, rankas veikianti vibracija (T. 2, b. l. 132-134, 173-174).

2018-09-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys - netinkamas darbų organizavimas: neaprūpino darbuotojų dirbančių aukštyje AAP apraišais bei apsauginiu šalmu; neparengė ir pasirašytinai nesupažindino su technologine kortele, kurioje būtų nurodyti konkretūs saugūs darbų atlikimo būdai surenkant rąstinį namą; neužtikrino, kad metalinės kopėčios būtų naudojamos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai, tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 16 dalį - "<...> Darbdaviui atstovaujantis asmuo įgyvendina reikiamas priemones sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais atžvilgiais <...>", 28 straipsnio 2 dalį - "<...> Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio.<...>", 20 straipsnio 2 dalį - "<...> Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius(lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir instrukcijas, ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus". 2) Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102 2 priedo 4 skyriaus 4.2.1. punktą - "<...> Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai", 4,2,2. Punktą - "<...> Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus. Kopėčios kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis <...>" (T. 2, b. l. 140-141, 154).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinių instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad A. P. instruktuotas 2016-05-16 Ž. S. pagal instrukcijas: 2. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Staliaus dailidės saugos ir sveikatos instrukcija“), 4. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Darbininko, dirbančio pakrovimo iškrovimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcija“), 6. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio 1.3 m ir didesniame aukštyje, saugos ir sveikatos instrukcija“), 7. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio daugiapjūklėmis pjovimo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukcija“), 8. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio skersavimo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukcija“), 9. (2018-01-23 įsakymu Nr. 6 patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio frezavimo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukcija“) (T. 2, b. l. 155, 157-159, 160-163; T. 3, b. l. 73-80, 91-103, 113-122, 123-132, 133-141, 142-142-151; T. 4, b. l. 79-89).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareiginėje instrukcijoje nėra susipažinusių asmenų sąrašo (T. 2, b. l. 156).

Vietoje reikalautų pateikti pastato projektinės dokumentacijos, technologinių kortelių, paskyros-leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė fasado, mansardos patalpų eksplikacijos planus bei perspektyvos be stogo planą (T. 2, b. l. 164; T. 4, b. l. 108-110). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė darbuotojų mokymo programas ir atestavimo protokolus (T. 2, b. l. 165-172; T. 3, b. l. 22-33).

Sertifikate Nr. S60023881 nurodytas sertifikuotas produktas - universalios kopėčios trijų dalių (T. 2, b. l. 175-176).

Pažymėjime Nr. 258 nurodyta, kad Ž. S. 2017-05-30 mokėsi pagal „Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą“ (T. 2, b. l. 178; T. 4, b. l. 107).

Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais, pastatu - medienos apdirbimo cechu, nuosavybės teise nuo 2016-09-08 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2, b. l. 192-194).

Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra Ž. S. (T. 2, b. l. 195-197).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta 2018-01-11 įsakymu Nr. 3 (T. 3, b. l. 38-40), darbuotojų mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka, patvirtinta 2018-01-12 įsakymu Nr. 4 (T. 3, b. l. 41-46, 51-52), 2018-01-23 direktoriaus įsakymu Nr. 6 patvirtintos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos (T. 3, b. l. 47-48), 2018-01-28 direktoriaus įsakymu Nr. 7 patvirtinta nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių bei jų apskaitos tvarka (T. 3, b. l. 49-50).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnale nurodyta, kad A. P. supažindintas 2016-05-16 (T. 4, b. l. 56-60).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinių įvadinių instruktavimų registravimo žurnale nurodyta, kad A. P. instruktuotas 2016-05-16 Ž. S. (T. 4, b. l. 61-65).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale nurodyta, kad A. P. instruktuotas 2016-05-16 Ž. S. pagal instrukcijas: 2, 4, 6, 7, 8, 9 (T. 4, b. l. 66-68).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale nurodyta, kad A. P. instruktuotas 2016-05-16 Ž. S. pagal instrukcijas: 1, 1.1, 1.2 (T. 4, b. l. 69-78).

Atliktoje darbų saugos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad:

1. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: A. P., vykdydamas rąstinio namo montavimo (surinkimo) darbus dirbo/judėjo aukštyje, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sužalojimus.

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad vykdant darbus pavojingoje zonoje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, nebuvo naudojamos techninės priemonės (kolektyvinės ir/ar asmeninės), apsaugančios darbuotoją nuo nukritimo iš aukščio.

Tai, kad nebuvo parengtas rąstinio namo surinkimo darbų vykdymo technologinis projektas (technologinės kortelės), kuriame būtų nurodyti konkretūs techniniai sprendiniai užtikrinantys darbuotojų, vykdančių darbus aukštyje, saugumą, A. P. neinstruktuotas, kaip privalo saugiai atlikti rąstinio namo surinkimo/montavimo darbus aukštyje, kad būtų užtikrintas jo saugumas bei, tai, kad darbuotojas nebuvo aprūpintas darbui aukštyje skirtomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, turėjo reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką.

Jeigu 2017-09-27 tikrinant A. P. sveikatos būklę nebuvo įvertintas pavojingas faktorius „darbas aukštyje“, tai minėta aplinkybė, tiriamuoju atveju, taip pat didino nelaimingo atsitikimo riziką.

Nuostatų [3] 2 priedo 4.1.1. p. nurodymo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje).

Taisyklių [4] 43 p., 46 p. bei Nuostatų [5] 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų nurodymų apie privalomą apsauginių priemonių (apsauginio aptvėrimo, saugos diržų, apraišų, ar kitų lygiaverčių priemonių) naudojimą atliekant darbus aukštyje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis.

4. A. P. instruktavimas neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018-01-11 įsakymu Nr. 3 patvirtintos darbuotojų Instruktavimo tvarkos 20.1. p. ir 21.1.1. p. nurodymų (T. 5, b. l. 111-118).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ž. S. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija, ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Kaltinamojo Ž. S. kaltė yra pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais duomenimis, jo pasirinkta gynybinė taktika nepripažinti kaltės, vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. P. kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki jam nukrintant dirbo su pjūklu apie dviejų metrų aukštyje stovėdamas ant lentos, ant kurios palipo kopėčiomis. Liudytojas D. S. duodamas parodymus teisme nebuvo kategoriškas kaip ikiteisminio tyrimo metu ir nepatvirtino, kad nukentėjusysis nukrito nuo kopėčių, jis tik daro prielaidą. Kitų liudytojų, betarpiškai mačiusių nukentėjusiojo nukritimo momentą, nėra. Liudytojas R. K. teisme nurodė rėmęsis D. S. parodymais, kurie, kaip paaiškėjo teisme, nėra nuoseklūs. Netikėti nukentėjusiojo A. P. parodymais teismas neturi pagrindo. Atliktoje darbų saugos ekspertizės išvadoje konstatuotas priežastinis ryšys ir sąlygos dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Kaltinamasis Ž. S. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, paskyręs A. P. tęsti dviejų aukštų rąstinio namo surinkimo darbus, tinkamai neįvertino riziką darbuotojo saugai ir sveikatai, neinstruktavo jo darbo vietoje apie pavojingus rizikos veiksnius, neparengė ir nesupažindino su statybos darbų techniniu projektu, paskyra-leidimu ar technologine kortele, neįrengė kolektyvinių apsaugos priemonių - pastolių, neišdavė asmeninių apsaugos priemonių - šalmo bei saugos diržo (apraišo) bei nekontroliavo jų naudojimo, neįrengė ir nenurodė saugos diržo prisegimo vietų, neišdavė tinkamų darbo priemonių - stabilių, apsaugotų nuo slydimo bei tinkamų atlikti darbą elektriniais įrankiais, kopėčių ar pastolių, dėl ko A. P. atlikdamas montavimo (surinkimo) darbus pavojingoje zonoje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, nenaudojant kolektyvinių ir/ar asmeninių techninių priemonių, apsaugančių nuo nukritimo iš aukščio, dirbo/judėjo aukštyje, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sunkius kūno sužalojimus.

Nenustatyta kitų nelaimingą atsitikimą galėjusių įtakoti aplinkybių, tokių kaip paties nukentėjusiojo girtumas ar pablogėjusi sveikata. Teisme liudytoja R. D. parodė, kad nukentėjusiojo medicinos knygelėje darbdavys surašo kenksmingus faktorius. Iš įrašų medicinos knygelėje matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dailidės darbui kenksmingi faktoriai yra triukšmas, medžio dulkės, darbo poza, rankas veikianti vibracija. Atliktos darbų saugos ekspertizės išvadoje pasisakyta, kad jeigu 2017-09-27 tikrinant A. P. sveikatos būklę nebuvo įvertintas pavojingas faktorius „darbas aukštyje“, tai minėta aplinkybė, tiriamuoju atveju, taip pat didino nelaimingo atsitikimo riziką. A. P. nebuvo instruktuotas, kaip privalo saugiai atlikti rąstinio namo surinkimo/montavimo darbus aukštyje.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo Ž. S. kaltę dėl jo padarytos tyčinės nusikalstamos veikus, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę Ž. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas.

Teismas sprendžia, kad valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, yra parinkta tinkama, siūlomas dydis adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos įvykdymas yra realus.

Ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio nuostatas, žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 straipsnis). Ieškovas A. P. išmokėjo 1662,94 Eur ligos išmoką už jo laikiną nedarbingumą nuo 2018-08-01 iki 2018-10-31, dėl A. P. patirtų sužalojimų susijusių su Ž. S. padaryta nusikalstama veika. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o jas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi Ž. S.. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 117-120, 121-127).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą - 100 MGL (5000,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos mokėjimo kodas 6801), ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ieškinį tenkinti visiškai ir iš Ž. S. priteisti 1662,94 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 94 ct) žalos atlyginimui už A. P. išmokėtą ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.