Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-264-430/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
e2S-264-430/2025
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-01558-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Melsvilė“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-264-430/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01558-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Melsvilė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Melsvilė“ dėl suteiktų nuolaidų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Melsvilė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Elektrum Lietuva“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Melsvilė“ dėl skolos priteisimo. Civilinę bylą Nr. e2-14159-451/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Melsvilė“ dėl suteiktų nuolaidų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Melsvilė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė. Grąžino ieškovei 131,25 Eur žyminio mokesčio dalį. Priteisė iš ieškovės atsakovei 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis).

2. Atsakovė pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti atsakovės patirtas 8 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ atsakovei UAB „Melsvilė“ 4 128,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, įvertinęs, kad šalys nebuvo informuotos apie planuojamą priimti nutartį ir po šiai bylai aktualaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo tik atsakovė atsisakė ieškinio, atsakovė byloje priešieškinį palaikė ir buvo pasirengusi tolesniam bylos nagrinėjimui – sprendė, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos nutraukimo, todėl nepaisant to, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė tik po nutarties nutraukti bylą, šis klausimas spręstinas, taikant papildomo sprendimo institutą. Teismas laikė, jog atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės kreipimosi į teismą su reikalavimais atsakovei, kurių vėliau ji atsisakė dėl aplinkybių nesusijusių su atsakovės procesiniu elgesiu (kaip pati ieškovė nurodė: „įvertinusi LAT nutartį ir atsižvelgdama į ieškinio sumą“), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.7 punktuose nustatytų dydžių. Tačiau įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl vienos sutarties sąlygos pagrįstumo ir teisėtumo, pareikšto ieškinio suma yra mažesnė nei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad byloje teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra itin didelės apimties, ginčo pobūdį, konstatavo, jog atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 8 257,00 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina per pusę iki 4 128,50 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės atsakovės 8 257 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nekonstatavo, kad atsakovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas dėl ko būtų atsiradęs pagrindas nepriteisti jai visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6.2. Atsakovės procesiniai veiksmai, dėl kurių buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, buvo atlikti išimtinai vykdant teismo nustatytas pareigas, t.y. nusprendus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė turėjo rengti tripliką, už kurio parengimą patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė priešieškinį, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, dėl kurios buvo sustabdyta ir ši byla, pasisakė, kad analogiškose bylose turėtų būti reiškiamas priešieškinis dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Teismas, priėmęs atsiliepimą į priešieškinį, 2024-03-14 rezoliucija nustatė terminą dublikui pateikti, o vėliau 2024-03-28 nutartimi buvo nustatytas terminas triplikui pateikti. Atsakovė vykdydama teismo įpareigojimą ir pateikdama dubliką patyrė 1936 Eur išlaidų.

6.3. Nutartyje teismas išvardijo Rekomendacijų 2 p. nurodytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį, tačiau šių kriterijų su nagrinėjama byla niekaip nesusiejo ir nenurodė, kokiais Rekomendacijų 2 p. nurodytais kriterijais remiantis jis mažina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6.4. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vienos sutarties sąlygos pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, kas lemia, jog reikalavimų buvo ženkliai daugiau, nei nurodo Teismas. Buvo sprendžiamas klausimas ne dėl vienos sutarties sąlygos pagrįstumo, o kompleksinis klausimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio taikymo, jo paskaičiavimo, Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, LR EEĮ 47 str. 3 d. taikymo, šios normos galiojimo laike ir eilė kitų kompleksinių klausimų.

6.5. Sustabdydamas bylą, teismas nurodė, kad bylai aktualios teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nagrinėjamas pirmą kartą, gali būti patvirtinta arba pakeista praktika, kurią suformavo Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-205-407/2024, t.y. teismas nesiryžo nagrinėti civilinės bylos, nes Teismui buvo neaišku, kaip turi būti taikoma LR EEĮ 47 str. 3 d. nuostata, LR EEĮ 47 str. 3 d. taikymas ir aiškinimas buvo pirmą kartą nagrinėjamas Kasaciniame teisme, o tai vienareikšmiškai įrodo, kad byla buvo sudėtinga, reikalaujanti specialių teisinių žinių.

6.6. Teismas cituoja teismų praktika apie nepagrįstą išlaidavimą ir kad ne visos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, tačiau nutartyje nėra nurodyta, kokios atsakovės patirtos išlaidos buvo nebūtinos ar nepagrįstos. Teismas nepateikia motyvų, kodėl atsakovei būtų nereikėję rengti atsiliepimo į ieškinį, dubliko, priešieškinio ar kitų procesinių dokumentų.

6.7. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl Atsakovės prašoma priteisti 8 257,00 Eur suma, kuri ženkliai yra mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o būtent 16 784,05 Eur, yra neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

6.8. Atsakovė nesutinka su teismo argumentu, jog teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra itin didelės apimties. Vien Ieškovės dublikas į Atsakovės atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo reikėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus, sudarė 21 puslapį, kuriuose buvo analizuojamos ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisės taikymas.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovė į bylą teikė šiuos procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį ir dubliką. Kaip papildomoje nutartyje teisingai pastebėjo teismas, atsakovės pateikti procesiniai dokumentai nėra itin didelės apimties. Be to, atsakovė priešieškinyje ginčijo vienos ieškovės ir atsakovo sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos pagrįstumą ir teisėtumą, o turtinių reikalavimų ieškovei nereiškė.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovės atsakovui pareikštų ir ieškinyje išdėstytų turtinių reikalavimų suma sudarė 7 770,86 Eur sumą. Šių reikalavimų ieškovas atsisakė, pateikdamas teismui 2024-11-13 pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, dėl ko byla buvo nutraukta. Taigi, atsakovės skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 8 257,00 Eur – viršija net ieškovės reikštų ir atsisakytų turtinių reikalavimų sumą.

7.3. Pastebėtina, kad analogiškose civilinėse bylose, kuriose ieškovė reiškė turtinius reikalavimus elektros energijos vartotojams, o vėliau jų atsisakė, teismai vartotojams priteisė ne didesnes kaip 5 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumas. Taigi, atsakovo skunde prašoma priteisti 8 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis, kuria iš ieškovės atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidos sumažintos nuo 8 257,00 Eur iki 4 128,50 Eur.

Dėl papildomos nutarties (ne) teisėtumo

11. Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo, ginčo nutartimi sumažinusio dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, padarytomis išvadomis dėl bylos sudėtingumo bei procesinių dokumentų apimties. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, nenurodė kokiais kriterijais remiantis jis mažina atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesutinka su teismo pozicija, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vienos sutarties sąlygos pagrįstumo ir teisėtumo, priešingai byloje sprendžiama eilė kompleksinių klausimų yra sudėtinga, o pateikti procesiniai dokumentai didelės apimties. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ginčo nutartis yra pagrįsta, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir padarytos atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, jog atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir ji naudojosi jai įstatyme numatytomis teisėmis. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodomus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.), pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato/advokato padėjėjo pagalbą, dydis.

17. Nors apeliantė akcentuoja, kad procesiniai dokumentai buvo didelės apimties, buvo sprendžiamas klausimas ne dėl vienos sutarties sąlygos pagrįstumo, o kompleksinis klausimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio taikymo, jo paskaičiavimo, Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, LR EEĮ 47 str. 3 d. taikymo, šios normos galiojimo laike ir eilė kitų kompleksinių klausimų, tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva. Be to, vertinant atsakovės procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, kad didžiąją jų dalį sudaro byloje esančių įrodymų ištraukų, teisės normų citavimas, įvairių institucijų išaiškinimų ir raštų pateiktų, aiškinant šias normas, ištraukos. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamas ginčas bei atsakovės procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties. Šios išvados nepaneigia ir nepagrįsta apeliantės nurodoma aplinkybė, jog teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, kadangi nesiryžo nagrinėti civilinės bylos, nes LR EEĮ 47 str. 3 d. taikymas ir aiškinimas buvo pirmą kartą nagrinėjamas kasaciniame teisme. Pažymėtina, kad tokiais atvejais byla yra stabdoma ne todėl, kad teismas nesiryžta nagrinėti bylos, o siekiant vieningos teismų praktikos ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, kadangi tęsiant bylos nagrinėjimą nesulaukus precedentu galimai tapsiančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, neabejotinai būtų prailgintas stabdomos civilinės bylos nagrinėjimas, šalys skųstų pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip atitolindamos bylos išnagrinėjimą ir didindamos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovės pozicija, kad šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė nei šalių ginčo, kuris net nebuvo nagrinėjamas iš esmės, suma. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytos per didelėmis, neproporcingomis ir todėl sumažintos.

18. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pateikė argumentuotą poziciją bei atsižvelgė į objektyvius kriterijus, leidžiančius manyti, jog šiai civilinei bylai nereikėjo išskirtinių teisinių žinių, laiko ir darbo sąnaudų, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskiruoju skundu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė