Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjų D. Ž. ir B. A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 9 d. teisme gautas pareiškėjo 2020 m. sausio 3 d. pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės A. T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs jos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų tėvas B. M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas: 4 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto sodo sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Jo turto paveldėtojai yra pareiškėjai (jo sūnūs), ką patvirtina Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2019 m. gruodžio 17 d. liudijimas Nr. VP-7104. B. M. Ž. mirė našliu, jo sutuoktine A. T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Nei jos sutuoktinis B. M. Ž., nei vaikai į notaro biurą dėl A. T. Ž. palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas B. M. Ž. vardu, todėl visi manė, kad jiems jokio palikimo priimti nereikia. Tai patvirtina Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notares V. P. 2019 m. gruodžio 17 d. liudijimu apie palikimo nepriėmimą Nr. VP-7105. Po žmonos mirties B. M. Ž. liko gyventi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), o taip pat toliau naudojosi sodo sklypu su sodo nameliu, esančiais (duomenys neskelbtini), taip priimdamas mirusiosios A. T. Ž. palikimą (jos dalį bendrame nekilnojamame turte), faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), t. y. jis nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu butu, sodu ir sodo nameliu, prižiūrėjo juos, mokėjo su jais susijusius mokesčius, t. y. valdė juos kaip savus iki pat savo mirties, ir niekada niekas nereiškė jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą. Disponavimas ir rūpinimasis turtu yra įrodomas sąskaitomis už komunalines paslaugas, iš kurių matyti, kad jokio įsiskolinimo už jas nėra, mokėjimo pranešimais ir nurodymais, sodu bendrijos pažyma. Jokių kitų asmenų, išskyrus pareiškėjus, galėjusių ar galinčių pretenduoti į A. T. Ž. palikimą, nėra. Nurodytos faktines aplinkybes yra įrodomos pridedamais dokumentais.

Teismas 2020 m. sausio 9 d. rezoliucija pareiškimą priėmė, suinteresuotu asmeniu įtraukė Valstybės įmonę Turto banką ir naujai įtrauktam suinteresuotam asmeniui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti.

2020 m. sausio 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. T. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. T. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad po A. T. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nėra gauta pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo priėmimą matyti, kad po B. M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla, kurioje palikimą priėmė sūnūs D. Ž. ir B. A. Ž..

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. T. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini)) turėjo du pilnamečius sūnus – D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir mirė santuokoje su B. M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)).

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 14 d. nuosavybės teise priklauso B. M. Ž. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 14 d. Pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5769). Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pastatas–Sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosavybės teise priklauso B. M. Ž. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 15 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. gruodžio 6 d. nuosavybės teise priklauso B. M. Ž. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1994 m. gruodžio 6 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7625).

Kadangi B. M. Ž. ir A. T. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog 1994 m. gruodžio 6 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7625 pagrindu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos 2005 m. gruodžio 23 d., ir Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. Ž. įgytas 1992 m. balandžio 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. B. M. Ž. ir A. T. Ž. santuokos metu, nors ir registruotas B. M. Ž. vardu, laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2019 m. lapkričio 30 d. Sąskaitos už komunalines paslaugas 2019 m. lapkričio mėn. Nr. JPD756543 matyti, kad B. M. Ž. sumokėjo Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ už suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (iš viso sumokėta 42,11 Eur sumą). Iš 2019 m. gruodžio 4 d. renovacijos kredito pranešimo matyti, kad B. M. Ž. Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ sumokėjo 38,56 Eur mokėjimą už atidėtą renovacijos darbų mokėjimą už 2019 m. lapkričio mėnesį. Iš 2019 m. gruodžio 19 d. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Pažymos Nr. 2019-05 patvirtina, kad B. M. Ž. yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir nėra jokių įsiskolinimų sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini).

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad B. M. Ž. po sutuoktinės A. T. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir naudodamasis sodo namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visą butą ir sodo namelį (o ne tik už jam priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog B. M. Ž. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios A. T. Ž. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas B. A. Ž. 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra pateiktas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir į tai, kad pareiškimas yra pateiktas elektronine forma, teismas nurodo, kad civilinėje byloje turėjo būti sumokėtas 38 Eur (50 x 0,75) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui B.A. Ž. yra grąžinama 37 Eur (75 – 38) žyminio mokesčio permoka.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po A. T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui B. A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio permoką – 37 Eur (trisdešimt septynis eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.