- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- I2-9729-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01567-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21R2-181 (AG2-129/14-2021) (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. skundą ir jį nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Viešosios tvarkos skyrių. Pareiškime nurodė, jog jo kaimynas G. J. (toliau – ir kaimynas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiko savo tarnybinį techninės pagalbos automobilį draudžiamose vietose - ant žaliosios vejos, nuotekų surinkimo šulinio, dėl ko avarijos atveju neturėtų galimybės prieiti prie šulinio.
Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme nurodė, jog nuvyko į vietą patikrinti pareiškime minimų aplinkybių ir jokių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas akcentuoja, jog Administracijos tarnautojai atvyko į kiemą, nuėjo į kaimyno butą, ten pabuvo apie pusvalandį ir išvyko. Akivaizdu, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai patikrinimą vietoje atliko aplaidžiai ir nevertino visų pareiškime pateiktų argumentų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojų neveikimo kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde Komisijos buvo prašoma įpareigoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių pradėti kaimyno atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus veiksmų. Skundžiamame sprendime teigiama, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ) 10 straipsnio nuostatomis buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, jog skundžiamame sprendime Komisijos nurodomos ĮAGNTĮ nuostatos nesudaro prielaidos konstatuoti, jog jo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Pabrėžia, kad tiek Administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateiktame pareiškime, tiek Komisijai pateiktame skunde aiškiai nurodė kaimyno padarytus KET pažeidimus.
Akcentuoja, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyrius faktiškai netyrė pateiktų aplinkybių. Tai yra akivaizdus valstybės tarnautojų neveikimas bei nenoras reaguoti į nuolat daromus teisės aktų pažeidimus. Komisija skundžiamame sprendime to nevertino ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl jis privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo pareiškime, pateiktame Administracijos Viešosios tvarkos skyriui, keliami klausimai ir reikalavimai yra susiję su administracinio nusižengimo bylos teisena, konkrečiai su galimu KET 150.5 punkto pažeidimu. Teigia, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (32.1)-VTS2-3052 „Dėl transporto priemonių laikymo“ (toliau – ir Sprendimas) yra priimtas administracinio nusižengimo teisenos metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatomis, todėl tokio pobūdžio ginčai pagal kompetenciją nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Atsakovė paaiškino, jog pareiškėjas į ją kreipėsi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl nagrinėjamu atveju Administracijos Viešosios tvarkos skyrius atliko specialiu teisės aktu t. y. ANK reglamentuojamą asmens skundo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo procedūrą, kurios sprendimas buvo įformintas Sprendimu.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto ar sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Atsakovės nuomone Komisija spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tinkamai įvertino kilusio ginčo turinį bei teisingai taikė aktualius teisės aktus, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21R2-181 (AG2-129/14-2021 (b. l. 4-5), teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl Komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti skundą teisėtumo ir pagrįstumo, taigi šio skundo nagrinėjimas pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės prilyginamas atskirojo skundo institutui ir vertinama ar pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateikė pareiškimą (b. l. 7), kuriame teigiama, jog jo kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuolat vykdo smulkius teisės aktų pažeidimus. Nurodoma, jog kaimynas nuolat stato automobilį ant valstybinėje žemėje esančios žaliosios vejos, vandentiekio sklendės bei nuotekų surinkimo šulinio, triukšmauja naktimis, transporto priemonės išmetimo sistema skleidžia nemalonius kvapus.
Administracijos Viešosios tvarkos skyrius išnagrinėjęs pareiškimą priėmė Sprendimą (b. l. 6), kuriuo nurodė, jog pareiškime minimas valstybinis žemės sklypas yra skirtas privažiavimui, pėsčiųjų patekimui prie žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Transporto priemonių sustojimas, stovėjimas, laikymas privažiavime pagal faktinę situaciją KET nepažeidžia. Draudimų sustoti, stovėti transportui Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kompetencijos ribose priskirtų tirti ir nagrinėti pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad transporto priemonių skleidžiamo triukšmo lygį matuoja policija, todėl dėl triukšmo lygio gyvenamojoje aplinkoje matavimų atlikimo, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į atsakovę su pareiškimu dėl jo kaimyno nuolat sistemingai vykdomų KET pažeidimų, tačiau Administracijos Viešosios tvarkos skyrius Sprendime konstatavo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kadangi patikrinimo vietoje metu jokių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjo nuomone Administracijos Viešosios tvarkos skyrius netinkamai vykdė jo kompetencijai priskirtas funkcijas, todėl Komisijos prašė įpareigoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių pradėti administracinio nusižengimo bylą G. J. atžvilgiu.
Kaip ir anksčiau minėta Komisija spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad vadovaujantis IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies 1 punkto nuostatomis Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje nurodytų ginčų.
Skundžiamame sprendime pabrėžiama, jog Komisija nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Konstatuojama, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl administracinės atsakomybės taikymo asmeniui už atitinkamus pažeidimus. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs dėl sprendimo, priimto dėl pareiškėjo prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teisėtumo ir pagrįstumo, ir šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne Komisijoje. Komisija vadovaudamasi IAGNTĮ 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi bei ĮAGNTĮ 22 straipsniu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Teismas, spręsdamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio atsisakymo priimti nagrinėti skundą teisėtumą bei pagrįstumą, privalo įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų prigimtį ir pobūdį.
Analizuojant pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimo ir 2021 m. rugsėjo 9 d. Komisijai pateikto skundo turinį matyti, jog pareiškėjas siekia, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyrius jo kaimyno atžvilgiu pradėtų administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padarytų KET pažeidimų, t. y. už stovėjimą vietose, kuriuose pagal KET draudžiama stovėti. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylų teisenos procesas yra išimtinai reglamentuojamas ANK normomis, todėl darytina išvada, kad visi administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis ANK nuostatomis.
Už minėtą KET pažeidimą administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu savivaldybės administracija yra viena iš institucijų kurių kompetencijai yra priskirta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog atsakovė turi teisę veikti ir kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų (ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, konstatuojama, jog pareiškėjo Komisijai pateiktame skunde prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o taip pat ir administracinių ginčų komisijai, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. eAS-766-525/2020 ir Nr. eAS-773-968/2020 (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Remiantis anksčiau išdėstytu konstatuotina, jog Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu, skundas nepriskirtinas nagrinėti Komisijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Komisija spręsdama pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą tinkamai taikė teises normas, pagrįstai nurodė, jog skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21R2-181 (AG2-129/14-2021) paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.