- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1446-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16502-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
- Pareiškėjas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis I. G., R. A., I. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti suinteresuoto asmens R. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažinti jo nuosavybės teisę į 1/2 dalį sutuoktinės I. A. darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė iki susipažinimo su sutuoktine I. A.. Su suinteresuotu asmeniu I. A. jis susipažino 2016 metais, būdamas kalėjime. 2016-11-25 suinteresuoti asmenys R. A. ir I. A. sudarė santuoką. I. A. apie jo skolas valstybei nežinojo. Bendro turto su savo sutuoktine neturi, finansiškai jai niekuo nėra padėjęs, nieko vertingo nedovanojęs, ką būtų galima areštuoti. Suinteresuotas asmuo I. A. augina dar besimokančią dukrą, kurios susilaukė iki santuokos su suinteresuotu asmeniu R. A. sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-02 nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad suinteresuoto asmens R. A. sutuoktinės I. A. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „Iloro“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių pajamų priklauso suinteresuotam asmeniui R. A., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Teismas nurodė, kad antstoliui I. G. yra pateiktas vykdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-10-06 sprendimas Nr. 10000324227 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Bendra mokestinė nepriemoka – 15 779,00 Eur. Antstolis I. G. nustatė, jog banko įstaigose suinteresuotas asmuo R. A. piniginių lėšų neturi, taip pat neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Suinteresuotas asmuo R. A. nedirba ir geranoriškai turimo įsiskolinimo nemoka. Šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, yra vedęs, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – I. A.. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Suinteresuoto asmens R. A. sutuoktinė dirba UAB „Iloro“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolis 2019-04-05 priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą suinteresuotam asmeniui I. A. bei surašė turto arešto aktą Nr. S-19-8-10077, kuriuo areštavo I. A. priklausantį turtą – darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „Iloro“ ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019-05-02 patvarkymu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-19-8-12590 pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
4. Suinteresuotas asmuo R. A. banko įstaigose piniginių lėšų neturi, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Į dalį suinteresuoto asmens I. A. gaunamų pajamų iš UAB ,,Iloro“ ir kitų esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išieškojimas galėtų būti nukreiptas būtent dėl to, kad suinteresuoto asmens I. A. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors nagrinėjamu atveju prievolė ir atsirado iki santuokos sudarymo ir laikytina asmenine suinteresuoto asmens R. A. prievole, tačiau išieškoti iš jo turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine I. A. nuosavybėje, įstatymas nedraudžia. Suinteresuoti asmenys vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, yra nesudarę, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-02 nutartį ir prašymą atmesti. Nurodo, kad nutartis yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės. Kai buvo nuteistas, jis savo žmonos I. A. nepažinojo. Teismas neįsigilino į santuokos sudarymo planą. Bendra mokestinė nepriemoka – 15 779 Eur. Antstolis be jokio pagrindo pradėjo išskaičiuoti iš suinteresuoto asmens žmonos pinigines lėšas, kurių vos užtekdavo susimokėti už butą. Antstolis nurodo, jog suinteresuotas asmuo įsiskolinimo nemoka, o tai yra melas. Teismo sprendimas yra neteisingas ir šališkas. Papildydamas atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nurodė, kad už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2019-06-01 iš jo asmeninės sąskaitos lėšų buvo nuskaičiuojamos uždirbtos lėšos. Teiginiai, kad jis piniginių pajamų neturi, nedirba, geranoriškai skolos nemoka yra melas. Prašo prie bylos prijungti pažymas.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju prievolė ir atsirado iki santuokos sudarymo ir laikytina asmenine suinteresuoto asmens R. A. prievole, išieškoti iš jo turto dalies, esančios bendrojoje su sutuoktine nuosavybėje, įstatymas nedraudžia. Suinteresuoti asmenys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą, skundžiama teismo nutartis yra priimta, atsižvelgus į susidariusias aplinkybes ir remiantis galiojančiomis teisės normomis, yra pagrįsta, teisėta, naikinti šią nutartį ir tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
8. Kartu atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2019-07-12 Marijampolės pataisos namų pažymą ir 2019-07-10 Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, kuriuos prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų gavimo data įrodo, jog jų apeliantas pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo, todėl teismas šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Byloje nustatyta, kad antstoliui I. G. yra pateiktas vykdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-10-06 sprendimas Nr. 10000324227 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto (v. b. Nr. 0008/15/05137 l. 1). Reikalavimo pagrindas – Kauno teritorinės muitinės 2015-06-23 sprendimas Nr. 5PM190724, kuriuo suinteresuotam asmeniui R. A. kartu su kitu solidariai atsakančiu asmeniu už neteisėtą akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą buvo įregistruota mokestinė prievolė (iš viso – 14 945,00 Eur). Antstoliui papildomai pateikti: 2016-01-25 sprendimas Nr. 10000334845 dėl 648,00 Eur išieškojimo (v. b. Nr. 0008/16/00126 l. 1), 2016-06-09 sprendimas Nr. 10000347761 dėl 139,00 Eur išieškojimo (v. b. Nr. 0008/16/01141 l. 1) ir 2019-01-08 sprendimas Nr. 10000423379 dėl 35,00 Eur muito delspinigių išieškojimo (v. b. Nr. 0008/19/00085 l. 1) iš suinteresuoto asmens R. A. turto. Bendra mokestinė nepriemoka – 15 779,00 Eur. Antstolis, vykdydamas mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą iš suinteresuoto asmens R. A. turto ir patikrinęs skolos išieškojimo galimybes 2019-05-02 patvarkymu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-19-8-12590 nustatė, jog banko įstaigose suinteresuotas asmuo R. A. piniginių lėšų neturi, taip pat neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nedirba ir geranoriškai turimo įsiskolinimo nemoka (v. b. Nr. 0008/15/05137 l. 162-163), šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.
10. Remdamasis informacija, gauta iš Gyventojų registro tarnybos, antstolis nustatė, jog suinteresuotas asmuo R. A. yra vedęs, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – I. A.. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, suinteresuoto asmens R. A. sutuoktinė dirba UAB „Iloro“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolis 2019-04-05 priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-8-10076 suinteresuotam asmeniui I. A. bei surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo suinteresuoto asmens R. A. sutuoktinei I. A. priklausantį turtą – darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „Iloro“ ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens R. A. sutuoktinės I. A. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „Iloro“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių pajamų priklauso suinteresuotam asmeniui R. A.. CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jo teigimu, šis jo įsiskolinimas atsirado tuomet, kai jis savo sutuoktinės dar nepažinojo, jie nebuvo sudarę santuokos, todėl tai yra asmeninė skolininko prievolė. Apeliacinės instancijos teismas su argumentu, jog tai yra asmeninė apelianto prievolė sutinka, tačiau pažymi, jog vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę (šiuo atveju asmeninė turtinė prievolė yra R. A.) yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neprieštarauja apelianto argumentui, jog šis įsiskolinimas yra asmeninis skolininko R. A. įsipareigojimas, tačiau remiantis esamu įstatyminiu reguliavimu net ir asmeninio pobūdžio įsiskolinimo išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnis).
13. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas ir suinteresuotas asmuo I. A. yra sudarę santuoką, santuoka nėra nutraukta, vedybinės sutarties jie nėra sudarė. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į santuokos sudarymo planą, tačiau į bylą pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių sutuoktinių susitarimą dėl kitokio turto rėžimo, o Vedybų sutarčių registre duomenų apie įregistruotas vedybines sutartis nėra.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat ir dėl to, jog apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas melagingai nurodė, jog apeliantas neturi turto, nedirba, geranoriškai skolos nemoka. Apeliacinės instancijos pažymi, jog antstolis, prieš surašydamas Patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, viešuosiuose registruose patikrino informaciją apie apelianto turimą turtą ir draudžiamąsias pajamas ir pagrįstai nustatė, jog apeliantas nedirba ir neturi nekilnojamojo turto. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis antstolio išvadomis, į bylą nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog jis geranoriškai moka įsiskolinimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis, paskutinė antstolio išieškota suma, kuri buvo paskirstyta buvo išieškota 2018-08-22 (2 Eur) (v. b. Nr. 0008/15/05137 l. 99). Duomenų apie vėliau antstolio išieškotas ar skolininko savanoriškai įmokėtas ir paskirstytas lėšas byloje nėra, kas paneigia apelianto argumentus apie įsidarbinimą ir mokamas įmokas skolos dengimui. Apelianto į bylą pateikti išrašai apie apeliantui išmokamas išmokas nerodo, jog šios išmokos būtų mokamos apelianto įsiskolinimui dengimui ar kad apelianto turimos pajamos būtų pakankamos padengi jo įsiskolinimą. Antstolio 2019-05-02 Patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b. Nr. 0008/15/05137 l. 162-163), kuriuo antstolis siūlo išieškotojui pasinaudoti CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra patvirtina, kad skolininkas R. A. neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo turtinį reikalavimą. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė. Šios aplinkybės rodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriuos įvertinus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.