Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. liepos 2 d. nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams bausme.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 19 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

8. Visų pirma pabrėžtina, kad klausimai dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys BVK pakeitimai šiuo metu yra neaktualūs.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

11. Iš tiesų A. B. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose, konsultavosi su psichologu, nuo 2019 m. birželio 17 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, pagal galimybes moka priteistą civilinį ieškinį. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.

12. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 53 balai, iš kurių net 33 balai dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje be vieno nekintančio kriminogeninio veiksnio (teistumai), išskiriami dar keturi jam nustatyti kintantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas; piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Pastebėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai jam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, tad jokios, akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, A. B. nedaro, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ metodiką ir yra sumažėję.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis du kartus baustas drausmine tvarka. Pirmasis drausmės pažeidimas padarytas praėjus kiek daugiau nei metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Netrukus po to, kai skatinant nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko, jis padarė analogišką pažeidimą, už ką vėl buvo nubaustas drausmine tvarka (nuobauda vėl panaikinta anksčiau laiko). Asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 14 d. jis dėl nustatyto režimo reikalavimo nesilaikymo buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Nors A. B. skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Be to, nuobaudų ir paskatinimų dinamika rodo, kad jo pataisos procesas nėra nuoseklus ir kad nuteistajam net ir esant struktūroje aplinkoje, puikiai žinant laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, kadangi ją atlieka ne pirmą kartą, visgi kyla problemų įsisąmoninant tinkamas elgesio strategijas.

14. Abejonių daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos A. B. su alkoholio vartojimu susijusios problemos. Pastebėtina, kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisės pažeidėjas ir pats alkoholio vartojimą bei netinkamų draugų įtaką pripažįsta kaip veiksnius, darančius įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Teigia, kad ir mažas alkoholio kiekis iššaukdavo norą vartoti daugiau. Nors tikina, kad yra motyvuotas gydytis ir nustoti vartoti alkoholį, tačiau nėra duomenų, kad dėtų realias pastangas šios problemos sprendimui, pataisos namuose Anoniminių alkoholikų susirinkimų nelanko, ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje nedalyvauja, tuo tarpu pokalbiai apie alkoholio ir narkotikų žalą organizmui ir pasekmes aplinkiniams, akivaizdu, kad jokio realus poveikio nepadarė, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje tiek piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, tiek smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išskiriami kaip A. B. kriminogeniniai veiksniai, kurie išliko nepakitę nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo. Taigi nors šiuo atveju nuteistasis ir suvokia savo netinkamo elgesio priežastis, jas įvardija, tačiau, norėdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis veiksmų, kad jos būtų eliminuotos, kas šiuo atveju nedaroma.

15. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo darbinė motyvacija šiuo metu yra pakankamai teigiama. Pataisos namuose jis dirba, nuo 2019 m. birželio 17 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, kur toliau dirba. Išėjęs į laisvę taip pat planuoja iš karto įsidarbinti, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų nei kur dirbs, nei ką dirbs. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad oficialaus darbo stažo jis neturi, laisvėje dirbdavo statybose pagalbiniu darbininku ir atlikdavo kitus įvarius darbus už sutartą atlygį. Visi ankstesni jo teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimais (dažniausiai vagystės ir plėšimai). Pataisos namuose yra gauti 7 vykdomieji raštai, kurių suma pakankamai didelė (18 654,82 Eur), atlyginta 1056,85 Eur. Tad būdamas laisvėje A. B. neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais, o lėšų trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad ir ankstesni nusikaltimai buvo daromi siekiant finansinės naudos, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis A. B. problemų sprendimo įgūdžiai nėra iki galo tvirti, pasekmių suvokimas kiek apsunkintas, galima pagrįstai manyti, kad tai gali skatinti jį pakartotinai nusikalsti ir trukdyti probacijos sėkmei. Nors lėšų tvarkymas taip pat yra išskiriamas kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys, tačiau pastebėtina, kad teismui nepateikta jokių duomenų, jog nuteistasis dalyvautų programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu.

16. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių, dėl ko jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, leista parvykti į namus trims paroms, tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, juolab, kad ir švelnesnis bausmės atlikimo režimas dar pakankamai trumpas, kad būtų galima daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio pokyčius. Be to, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

17. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. (A. B.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.