- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1685-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00084-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- J. G., Z. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4670-722/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams J. G. ir Z. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir Z. G. 1 434,59 Eur skolą ir 129,11 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai 2008 m. kovo 5 d. su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 3900-2008-37157 (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovams 22 000 Lt dydžio vartojimo kreditą. Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki 2013 m. vasario 28 d. ir turėjo būti grąžinamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu kiekvieną mėnesį pagal Įmokų mokėjimo grafiką. Atsakovai Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolingi pradiniam kreditoriui 1 434,59 Eur. 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovų skolą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. 2017 m. spalio 1 d. ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovų skolą iš Lindorff Oy. Nurodė, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 p. atsakovai turi sumokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. sausio 10 d.
3. Ieškovė pateikė prašymą dėl taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės Z. G. patvirtinimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad skolą moka per antstolius, pats iš 220,96 Eur pensijos neišgali mokėti, o su atsakove Z. G. negyvena jau 6 metus.
5. Atsakovė Z. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovės 2019 m. kovo 1 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą atsakovės atžvilgiu nutraukė; ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetė; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 26,25 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės valstybei 52,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 21,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2019 m. kovo 1 d. sudarytą taikos sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 572,45 Eur skolą, kurią sudaro: 1 434,59 Eur negrąžintas kreditas, 129,11 Eur delspinigiai ir 8,75 Eur žyminio mokesčio dalis, taikos sutartyje nustatyta tvarka: 750 Eur sumokant vienu mokėjimu nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, o likusią skolos sumą, t. y. 822,45 Eur sumokant ieškovei per 17 mėnesių laikotarpį, mokant ne mažiau kaip po 50 Eur per mėnesį, o paskutinį (17-ąjį mėnesį) sumokant 22,45 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė dalį ieškinio reikalavimų – 900,00 Eur patenkino iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.
8. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės patvirtinti ir bylą atsakovės atžvilgiu nutraukti. Teismas nurodė, kad atsakovė pilnai įvykdžiusi įsipareigojimus pagal taikos sutartį, turi teisę regreso tvarka išieškoti ½ dalį jos sumokėtos sumos iš atsakovo. Atsakovas, vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 6 dalimi, bus atleistas nuo taikos sutartį sudariusio bendraatsakovio – Z. G. įsipareigojimų dalies įvykdymo, kadangi atsakovės įsipareigojimai sudaro visą ieškinio sumą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 35 Eur žyminis mokestis, kurio 75 procentai (26,25 Eur), patvirtinus taikos sutartį ir bylą dėl skolos priteisimo iš atsakovės nutraukus, turi būti grąžinti ieškovei. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį atmetus, 52 Eur šios pagalbos išlaidas valstybei turi atlyginti ieškovė, o 21,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei turi atlyginti atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. iš atsakovų J. G. ir Z. G. solidariai priteisti 663,70 Eur skolos už negrąžintą vartojimo kreditą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,00 Eur žyminį mokestį bei patvirtinti 2019 m. kovo 1 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą taikos sutartį. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas. Teismas pakeitė šalių tarpusavio susitarimu nustatytą atsakomybės rūšį, t. y. įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį priteisė asmeniškai iš atsakovės, o atsakovą nuo ieškinio sumos mokėjimo atleido, nors remiantis Kreditavimo sutarties sąlygomis atsakovų atsakomybė pagal Kreditavimo sutartį yra solidari. Buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutarčių galią ir privalomumą, bei solidariosios atsakomybės instituto esmę;
1.2. Atmetus ieškinį solidaraus atsakovo J. G. atžvilgiu, yra suvaržomos ir pažeidžiamos sąžiningo kreditoriaus teisės ir įstatymų saugomi interesai, kurie pasireiškia reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius iš abiejų solidarių skolininkų. Ieškovė prarado teisę ateityje, jeigu taikos sutartis nebūtų vykdoma, išsireikalauti skolos apmokėjimo iš solidaraus atsakovo J. G.;
1.3. Taikos sutartimi solidariai atsakovei Z. G. buvo išdėstytas skolos mokėjimas dalimis, o ne atsisakyta reikalavimo ar jo dalies atsakovės atžvilgiu. Ieškovė neišreiškė valios atleisti nei vieno iš atsakovų nuo prievolės, kilusios iš laiku ir tinkamai neįvykdytos Kreditavimo sutarties, vykdymo, todėl CK 6.129 straipsnio normos negalėjo būti pritaikytos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundo netenkinti. Atsiliepime atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovės įsipareigojimai pagal taikos sutartį sudaro visą ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį atsakovo atžvilgiu, nes atsakovė, sumokėjusi ieškovei skolą, delspinigius ir teismo išlaidas turi regreso teisę išsireikalauti iš atsakovo jam priklausančią mokėti skolos dalį.
12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliaciniame skunde nesutikimas su skundžiamu sprendimu yra grindžiamas netinkamu CK 6.129 straipsnio normų taikymu, nepagrįstu ir neteisėtu atsakovų atsakomybės rūšies pakeitimu, materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių galią ir privalomumą, bei solidariosios atsakomybės instituto esmę pažeidimu.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas materialinės ir procesinės teismų normų taikymą civilinėse bylose, kai su vienu iš bendraatsakovių (solidariųjų skolininkų) yra patvirtinama taikos sutartis, yra nurodęs, kad solidariosios prievolės kreditoriui neužkertamas kelias sudaryti taikos sutartį su vienu iš skolininkų. Su vienu iš bendraatsakovių sudaryta taikos sutartis dėl jam pareikštų reikalavimų atsisakymo (atleidimo nuo jo prievolės dalies), net ir nesant kitų bendraatsakovių sutikimo, bus teisėta, nes nepažeis CPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kitų bendraatsakovių teisių bei interesų – vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 6 dalimi, jie bus atleisti nuo taikos sutartį sudariusio bendraatsakovio įsipareigojimų dalies įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-916/2017). Kreditorius gali atsisakyti solidarumo vieno iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu, o kitų skolininkų solidarumas išlieka (jei skolininkų daugetą sudarė daugiau kaip du asmenys), jų prievolė paprastai sumažėja skolininkui, kurio atžvilgiu atsisakyta reikalavimo, tenkančia skolos dalimi. Jeigu yra tik du bendraskoliai, atsisakius reikalavimo teisės vieno iš jų atžvilgiu, solidariosios prievolės nelieka, ją turi įvykdyti vienas skolininkas. Atsisakius skolininkų solidarumo skola nesumažėja, kaip yra atleidimo nuo prievolės atveju, o tik padalijama, solidarioji prievolė tampa dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2013).
16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008 ir kt.). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir Z. G. 1 434,59 Eur skolą, 129,11 Eur delspinigius, procesines palūkanas. Pagal 2019 m. kovo 1 d. ieškovės ir atsakovės Z. G. sudarytą taikos sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei visą skolą, t. y. 1 434,59 Eur negrąžintą kreditą ir 129,11 Eur delspinigius dalimis. Taikos sutartį sudarė ieškovė ir atsakovė Z. G.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas J. G. reikštų prieštaravimus dėl taikos sutarties. Byloje nėra ginčo, kad iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovė Z. G. jau yra sumokėjusi ieškovei 908,75 Eur, todėl pagal taikos sutartį nesumokėtos skolos likutis sudaro 663,70 Eur.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.193 str. 1–5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, taikos sutarties sąlygas bei vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis daro išvadą, kad taikos sutartimi šalys modifikavo Kreditavimo sutarties sąlygas. Taikos sutartimi buvo pakeistas Kreditavimo sutarties įvykdymo terminas, skolos sumokėjimo tvarka (dalimis), solidari skolininkų atsakomybė modifikuota į asmeninę atsakovės Z. G. atsakomybę.
20. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taikos sutartimi nebuvo atsisakyta reikalavimo atsakovės Z. G. atžvilgiu. Taikos sutartimi šalims sutarus, kad skolos sumokėjimo ieškovei prievolė perkeliama atsakovei Z. G., atsakovo J. G. prievolė sumokėti skolą ieškovei pagal Kreditavimo sutartį pasibaigė CK 6.125 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal minėtą įstatymo normą prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kreditavimo sutartimi nustatyta atsakovų solidari atsakomybė buvo pakeista ne pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o būtent taikos sutartimi. Ieškovė turi pati prisiimti riziką dėl to, kad taikos sutartimi nenustatė kito skolininko atsakovo J. G. atsakomybės taikos sutarties neįvykdymo atveju. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės apeliaciniame skundo reikalavimų patvirtinti taikos sutartį ir ieškovei solidariai priteisti iš atsakovų likusią nesumokėtą skolą tenkinimo atveju, būtų sudarytos sąlygos ieškovei gauti dvigubą skolos apmokėjimą. Akivaizdu, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.).
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį atsakovo J. G. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo netinkamas atsakovo J. G. prievolės pasibaigimo pagrindo nustatymas (CK 6.129 str. 6 d.) šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas CPK 330 straipsnyje nurodytu materialinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.