Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z., J. Z., antstolė Audronė Muzikevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. e2-966-547/2016 (vykdomosios bylos Nr. 0151/16/02710) dėl 480,20 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai. Skolininkui neturint piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorė, antstolės siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Gyventojų registro duomenimis skolininkas A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, jo sutuoktinė J. Z.. 2020-05-18 LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl A. Z. ir J. Z. santuokos nutraukimo. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registre nėra įregistruotų vedybų, turto padalijimo ir kitokių sutarčių, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Pagal Civilinio kodekso įtvirtintas prezumpcijas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, o taip pat ir iš vieno sutuoktinio veiklos; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ir kt. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0151/16/02710 medžiagos matosi, kad A. Z. įsiskolinimas kreditorei (pareiškėjai UAB „ Legal Balance“) atsirado tuomet, kai jis dar nebuvo sudaręs santuokos su J. Z., todėl tai yra asmeninė skolininko prievolė. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę (šiuo atveju asmeninė turtinė prievolė yra A. Z.) yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ar pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, šiuo atveju nors šis įsiskolinimas yra asmeninis skolininko A. Z. įsipareigojimas, tačiau remiantis esamu įstatyminiu reguliavimu net ir asmeninio pobūdžio įsiskolinimo išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1446-560/2019 ir kt.).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aptartam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog vykdyti išieškojimą iš suinteresuoto asmens (skolininko) A. Z. sutuoktinės J. Z. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, galima. VĮ „Registrų centro“ Vedybų sutarčių registro duomenimis, suinteresuoti asmenys vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudarę, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti, atitinkamai nustatyti, kad pusė J. Z. piniginių lėšų (darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų), esančių AB „Swedbank“ banko (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaitoje, priklauso skolininkui A. Z..

Išaiškintina, kad negalima išieškoti iš sutuoktinio piniginių lėšų, kurios CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose yra numatytos kaip išimtys, t. y. iš tokios rūšies (tikslinių, susijusių tik su sutuoktiniu) lėšų, kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinės J. Z. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“ banke), esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas kreditorei UAB „Legal Balance“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0151/16/02710 grąžinti antstolei Audronei Muzikevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.