Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2020 m. vasario 21 d. nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 19 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 (dešimt) mėnesių 27 (dvidešimt septynios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 21 d.)

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti tyčiniai - sunkus, apysunkis bei du nesunkūs nusikaltimai, anksčiau ne kartą buvo teistas, jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat nuteistasis ne kartą atliko ir laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigoje, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas teismo nuomone, neabejotinai atskleidė netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. B. teistumas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Taip pat nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis paskatintas, individualiame pataisos plane numatytas priemones bei Komisijos teikiamas rekomendacijas vykdo, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, dirba, nuteistajam suteikta teisė dirbti už įstaigos ribų be sargybos ir palydos, iš gaunamo darbo užmokesčio savanoriškai dengia civilinius ieškinius, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose ir socialinės reabilitacijos priemonėse, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas šiurkščius pažeidimus, jam buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos, ir šios aplinkybės neleido teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, teismas nustatė, kad A. B. linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Pažymėjo ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai: teistumai; gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, taip pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leido pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinęs Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai; ne visuomet linkęs įvertinti įvykių eigą ilgalaikėje perspektyvoje, kas apsunkina problemų sprendimą, taip pat nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nėra iki galo tvirti, pasekmių suvokimas kiek apsunkintas, apylinkės teismas nurodė, kad neturi pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 74 balų, tačiau nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, be to, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 29 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl neturi ir pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo A. B. (A. B.) skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad A. B. faktiškai yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš tiesų A. B. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 6 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose, konsultavosi su psichologu, nuo 2019 m. birželio 17 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, pagal galimybes moka priteistą civilinį ieškinį. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

10. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 49 balai, iš kurių net 29 balai dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje be vieno nekintančio kriminogeninio veiksnio (teistumai), išskiriami dar keturi jam nustatyti kintantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas; piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis du kartus baustas drausmine tvarka. Pirmasis drausmės pažeidimas padarytas praėjus kiek daugiau nei metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Netrukus po to, kai skatinant nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko, jis padarė analogišką pažeidimą, už ką vėl buvo nubaustas drausmine tvarka (nuobauda vėl panaikinta anksčiau laiko). Asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 14 d., jis dėl nustatyto režimo reikalavimo nesilaikymo buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Nors A. B. skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Be to, nuobaudų ir paskatinimų dinamika rodo, kad jo pataisos procesas nėra nuoseklus ir kad nuteistajam net ir esant struktūruotoje aplinkoje, puikiai žinant laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, kadangi ją atlieka ne pirmą kartą, visgi kyla problemų įsisąmoninant tinkamas elgesio strategijas.

12. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti tyčiniai - sunkus, apysunkis bei du nesunkūs nusikaltimai, anksčiau ne kartą buvo teistas, jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką abejonių kelia Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos A. B. su alkoholio vartojimu susijusios problemos. Pastebėtina, kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisės pažeidėjas ir pats alkoholio vartojimą bei netinkamų draugų įtaką pripažįsta kaip veiksnius, darančius įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Teigia, kad ir mažas alkoholio kiekis iššaukdavo norą vartoti daugiau. Nors bausmės atlikimo metu ir dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu dėl alkoholio žalos organizmui ir aplinkiniams, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis jau pasirengęs lygtiniam paleidimui, kadangi pokalbiai apie alkoholio žalą organizmui ir pasekmes aplinkiniams, akivaizdu, kad jokio realaus poveikio nepadarė, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje tiek piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, tiek smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išskiriami kaip A. B. kriminogeniniai veiksniai, kurie išliko nepakitę nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo.

13. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo darbinė motyvacija šiuo metu yra pakankamai teigiama. Pataisos namuose jis dirba, nuo 2019 m. birželio 17 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, kur toliau dirba. Išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju statybose. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad oficialaus darbo stažo jis neturi, laisvėje dirbdavo statybose pagalbiniu darbininku ir atlikdavo kitus įvarius darbus už sutartą atlygį. Visi ankstesni jo teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimais (dažniausiai vagystės ir plėšimai). Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš gaunamo darbo užmokesčio savanoriškai dengia civilinius ieškinius, tačiau darytina prielaida, kad būdamas laisvėje A. B. neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais, o lėšų trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad ir ankstesni nusikaltimai buvo daromi siekiant finansinės naudos, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis A. B. problemų sprendimo įgūdžiai nėra iki galo tvirti, pasekmių suvokimas kiek apsunkintas, galima pagrįstai manyti, kad tai gali skatinti jį pakartotinai nusikalsti.

14. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių, dėl ko jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, leista du kartus parvykti į namus trims paroms, tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, juolab, kad ir švelnesnis bausmės atlikimo režimas dar pakankamai trumpas, kad būtų galima daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio pokyčius. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

16. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. (A. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.