Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „K.“ akcijų administratoriaus sprendimo pripažinimo negaliojančiu nutraukimo, tretieji asmenys – M. M., L.V., A. B., D. Ž., H. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

8.1. nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB „K.“ dėl UAB „K.“ akcijų administratoriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – M. M., L. V., A. B., D. Ž., H. K., A. K.;

8.2. atsisakyti priimti ieškovo R. K. 2023 m. liepos 20 d. patikslintą ieškinį;

8.3. atsisakyti priimti trečiojo asmens A. K. 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą su savarankišku reikalavimu;

8.4. nutarčiai įsiteisėjus panaikinti teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti UAB „K.“ valdybos narių L. V., A. B. ir D. Ž. įgaliojimus iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; 2) uždrausti UAB „K.“ akcijų administratoriui M. M. priimti sprendimus dėl UAB „K.“ valdymo organų nušalinimo, keitimo, naikinimo, skyrimo ir įstatų keitimo UAB „K.“ valdymo organų formavimo srityje iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje;

8.5. nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2023 m. birželio 23 d. nutartimi taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones – iki kol įsiteisės teismo spendimas civilinėje byloje uždrausti VĮ Registrų centrui registruoti UAB „K.“ valdybos 2023 m. birželio 19 d. sprendimą dėl UAB „K.“ vadovės A. D. atšaukimo bei A. K. išrinkimo UAB „K.“ vadovu.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023 paliko galioti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-80-592-2023. Šiai dienai R. K. reikalavimai, susiję su palikėjo R. K. testamentu, tame tarpe R. K. interesu dėl UAB „K.“ akcijų paveldėjimo, yra visiškai atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųstas ir peržiūrėtas kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme būtų priimtas nagrinėti kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 223 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023. Todėl vien prielaida, kad kasacinis skundas gali būti pateiktas ir bus priimtas, nesudaro pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytų išvadų dėl palikėjo R. K. palikėjų. Įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad UAB „K.“ akcijų paveldėtojai yra H. K. ir A. K.. Susidariusioje situacijoje ieškinio pateikimo metu ieškovas R. K. turėjo teisę į UAB „K.“ akcijas, tame tarpe ir akcininko ar valdymo organų priimamus sprendimus, nes ginčijo testamentą, kuriuo paliekama nuosavybės teisė į šias akcijas. Tačiau įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, ieškovas R. K. neturi jokių teisių (net ir hipotetinių) į UAB „K.“ akcijų nuosavybę, todėl neturi ir suinteresuotumo dėl UAB „K.“ organų (akcijų administratoriaus bei valdybos) sprendimų ginčijimo.

10. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovas R. K. nepatenka į asmenų, galinčių pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo, sąrašą, civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ABĮ 19 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis), nes ieškovas prarado materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Teismo vertinimu, tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Teismas pažymėjo, kad iki šios nutarties priėmimo, byloje nebuvo išspręstas trečiojo asmens ieškovo pusėje A. K. pareiškimo su savarankišku reikalavimu priėmimo klausimas, todėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, jog nagrinėjama civilinė byla negali būti nutraukta, nes byloje priimtas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį bei atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų konfliktiškus santykius, civilinę bylą nutraukius, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos nagrinėjamoje civilinėje byloje, paliekamos galioti iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdoma bendra tvarka įsiteisėjus šiai nutarčiai.

13. Ieškovas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atmesti trečiojo asmens H. K. 2023-08-01 prašymą dėl atsisakymo priimti R. K. patikslintą ieškinį ir civilinės bylos nutraukimo, 2023-08-01 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; priimti ieškovo R. K. 2023-07-19 patikslintą ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

13.1. teismas netinkamai įvertino 2023-08-01 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023 priėmimo aplinkybės įtaką ieškovo materialiniam suinteresuotumui, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą ir atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Teismas pažeidė ieškovo ir, be kita ko, trečiojo asmens A. K. teisę į gynybą, nepagrįstai užkirto kelią ginčijamų bendrovės organų teisėtumo patikrinimui.

13.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi jokių teisių (net ir hipotetinių) į bendrovės akcijų nuosavybę, dėl ko ieškovas tariamai neteko savo suinteresuotumo ginčyti bendrovės organų sprendimus. Priešingai, tikėtina (hipotetinė) ieškovo teisė į bendrovės akcijas neišnyko ir neišnyks tol, kol dėl ginčo nepasisakys kasacinis teismas – arba kasacinio skundo išnagrinėjimu, arba jo nepriėmimu. Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį ir nutraukus bylą, ieškovas nebegali pakartotinai pareikšti reikalavimų dėl šioje ginčijamų sprendimų, o ir senaties terminai tokiems reikalavimams bus pasibaigę (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis). Todėl jeigu vėliau kasacinis teismas panaikintų žemesnės instancijos teismų nutartis, bus paneigta ieškovo teisė į teisminę gynybą.

13.3. Ieškovo suinteresuotumas ginčo dalyku galėjo būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės bei priimant galutinį sprendimą dėl pareikštų reikalavimų, o ne priimant nutartį dėl bylos nutraukimo. Ieškovo pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2023-06-05, o patikslintas ieškinys pateiktas 2023-07-19, ir abiejų ieškinių pateikimo metu nebuvo jokio ginčo dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo reikalavimams dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Teismas šią aplinkybę pripažino skundžiamoje nutartyje. Vadinasi, šios civilinės bylos iškėlimo stadijoje egzistavo ir vis dar egzistuoja) procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ieškovui kreiptis į teismą su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais. Vien tai, kad po šios bylos iškėlimo 2023-08-01 Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-04 sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl R. K. testamento nuginčijimo, nesudaro pagrindo nepriimti patikslinto ieškinio ir šią bylą nutraukti, ypač kuomet įstatymas suteikia galimybę ginčyti Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 nutartį ir teismo procesas dėl testamento nuginčijimo nėra pasibaigęs, o ieškovas jau yra pateikęs kasacinį skundą.

13.4. Dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo vertinimo 2023-08-17 nutartyje padarė Vilniaus apygardos teismas, kai apeliacine tvarka išnagrinėjęs akcijų administratoriaus atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pripažino, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas turi būti vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „<...> trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. K. argumentai dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.“ Ši apeliacinės instancijos teismo išvada papildomai patvirtina, kad ieškovo suinteresuotumo ginčo dalyku vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje bylos stadijoje nebuvo jokių procesinių kliūčių priimti ieškovo patikslintą ieškinį bei tęsti bylos nagrinėjimą.

13.5. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė ieškovo ir kito suinteresuoto asmens trečiojo asmens A. K. teisę į gynybą vietoje bylos nutraukimo nepasiūlydamas pasinaudoti kitomis procesinėmis alternatyvomis, nepasiūlė pakeisti netinkamo ieškovo tinkamu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo A. K., šiuo metu esanti 50 proc. Bendrovės akcijų paveldėtoja, 2023-08-09 byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl Bendrovės valdybos sprendimo dėl Bendrovės vadovės A. D. atšaukimo ir A. K. išrinkimo Bendrovės vadovu pripažinimo negaliojančiu. Teismas pripažino, kad A. K. yra Bendrovės akcijų paveldėtoja ir turi nekvestionuojamą teisinį suinteresuotumą šiems reikalavimams pareikšti (CPK 5 straipsnis).

13.6. Bylos aplinkybės liudija, kad teismui buvo žinoma apie A. K. iniciatyvą ir suinteresuotumą ginčyti bendrovės organų sprendimus šioje civilinėje byloje reiškiant savarankišką reikalavimą, kurį ji įgyvendino pareikšdama savarankišką reikalavimą. Vadinasi, byloje dalyvavo bent vienas asmuo, kuris teismo ir šalių akimis ne tik turi neabejotiną suinteresuotumą ginčo dalyku, bet net ir pareiškė tapačius reikalavimus. Vis dėlto, teismas užuot pasiūlęs pakeisti galimai netinkamą ieškovą tinkama ieškove, priėmė sprendimą civilinę bylą nutraukti.

13.7. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei aktualią teismų praktiką galima spręsti, kad net ir tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs bylą teismas konstatuotų ieškovo materialinį suinteresuotumo ginčo dalyku nebuvimą, teismas galėtų įvertinti, ar ginčijami bendrovės organų sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ar sąžiningumo principams. Nustačius, kad šie sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar protingumo bei sąžiningumo principams, teismas sutinkamai su cituota teismine praktika turėtų teisę juos panaikinti ex officio, nepriklausomai nuo ieškovo materialinio (ne)suinteresuotumo. Patikslinto ieškinio nepriėmimas ir bylos nutraukimas panaikino visas prielaidas teismui įgyvendinti šią teisę, dėl kurios išsamiai pasisakė teismai aukščiau cituojamose nutartyse. Tai papildomai patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą bei įrodo jos panaikinimo teisinį pagrindą.

14. Atsiliepimu trečiasis asmuo H. K. prašo atmesti ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-25 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

14.1. Tarp šalių negali būti ginčo, kad R. K. inicijuotas teisminis ginčas dėl testamento ginčijimo yra užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu po to, kai Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2023-08-01 nutartį ir atmetė R. K. reikalavimus. Tai reiškia, kad R. K. reikalavimai, susiję su palikėjo testamentu, tame tarpe R. K. interesu dėl UAB „K.“ akcijų paveldėjimo, yra išspręsti ir visiškai atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendimai patvirtina, kad UAB „K.“ akcijų paveldėtojai nekvestionuotinai yra H. K. ir A. K..

14.2. H. K. yra žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-XX/2023 buvo priimtas R. K. kasacinis skundas dėl sprendimo ir 2023-08-01 nutarties peržiūrėjimo, o 2023-09-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta įpėdiniams išduoti paveldėjimo liudijimus. Nepaisant to, sprendimo ir 2023-08-01 nutarties vykdymas nėra sustabdytas, jie yra vykdytini, todėl kasacinio proceso pradėjimas nėra pagrindas keisti šioje byloje priimtą teismo sprendimą nutraukti bylą. Šiai dienai R. K. yra pripažintas kaip neturintis materialaus teisinio suinteresuotumo bylos dalyku, todėl byla turėjo būti nutraukta.

14.3. Jei iki šiol buvo galima (nors H. K. su tuo nesutinka) manyti, kad R. K. turi hipotetinę (potencialią) teisę į UAB „K.“ akcijas, tame tarpe ir akcininko ar valdymo organų priimamus sprendimus, nes ginčija testamentą, kuriuo paliekama nuosavybės teisė į šias akcijas, paaiškėjus galutiniam teismo sprendimui tampa akivaizdu, kad R. K. neturi jokių teisių (net ir hipotetinių) į UAB „K.“ akcijų nuosavybę, todėl R. K. neturi ir suinteresuotumo dėl UAB „K.“ organų (akcijų administratoriaus bei valdybos) sprendimų ginčijimo.

14.4. Taigi, dviejose įsiteisėjusiose apeliacinės instancijos teismo priimtose nutartyse konstatuota, kad vien ta aplinkybė, kad R. K. ginčija testamentą, kuriuo palikėjas ne tik nepaliko R. K. turto, tačiau ir atėmė paveldėjimo teisę, nelemia, jog R. K. laikytinas įpėdiniu. Taip pat konstatuota, kad R. K. interesai nėra susiję su paveldimo turto palikimo administravimu. Atitinkamai, R. K. nėra subjektas, turintis teisę ginčyti paveldimo turto palikimo administratoriaus priimamus sprendimus.

14.5. Kaip teisingai paminėjo teismas nutartyje, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas iki bylos nutraukimo net nebuvo priimtas, todėl nebuvo pagrindo jo vertinti sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo. Juo labiau, ši aplinkybė tapo nebeaktuali, kadangi A. K. ieškinį su analogišku reikalavimu pareiškė atskiroje byloje Nr. e2-18094-1019/2023, kurioje ir bus nagrinėjamas jos reikalavimas.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „K.“ prašo tenkinti ieškovo (apelianto) R. K. 2023-09-01 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13129-1098/2023 panaikinimo. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

15.1. Kaip nurodo ieškovas, jeigu kasacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, kuris po šios civilinės bylos nutraukimo buvo priimtas nagrinėti kasacinės instancijos teisme, nuspręs panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo 2023-08-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-80-592/2023, o ši civilinė byla jau bus nutraukta, ieškovas nebegalės pakartotinai reikšti šioje byloje nagrinėtų reikalavimų.

15.2. Teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, kurioje nurodyta, kad asmenų, nepatenkančių į Akcinių bendrovių įstatymo („ABĮ“) 19 str. 10 d. nurodytą asmenų sąrašą, ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo turi būti atsisakyta priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.) dėl to, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Bendrovė savo atsiliepime į trečiojo asmens 2023-08-01 prašymą jau buvo pateikusi savo poziciją, kad šis kasacinio teismo išaiškinimas šioje byloje negali būti taikomas dėl skirtingų bylų ratio decidendi. Kasacinis teismas 2023-02-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, sprendė situaciją, kai ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu jau pirminiame etape padavė tokios teisės neturintys asmenys.

15.3. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo suinteresuotumo byloje klausimas buvo iškeltas teismui priėmus ieškinį, o ir pats suinteresuotumas galimai buvo prarastas (jeigu tai įvyko) po bylos iškėlimo, ši aplinkybė turėtų būti vertinama priimant galutinį teismo sprendimą dėl bylos esmės (CPK 260 str.) ir tokią išvadą patvirtina apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta sprendžiant dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo.

15.4. Teismas nusprendė, kad ieškovas prarado materialinį suinteresuotumą, tačiau nepasinaudojo CPK 45 str. 1 d. įtvirtinta teise, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip pareiga, pasiūlyti pakeisti ieškovą kitu asmeniu. Ši aplinkybė, bendrovės vertinimu, leidžia manyti, kad Teismas visgi turėjo pasiūlyti pakeisti ieškovą į A. K., kuris suinteresuota analogiškų reikalavimų patenkinimu, ir toks teismo procesinis elgesys būtų labiau atitikęs civilinio proceso normas, tikslus ir principus.

15.5. Padarius išvadą, kad teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą Nr. e2-13129-1098/2023, kiti skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje priimti procesiniai sprendimai turėtų būti panaikinti.

16. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30623- 2019-5) nutarė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl 2023-08-01 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023 peržiūrėjimo kasacine tvarka. Be to, 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-XX/2023 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notarui Modestui Valantiejui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, Ieškovas yra laikytinas suinteresuotu asmeniu nagrinėjamos bylos baigtimi, kokiu buvo laikomas ir ieškinio pateikimo šioje byloje metu. Ieškovas paaiškina, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių 2023-09-01 atskirajame skunde dėl 2023-08-25 nutarties negalėjo nurodyti, nes tuo metu šios aplinkybės neegzistavo. Šios aplinkybės paaiškėjo dar neišnagrinėjus ieškovo atskirojo skundo dėl 2023-08-25 teismo nutarties, todėl jos turi būti įvertintos apeliacinės instancijos teismo, kadangi turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ginčijamos 2023-08-25 nutarties teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, o patikslintą ieškinį atsisakė priimti, nes nustatė, kad ieškovas R. K. ieškinio pateikimo teismui metu turėjo teisę į UAB „K.“ akcijas, tame tarpe ir akcininko ar valdymo organų priimamus sprendimus, nes ginčijo testamentą, kuriuo paliekama nuosavybės teisė į šias akcijas. Tačiau įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, ieškovas R. K. neturi jokių teisių (net ir hipotetinių) į UAB „K.“ akcijų nuosavybę, todėl neturi ir suinteresuotumo dėl UAB „K.“ organų (akcijų administratoriaus bei valdybos) sprendimų ginčijimo. Ieškovas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad jis turi materialinį suinteresuotumą.

22. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, sukuriamas materialusis teisinis rezultatas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu byla jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas ir kt.).

23. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo suinteresuotumas ginčo dalyku galėjo būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės bei priimant galutinį sprendimą dėl pareikštų reikalavimų, o ne priimant nutartį dėl bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas R. K. turėjo hipotetinę (potencialią) teisę į UAB „K.“ akcijas, tame tarpe ir akcininko ar valdymo organų priimamus sprendimus, nes ginčijo testamentą, kuriuo paliekama nuosavybės teisė į šias akcijas. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-801-803/2023 įsiteisėjo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimas, susijęs su palikėjo testamento ginčijamu, buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paaiškėjus galutiniam teismo sprendimui tampa akivaizdu, kad R. K. neturi jokių teisių (net ir hipotetinių) į UAB „K.“ akcijų nuosavybę, todėl R. K. nėra subjektas, turintis teisę ginčyti paveldimo turto palikimo administratoriaus priimamus sprendimus.

24. Juridinio asmens organo sprendimo pripažinimas negaliojančiu – savarankiškas civilinių teisių gynybos būdas, dėl kurio taikymo teisė kreiptis į teismą suteikiama ribotam asmenų ratui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Asmenų, nepatenkančių į nurodytą sąrašą, ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo turi būti atsisakyta priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl to, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi reikšti tokio pobūdžio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023).

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad šios nutarties 24 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis negali būti taikoma dėl skirtingų bylų ratio decidendi, nes kasacinis teismas 2023-02-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, sprendė situaciją, kai ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu jau pirminiame etape padavė tokios teisės neturintys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas R. K. ir pirminiame etape nebuvo subjektas, turintis teisę ginčyti paveldimo turto palikimo administratoriaus priimamus sprendimus, nes ieškinio šioje byloje pateikimo metu jis nebuvo nuginčijęs testamento, po kurio jis įgytų teisę paveldėti UAB „K.“ akcijas. Taigi, egzistavo tik hipotetinė tikimybė, kad kitoje byloje nuginčijus testamentą, jis šioje byloje taps subjektu turinčiu teisę ginčyti UAB „K.“ akcijų administratoriaus sprendimus. Šioje byloje būtent susiklostė tokia situacija, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl testamento nuginčijimo, tapo aišku, kad ieškovas neturi subjektiškumo reikšti ieškinį. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad paaiškėjus tokiai aplinkybei jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia kasacinio teismo nutartimi.

26. Nesutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad tikėtina (hipotetinė) ieškovo teisė į bendrovės akcijas neišnyko ir neišnyks tol, kol dėl ginčo nepasisakys kasacinis teismas – arba kasacinio skundo išnagrinėjimu, arba jo nepriėmimu. Kasacinio skundo padavimas ir jo priėmimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai. Civilinė byla dėl R. K. testamento pripažinimo negaliojančiu yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjus teismo sprendimui byloje dėl testamento ginčijimo yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas neįgijo materialinio suinteresuotumo ginčyti UAB „K.“ akcijų administratoriaus M. M. ar UAB „K.“ valdybos priimtus sprendimus. Darytina išvada, kad ieškovo inicijuota civilinė byla pagal ieškovo ieškinį pagrįstai buvo nutraukta, o patikslintą ieškinį pagrįstai buvo atsisakyta priimti.

27. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo vertinimo 2023-08-17 nutartyje padarė Vilniaus apygardos teismas, kai apeliacine tvarka išnagrinėjęs akcijų administratoriaus atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pripažino, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas turi būti vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Teismų praktikoje viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nepagrįstai remiasi šioje byloje priimta apeliacinio teismo nutartimi kaip joje nustatytus prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjantį teismą. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat yra sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2623/2011, 2011 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011). Tuo labiau teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą negali turėti prejudicinės reikšmės galutiniam teismo sprendimo priėmimui, šiuo atveju, svarstant bylos nutraukimo klausimą.

28. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas pažeidė ieškovo ir trečiojo asmens A. K. teisę į gynybą vietoje bylos nutraukimo nepasiūlydamas pasinaudoti kitomis procesinėmis alternatyvomis, nepasiūlė pakeisti netinkamo ieškovo tinkamu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Pasak ieškovo, trečiasis asmuo A. K., šiuo metu esanti 50 proc. bendrovės akcijų paveldėtoja, 2023-08-09 byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl bendrovės valdybos sprendimo dėl bendrovės vadovės A. D. atšaukimo ir A. K. išrinkimo bendrovės vadovu pripažinimo negaliojančiu.

29. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).

30. Bylos duomenimis, skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo išspręstas trečiojo asmens pareiškimo su savarankišku reikalavimu priėmimo klausimas, todėl nebuvo aktualus ieškovo pakeitimo tinkamu ieškovu klausimo nagrinėjimas. Kita vertus, sutiktina su trečiojo asmens H. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, ši aplinkybė tapo nebeaktuali, kadangi A. K. ieškinį su analogišku reikalavimu pareiškė atskiroje byloje Nr. e2-18094-1019/2023, kurioje ir bus nagrinėjamas jos reikalavimas. Taigi, trečiasis asmuo A. K. teisę į gynybą ginčyti UAB „K.“ administratoriaus ir valdybos priimtus sprendimus realizavo kitoje byloje. Be to, trečiasis asmuo A. K. šios nutarties, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą su savarankišku reikalavimu, neskundė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad jos teisė į teisminę gynybą buvo pažeista.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

32. Pripažinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir palikus nutartį nepakeista, kuria byla užbaigta jos nutraukimu, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl pagrįstai jos pirmosios instancijos teismo buvo panaikintos kaip nelikus poreikio užtikrinti šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.