Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 3R-177(2.13-1) ir 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-180(2.13-1) bei priimti naują sprendimą.

Pareiškėja paaiškino, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. skundus, nurodydama, kad tai tas pats skundas. Be to, šiuose sprendimuose pateikta išgalvota informacija, prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, pažymėjo, kad Inspekcijos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 3R-177(2.13-1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

II.

Pareiškėja A. I. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pagal jos priskirtinumą kitam teismui.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. I. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (18 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2016 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už šio kodekso 154¹¹ straipsnio antroje ir šeštoje dalyse (išskyrus informacijos apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių, teikimo tvarkos pažeidimus), 214¹⁴ straipsnyje (išskyrus asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą), 214¹⁵, 214¹⁶, 214¹⁷, 214²³ straipsniuose numatytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl Inspekcijos sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d., šie Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimai mutatis mutandis (su būtinais pakeitimas) taikytini ir nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja skunde aiškiai nurodė skundžianti Inspekcijos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 3R-177(2.13-1) ir 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-180(2.13-1), prašė juos panaikinti bei priimti naują sprendimą. Iš pareiškėjos Inspekcijai teiktų 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. prašymų (b. l. 44, 70–73) matyti, kad jais pareiškėja į Inspekciją kreipėsi dėl jos ir jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu galbūt padaryto administracinio nusižengimo. Taigi, nagrinėdama minėtus pareiškėjos prašymus, Inspekcija veikė kaip institucija, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 29 punktą įgaliota surašyti administracinių nusižengimų protokolus už šiame straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, padarymą. Pareiškėjos ginčijamais Inspekcijos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 3R-177(2.13-1) ir 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 3R-180(2.13-1) buvo atsisakyta nagrinėti minėtus pareiškėjos kreipimusis, t. y. buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui paaiškėjo iki jos skundo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylą pagal pareiškėjos skundą perduoti pagal rūšinį teismingumą, kaip to prašo pareiškėja, nes ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tokios pareigos jam nenustato. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą perduoti bylą pagal jos skundą bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.