Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui J. K. S. H. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Iš atsakovo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas J. K. S. H. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 402.

6. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

7. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

8. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys daugiau kaip dvejus metus negyvena kartu ir nepalaiko jokių santykių, ieškovė jau ilgiau nei vienerius metus gyvena Lietuvoje, o atsakovas – Vokietijoje, kurioje šalys apie pusę metų gyveno kartu. Atsakovas nedėjo pastangų saugoti šeimą, ja tinkamai rūpintis. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais apie atsakovo elgesį, buvusį santuokos metu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė pažeidė kokias nors santuokoje jai nustatytas pareigas, kad jos elgesys buvo nesuderinamas su elgesiu santuokoje. Aptartos aplinkybės pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje atsiliepimo į ieškinį neteikė, ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos išrimo neneigė, į bylą ieškovės kaltę pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuriai esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Teismas sprendžia, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „G“, atsakovui – „H“. Pažymėtina, kad atsakovo nuomonė šiuo klausimu teismui nėra žinoma.

10. Ieškovė, nutraukus santuoką dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisti nereikalauja, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas vaikų neturi, todėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo ir finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, todėl šie klausimai nespręstini.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 110 Eur išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 110 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, šioje byloje ieškovė nepatyrė.

14. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,15 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385, 784 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti I. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 402, dėl J. K. S. H. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. G. palikti pavardę „G“, J. K. S. H. – „H“.

Priteisti iš J. K. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur (vieno šimto dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš J. K. S. H., (duomenys neskelbtini), valstybei 13,15 Eur (trylikos eurų 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.