Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimo 4 metams ir 6 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – vieneri metai, 11mėnesių ir 18 dienų. Anksčiau teistas aštuonis kartus.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajam nustatyta vidutinė – 74 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

11. Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuojama, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą bei po ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo skirtas rekomendacijas vykdo – per rekomendacijoms skirtą laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo pastangas pasitaisyti. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka vertinti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama. Priešingai nei teigia skunde nuteistasis, aplinkybė, jog jis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę pataisos įstaigoje atliekantis nuteistasis - nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas yra sąlyginė išlyga iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nepakanka įvertinti vien formaliųjų BVK 157 straipsnyje keliamų reikalavimų atitikimą.

12. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Tokią galimybę apsprendžia jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, požiūris į padarytą nusikaltimą ir paskirtą bausmę, asmenybės ypatumai. Nors pastaruoju metu nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę gerėja ir jis yra pataisos namų administracijos vertinamas teigiamai, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką A. B. pažeidinėjo vidaus tvarką (pažeidė 2 kartus), už ką baustas nuobaudomis. Nuteistojo skundo teiginius, kad jis po padarytų pažeidimų stengėsi reabilituoti savo elgesį, elgtis nepriekaištingai, dirbo, už ką buvo du kartus paskatintas, paneigia pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas, iš kurios matyti, kad pirmoji nuobauda A. B. buvo paskirta praėjus daugiau nei metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Po to jis buvo paskatintas už gerą elgesį, tačiau antrą kartą nubaustas už analogišką vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, po kurio laiko vėl paskatintas už stropų darbą. Tokia paskatinimų ir nuobaudų eiga rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Toks jo elgesys apylinkės teismui pagrįstai leido nuspręsti, jog nėra pakankama jo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus, net ir būnant struktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, buvo gautas raštas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iki teismo posėdžio, t. y. 2019 m. vasario 8 d., A. B. padarė drausmės pažeidimą, už ką nuobauda jam nebuvo paskirta. Šios aplinkybės tik patvirtina abejones dėl nuteistojo siekio atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

13. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu už alkoholio vartojimą jis nebuvo baustas, supranta alkoholio žalą, yra motyvuotas gydytis ir nustoti vartoti alkoholį, tačiau pats pažeidėjas įvardija alkoholį ir netinkamą draugų ratą kaip veiksnius, darančius įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Be to, jis pripažįsta, kad buvimas pataisos įstaigoje padeda jam susilaikyti nuo priklausomybės vartoti alkoholį. Abejonių dėl sėkmingo šio kriminogeninio veiksnio - piktnaudžiavimo alkoholiu - įtakos nuteistojo elgesiui mažinimo ar apskritai jo pašalinimo, kelia ir nuteistojo asmenybės ypatumai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis A. B. yra linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, nors jis ir atpažįsta alkoholio vartojimą kaip probleminę sritį, tačiau jo problemų sprendimo įgūdžiai netvirti, pasekmių suvokimas apsunkintas, jis ne visuomet linkęs įvertinti įvykių eigą ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pažymima, kad dėl nepatyrimo, nuteistasis gali būti nesunkiai palenkiamas bei išmušamas iš pusiausvyros. Piknaudžiavimas alkoholiu yra priskirtas prie nuteistajam nustatytų kintančių kriminogeninių veiksnių. Tačiau atsižvelgus į tai, kad visus nusikaltimus, už kurių padarymą šiuo metu A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo didelės įtakos jo nusikalstamumui, taip pat į jo asmenybės ypatumus ir su tuo susijusią realią galimybę spręsti šią problemą bei su ja susidoroti, yra pagrindo manyti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis vėl vartos psichiką veikiančias medžiagas, tokiu būdu sudarydamas prielaidas nusikalsti.

14. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo teigiamą požiūrį į darbą, glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, nuostata į darbą teigiama. Tačiau būtina pažymėti, jog iki nuteisimo A. B. niekur nedirbo ir oficialaus darbo stažo neturi. Tikėtina, kad tai įtakojo ir jo kriminalinė praeitis, nes nemažą laiko tarpą jis praleido pataisos įstaigose, atlikdamas paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Jokių konkrečių pasiūlymų dėl įdarbinimo laisvėje jis neturi, tik planuoja registruotis darbo biržoje ar ieškotis darbo individualiai. Be to, jis turi didelių finansinių įpareigojimų - šiuo metu pateiktų ieškinių suma siekia beveik 20 tūkstančių eurų, iš kurių padengta tik kiek daugiau nei 700 eurų. A. B. bausmę atlieka už turtinius nusikaltimus, anksčiau jis 8 kartus teistas taip pat išimtinai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui lėšų jis gaudavo tik nusikalstamu būdu. Socialinio tyrimo išvadoje palaikantys socialiniai santykiai su šeima pripažinti nuteistojo apsauginiais veiksniais, mažinančiais nusikalstamumo riziką, tačiau dėl nuteistojo glaudžių socialinių ryšių ir artimųjų palaikymo, kaip sėkmingos jo resocializacijos faktoriaus, taip pat kyla abejonių. Nuteistasis teigia palaikantis gerus ryšius su šeima, tačiau paskutiniu metu artimųjų nėra lankomas, su sutuoktine bendrauja tik telefonu, su motina ir kitais šeimos nariais bendrauja ribotai ir tik telefonu. Savo būsto nuteistasis neturi. Žmona, su kuria jis, pasak nuteistojo, gyventų išėjęs į laisvę, nuomoja gyvenamąjį būstą, jos gyvenamoji vieta nėra pastovi. Pataisos įstaigai pateikta pažyma apie nuteistojo galimybę gyventi tam tikru adresu, nors nuteistasis pats teigia, jog ten gyventi neketinantis.

15. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad teismas gali, o ne privalo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas reiškia, jog net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimas svarstyti nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginis jo taikymas, nevertinant kitų - materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas, iš esmės, yra individualus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai A. B. charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nors šiuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo A. B. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, padėsiančius jam adaptuotis visuomenėje ir skatinsiančius tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. B. (A. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.