Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-795/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
1A-124-795/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06694-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kristina Kakurinė, Regina Bertašienė, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
A. D.
Civilinis ieškovas
T. P.
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-795/2021Proceso Nr. 1-01-1-06694-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nuteistajam A. D. ir jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P. iš nuteistojo A. D. priteistas 195 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad, panaudodamas smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą: jis 2020 m. vasario 15 d., apie 4 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, kumščiu smogė T. P. į kairės akies sritį bei dujų balionėliu į akis papurškė nenustatytos kilmės dujų, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimdamas jam galimybę priešintis. Po to iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), 80 Eur vertės keturių raktų ryšulį bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, vienu iš pagrobtų raktų atsirakinęs T. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), duris, iš jo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 100 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ ir 15 Eur vertės belaidę klaviatūrą. Nukentėjusiajam bandant laiptinėje sulaikyti A. D., jis vėl papurškė nenustatytos kilmės dujų, taip išvengdamas sulaikymo, ir tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – nenustatytos kilmės dujas –, pagrobė T. P. priklausantį bendros 495 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes, apelianto nuomone, bausmė buvo paskirta per griežta. A. D. nurodo, jog nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino kaltę ir davė nuoseklius parodymus, sutinka su priteistu žalos atlyginimo dydžiu. Apeliaciniame skunde pažymima, jog daugeliu atvejų, net ir padarius kelias nusikalstamas veikas (esant keliems epizodams), būna paskiriamos mažesnės laisvės atėmimo bausmės, negu nagrinėjamu atveju A. D. buvo paskirta už vieną nusikaltimą, dėl kurio padarymo nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja ir nuteistasis A. D. palaikė apeliacinį skundą ir prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Prokuroras palaikė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus ir prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam A. D. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturėtų būti švelninama.

8. Nors nuteistasis A. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. D. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

10. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog A. D. yra ne kartą teistas (t. 2, b. l. 93–99), jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad A. D. buvo teistas ir už analogišką nusikaltimą, o naują sunkų nusikaltimą padarė, nepraėjus nė 3 mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo (t. 2, b. l. 96–97). Ši aplinkybė rodo, jog A. D. yra recidyvistas, nes, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį anksčiau padarytą nusikaltimą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto, kadangi apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistojo A. D. padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo nagrinėjimo ribų, negali savarankiškai konstatuoti šios aplinkybės ir tokiu būdu pasunkinti nuteistojo padėtį, nes tai galimai sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. D. kitame teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, o tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 104–106). Nuteistasis šeimos neturi, niekur nedirba (t. 2, b. l. 100–103), o tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad A. D. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. D. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes. Nuteistasis A. D. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nusikaltimo metu buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, pavartotas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam atimta galimybė priešintis, nusikaltimas buvo nukreiptas į du objektus – svetimą turtą ir asmens sveikatą. Teismas vertino ir, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. D. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, t. y., kad jo ankstesnis teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka.

14. Taigi nagrinėjamoje byloje visos apelianto skunde nurodytos, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir, remdamasis jų visuma bei vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. parinko ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje taip pat nenustatė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nuteistajam parinko bausmės dydį. Pripažinti paskirtą bausmę aiškiai per giežta nėra teisinio pagrindo. Tai, kad kitiems asmenims, padariusiems analogiškas nusikalstamas veikas ar padariusiems jų netgi daugiau, buvo paskirtos švelnesnės bausmės, savaime nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju švelninti bausmę A. D. Kaip ne kartą yra konstatuota teismų praktikoje, vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį patį nusikaltimą, turi būti paskirta ta pati bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja nurodė, jog asmuo turi būti ne tik baudžiamas, bet taip pat svarbu jį auklėti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, A. D. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant pasisavinti svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aplinkybė, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis A. D. galėtų pradėti dirbti ir atlygintų nusikalstama veika padarytą žalą, niekaip savaime nemažina nuteistojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, be to, kalbama tik apie galimybę, nėra jokių garantijų. Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių A. D. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

16. Dėl nuteistojo gynėjos tvirtinimo, kad Baudžiamasis kodeksas numato galimybę iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tokiu atveju A. D. iš pradžių vis tiek turėtų atlikti dalį laisvės atėmimo bausmės. Antra, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Galiausiai, kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nemano, jog nagrinėjamu atveju bausmei keliamus tikslus galima pasiekti be realaus A. D. visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17. Manytina, kad, A. D. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. D. nuo visuomenės. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. D. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Regina BertašienėKristina KakurinėDalia Kursevičienė